Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-11-27 · Administracinė byla Nr. eI2-17535-394/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-11-27
Bylos Nr.
eI2-17535-394/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04674-2025-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė, Rasa Milvydaitė
Pareiškėjas
T. V. M.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Asta Kakoškina
Kategorijos
  • 37.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI2-17535-394/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04674-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 37.6.; (S) 55.1.3.
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 27 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Milvydaitės ir Žano Kubecko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. V. M., atstovaujamo advokatės Astos Kakoškinos, skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. V. M. (toliau – pareiškėjas) skundu prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2025 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 25S178962 (toliau – ir Sprendimas).

Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2025 m. gegužės 9 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos išdavė Indijos piliečiui T. V. M. leidimą laikinai gyventi Nr. 760448497, galiojantį iki 2027 m. gegužės 9 d. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. pagrindu, t. y. leidimas laikinai gyventi išduotas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Migracijos departamentas 2025 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. 25S178962 nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi, nes nutraukta darbo sutartis su asmeniu, jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse minėtas užsienietis šiuo metu nedirba. Sprendimo teisiniu pagrindu nurodytos Įstatymo 50 str. 1 d. 6 p. nuostatos. Pareiškėjas 2025 m. kovo 12 d. sudarė darbo sutartį su darbdaviu UAB „Templari“, buvo įdarbintas pagalbinio darbuotojo pareigose. Darbo sutarties galiojimo metu su darbdaviu buvo susiklostęs toks bendravimo modelis, kuomet pareiškėjas, jeigu negalėdavo atvykti į darbą, pranešdavo atsakingam asmeniui SMS žinute. Tokie pranešimai buvo siųsti 2025 m. liepos 2 d., kai jis pranešė, kad rytoj negalės atvykti į darbą, nes susižeidė koją, 2025 m. liepos 7 d. 5.26 val. ryte, kai pranešė, kad neatvyks į darbą, nes privalo vykti į universitetą, 2025 m. liepos 21 d. 8.16 val. ryte, kai pranešė, kad vėluos į darbą, nes pakeliui sugedo automobilis. Visus šiuos kartus darbdavys jokių priekaištų dėl tokio informavimo būdo pareiškėjui neišsakė, kol galiausiai, 2025 m. liepos 30 d. 6.03 ryte pareiškėjas informavo darbdavį, kad neatvyks į darbą, nes serga (karščiuoja, sloguoja) ir bus nedarbingas dėl ligos. Darbdavio atstovas 2025 m. liepos 30 d. 8.36 val. atrašė, kad darbuotojas tądien privalo būti darbe. Pareiškėjas darbdavį dar kartą informavo, kad tikrai negali atvykti į darbovietę, nes jam diagnozuota Covid-19. Minėtą diagnozę patvirtina VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2025 m. liepos 30 d. išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame užfiksuota, kad pareiškėjas atvyko į skubios pagalbos skyrių besiskųsdamas karščiavimu, šaltkrėčiu, kosuliu. Atlikus tyrimus, buvo diagnozuota COVID-19 liga (TLK kodas U07.1). Pareiškėjui pasiteiravus dėl nedarbingumo dėl ligos, gydytojas jį patikino, kad šiuos duomenis apie ligą jis perduos „Sodros“ informacinei sistemai ir darbdavys apie jo nedarbingumą bus informuotas. Deja, Migracijos departamentas 2025 m. rugpjūčio 11 d. priėmė sprendimą, kuriame nurodė, jog yra nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760448497, nes nutraukta darbo sutartis su asmeniu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymoje užfiksuota, kad darbo sutartis su pareiškėju nutraukta 2025 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu, t. y. nutraukta dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo. Pareiškėjo įsitikinimu, darbo sutartis yra nutraukta neteisėtai, kadangi buvo pažeista darbo sutarties nutraukimo procedūra – iš jo LR DK 58 str. 4 d. numatyta tvarka nebuvo pareikalauta pateikti rašytinį pasiaiškinimą, pareiškėjas, siekdamas gauti galutinį atsiskaitymą už darbą, 2025 m. rugpjūčio 18 d. buvo iškviestas pasirašyti kažkokius dokumentus dėl darbo sutarties nutraukimo, tačiau darbdavys jam neįteikė antros dokumentų kopijos, neleido nusifotografuoti pasirašomų dokumentų, darbdavio atstovas elgėsi šiurkščiai, nepagarbiai, kalbėjo pakeltu tonu. Tik minėto pokalbio metu pareiškėjas sužinojo, kad yra atleistas dėl to, kad neva neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties, tačiau jo darbo sutartis nutraukta nuo 2025 m. liepos 29 d., nors minėtą dieną jis buvo darbe, dirbo visą darbo dieną (8 valandas).

