Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios E. R. IĮ atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Lausona“ ieškinį atsakovui E. R. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad 2017 m. spalio 20 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi, išnagrinėjęs VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo E. R. IĮ iškėlė bankroto bylą. Bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Gudara“. Nutartis įsiteisėjusi 2017 m. spalio 31 d. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi bankroto administratorius UAB „Gudara“ buvo atstatydintas ir bankroto administratoriumi paskirtas ieškovas UAB „Lausona“. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtintas įmonės E. R. IĮ kreditorių sąrašas ir finansiniai reikalavimai 5643,01 Eur sumai. Nutartis įsiteisėjusi.

Nustatyta, kad atsakovas yra įmonės E. R. IĮ savininkas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas neperduoda ieškovui įmonės dokumentų, dėl ko bankroto administratorius neturi galimybės patikrinti įmonės sandorių ir kt.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo Įmonės nemokumo atsiradimo iki bankroto bylos iškėlimo, Įmonei pradelsti kreditoriai reikalavimai išaugo. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, kuris atsakingas už bendrovei priklausančių pinigų, turto valdymą, naudojimąsi ir disponavimą turtu bei turtinėmis teisėmis, savalaikiai neinicijuojant bankroto proceso Įmonei tokiais savo neteisėtais veiksmais padarė bendrą 5643,01 EUR dydžio žalą tiek bendrovei, tiek jos kreditoriams, kuria ieškovas prašo priteisti.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5643,01 Eur žalos, kurią sudaro skolų kreditoriams suma, nes žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, neteikiant įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, bankroto administratoriui neperdavus turto ir nepateikus dokumentų, nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovo vadovaujamai bendrovei.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Be to, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. P. B. apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviąsias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla savarankiškais pagrindais, kitaip nei specifinė dokumentų bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir 7 dalies 2 punktą.

Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas <...> privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad jeigu atsakovas laiku būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei E. R. IĮ šio įsiskolinimo kreditoriams nebūtų atsiradę, todėl darytina išvada, kad byloje nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė bei žalos dydis. Dėl nurodyto ieškovo ieškinys tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 5643,01 Eur (ĮBĮ 8 str. 4 d., CK 2.87 str., 6.246 str.– 6.249 str.).

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 31.), iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 9 p.), vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 127,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d.) ir 5,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p.) (iš viso 132,58 Eur), nes iš šalies pagal CPK 96 str. 6 d. į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma, yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui bankrutuojančiai E. R. IĮ, į. k. 303299952, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Lausona“, į. k. 304040949, iš atsakovo E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 5643,01 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5643,01 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 31 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 127,00 Eur žyminio mokesčio ir 5,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 str. 2 d. reikalavimus.

Ieškovai per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.