Pareiškėjas pažymėjo, kad Migracijos departamento sprendime nurodoma, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjui panaikintas Įstatymo 50 str. 1 d. 6 p. pagrindu, t. y. leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju sprendimas yra priimtas remiantis neteisėtu atleidimu iš darbo, darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai, pažeidžiant LR DK numatytas procedūras, pareiškėjas yra įsitikinęs, kad bus sugrąžinamas į darbą, t. y. bus atkurta status quo situacija ir nebeegzistuos teisinis pagrindas naikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, mano, kad sprendimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Migracijos departamento duomenimis, UAB „Templari“ (toliau - bendrovė), tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutartį su pareiškėju, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), nutraukė 2025-07-29. Jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas šiuo metu nedirba. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė 2025-08-11 sprendimą Nr. 25S178962 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas skunde neginčija, kad bendrovė su pareiškėju nutraukė darbo sutartį, taigi ginčo dėl bylos esminių faktinių aplinkybių nėra. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos priimant ginčijamą sprendimą aiškintis aplinkybes dėl pareiškėjo darbo sutarties nutraukimo. Pareiškėjui leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti bendrovėje. Migracijos departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjui išdavė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Bendrovei nutraukus darbo sutartį su pareiškėju, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją, aiškintis susidariusią situaciją. LVAT savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų. Teismų praktikoje taip pat yra nurodoma, kad užsieniečio apklausa nėra privaloma, be to, gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Be kita ko, ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus duomenų visumą, o surinkti duomenys iš kompetentingos institucijos vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami sprendimui priimti. Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo sprendimo nepriimti. Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 25S178962, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas, ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2025 m. sausio 1 d.).

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad 2024 m. balandžio 8 d. pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, kadangi ketina dirbti pagal darbo sutartį arba laikinojo darbo sutartį, prašyme nurodė duomenis apie darbdavį - UAB „Templari“, profesijos pavadinimas – apmušėjas, numatomas darbo užmokestis – 1090 Eur per mėn. Migracijos departamentui pateiktas ir darbdavio UAB „Templari“ tarpininkavimo raštas dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo, kuriame nurodyta ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią užsienietį ketinantis įdarbinti darbdavys vykdo veiklą – baldų gamyba, užsienietis dirbs pagal apmušėjo profesiją, darbo sutarties tipas – neterminuota. Į bylą pateikta ir pareiškėjo darbo sutartis, 2025 m. kovo 12 d. sudaryta su UAB „Templari“, iš kurios matosi, kad pareiškėjas pradeda dirbti pagalbinio darbuotojo pareigose nuo 2025 m. kovo 13 d., darbo sutartis neterminuota, darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui MMA neatskaičius mokesčių, nustatoma 5 dienų 40 valandų darbo savaitė, 8 valandos per dieną. Iš pažymos apie pareiškėjo valstybinį socialinį draudimą matosi, kad darbo sutartis su pareiškėju nutraukta 2025 m. liepos 29 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t. y. už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą. 2025 m. rugpjūčio 11 d. atsakovas priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760448497, galiojantį iki 2027 m. gegužės 9 d., nes nutraukta darbo sutartis su asmeniu. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, kai nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Užsienietis, teikdamas prašymą Migracijos departamentui, privalo nurodyti teisingą informaciją ir atitikti kitus keliamus reikalavimus teisėtam gyvenimui LR tiek prašymo pateikimo metu, tiek visą teisėto pagrindo galiojimo laikotarpį, o pasikeitus leidimo išdavimo metu egzistavusioms aplinkybėms – privalo informuoti migracijos priežiūrą vykdančią instituciją. Pagal Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas), paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1-13 ar 15-21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1-13 ar 15-21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi (aktualios ginčui redakcijos Aprašo 130 punktas).

Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui teko pareiga laikytis Įstatymo įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760448497 – dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2027 m. gegužės 9 d. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra numatytos.

Tačiau pareiškėjas, ginčydamas atsakovo priimtą sprendimą, nurodo, kad sprendimas priimtas remiantis neteisėtu atleidimu iš darbo, darbo sutartis su juo nutraukta pažeidžiant Darbo kodekse numatytas procedūras, pareiškėjas yra įsitikinęs, kad bus sugrąžintas į darbą ir nebeegzistuos teisinis pagrindas naikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra ne kartą pasisakęs, kad vien aplinkybės, jog įmonė nutraukė darbo sutartį su pareiškėju, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nustatymas, yra teisėtas imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Kokiu pagrindu užsienietis buvo atleistas iš įmonės ir kas kaltas dėl darbo sutarties nutraukimo, šiuo požiūriu neturi esminės teisinės reikšmės, vertinant sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nes sprendimas priimtas nustačius savarankiškus imperatyvius Įstatyme įtvirtintus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, nebent pareiškėjas pateiktų įrodymus, jog darbo sutartis su juo nutraukta pažeidžiant įstatymo reikalavimus.

Pareiškėjas į bylą pateikė įrodymus apie jo buvusio darbdavio padarytus darbo teisės pažeidimus – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2025 m. spalio 21 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-101-20638/2025, kuriuo ieškovo T. V. M. atleidimas iš darbo UAB „Templari“ 2025 m. liepos 29 d. pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą pripažintas neteisėtu, ir nuspręsta laikyti, kad jo darbo sutartis su UAB „Templari“ nutraukta darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 6 dalį.

Pareiškėjo atstovė į bylą pateikė įrodymus, kad darbdavys UAB „Templari“ išmokėjo pareiškėjui Darbo ginčų komisijos 2025 m. spalio 21 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-101-20638/2025 priteistas sumas ir ieškinio dėl šio ginčo teisme nėra pareiškęs, todėl Darbo ginčų komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis.

Pareiškėjo darbdaviui UAB „Templari“ nepareiškus ieškinio teisme, Darbo ginčų komisijos sprendimas dėl pareiškėjo neteisėto atleidimo iš darbo įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 21 d. ir ši diena laikytina jo darbo sutarties su UAB „Templari“ nutraukimo diena. Taigi Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 11 d. sprendime nepagrįstai konstatuota, kad darbo sutartis su asmeniu yra nutraukta 2025 m. liepos 29 d., todėl toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir yra naikintinas. Pareiškėjas sprendimo priėmimo metu dar buvo dirbantis, o Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas gali būti taikomas tik nutraukus darbo sutartį su užsieniečiu.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio, todėl šis mokestis priteistinas iš atsakovo.

Pareiškėjo atstovė 2025 m. lapkričio 25 d. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikiną sustabdymą. Nurodo, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė skundo reikalavimą, pateikė su ginču susijusius rašytinius įrodymus, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas atsižvelgiant į atsakovo poziciją, nepaisant Darbo ginčų komisijos sprendimo, atitinka protingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principus, jų netaikius net ir esant palankiam teismo sprendimui, tačiau jam neįsiteisėjus, pareiškėjas nebegali ne tik teisėtai likti Lietuvoje, bet ir keisti darbdavį.

Pažymėtina, kad prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo sprendimo galiojimo sustabdymą, pareiškėjas jau buvo pareiškęs pateikdamas teismui skundą dėl Migracijos departamento sprendimo panaikinimo; šis prašymas 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartimi jo nurodytų aplinkybių pagrindu nebuvo tenkintas. Pareiškėjo atstovė, teikdama naują prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nenurodo jokių naujų aplinkybių, dėl kurių tokią priemonę reikėtų taikyti. Skundžiamame sprendime nėra įforminti jokie kiti administraciniai sprendimai, išskyrus leidimo laikinai gyventi panaikinimą, pareiškėjas nėra įpareigojamas išvykti ir nėra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, taigi pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Pareiškėjo išdėstyti argumentai yra susiję su atsakovo veiksmais, kurie bus ar nebus atlikti ateityje, todėl nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patirs kokią nors žalą. Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. V. M. skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 25S178962, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Priteisti pareiškėjui T. V. M. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 22,50 Eur žyminio mokesčio.

Pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkinti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Žanas KubeckasRasa MilvydaitėJarūnė Sedalienė