- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-23
- Bylos Nr.
- N-662-292-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Artūras Drigotas
- Kategorijos
- 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. nutarimo J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos įgaliota pareigūnė UAB „Vėtrūna“ generaliniam direktoriui J. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad UAB „Vėtrūna“ savavališkai užėmė valstybinės žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesant teisinio pagrindo, t. y. nesant žemės teisinių santykių įteisinančios dokumentacijos. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 45 straipsnyje.
II.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. sausio 30 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą J. V. atžvilgiu nutraukė.
Nurodė, kad teismo posėdyje dalyvavusi savivaldybės atstovė negalėjo konkrečiai nurodyti, ką J. V. pažeidė. Pažymėjo, kad teismui pateikta medžiaga rodo, jog UAB „Vėtrūna“ patalpas įgijo teisėtai. Duomenų, kad būtų pažeisti kokie nors norminiai aktai, teismas nenustatė.
III.
Vilniaus apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir J. V. paskirti administracinę nuobaudą. Nurodo Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1 punktą ir, kompleksiškai aiškindama Statybos įstatyme pateiktas sąvokas, prieina prie išvados, kad patalpos yra neatskiriama statinio dalis, jos yra statinyje, o statinys pastatytas ant valstybinės žemės. Nurodo Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnį ir konstatuoja, kad Vilniaus apskrities viršininkas nėra suteikęs leidimo ar sutikimo J. V. naudotis valstybinės žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl J. V. veiksmai vertintini kaip savavališkas valstybinės žemės užėmimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatu o j a:
IV.
ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, be kita ko, motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnyje, bylą J. V. atžvilgiu, nutarime išvardino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, tačiau dėl jų nepasisakė, jų neanalizavo ir nemotyvavo. Taip pat tik konstatavo, kad teismui pateikta medžiaga liudija, jog UAB „Vėtrūna“ patalpas įgijo teisėtai, kad nėra duomenų, jog būtų pažeisti norminiai teisės aktai, tačiau neaišku, kodėl buvo prieita tokių išvadų, nepateikti motyvai, kodėl administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl savavališko žemės užėmimo J. V. surašytas nepagrįstai. Įvertinus byloje surinkus įrodymus matyti, kad jie yra prieštaringi, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė ir prieštaravimų nepašalino. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavo administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovė, tačiau ji nebuvo išsamiai apklausta, kodėl laikosi priešingos pozicijos nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Iš apylinkės teismo posėdžio protokolo (b. l. 141-143) matyti, kad, priešingai, nei nurodoma pirmosios instancijos teismo nutarime, Institucijos atstovė nenurodė pripažįstanti J. V. atstovės nurodytų aplinkybių. Nors apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad dalyvavusi teismo posėdyje žemėtvarkos skyriaus atstovė negalėjo nurodyti, ką konkrečiai pažeidė J. V., tačiau iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad Institucijos atstovė laikėsi pozicijos, jog J. V. savavališkai užėmė sklypą. Vertinant pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolą akivaizdu, kad apklausiant Institucijos atstovą, nebuvo aiškinamasi, kokie duomenys pagrindžia J. V. kaltę, padarius ATPK 45 straipsnyje įtvirtintą pažeidimą, nebuvo tiriama byloje esančių rašytinių įrodymų reikšmė, sprendžiant J. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė nutarimą pažeisdamas ATPK 284 straipsnio 1 dalies ir 286 straipsnio 2 dalies nuostatas, nesiėmė priemonių visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, teismo posėdyje nesiekė pašalinti bylos prieštaravimų, išsamiai apklausiant Institucijos atstovę bei J. V. atstovę, netyrė administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos iškeltos pažeidimo padarymo versijos, tačiau jos ir nepaneigė, priimto nutarimo nemotyvavo, todėl skundžiamas teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina nagrinėti iš naujo.
Atkreiptinas nagrinėsiančio administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo teismo dėmesys į tai, kad taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu ir galimai padaryto pažeidimo padarymo metu galiojusio Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N17-240/2006, N575-1434/2008, N575-2985/2009). Minėtame BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Žmogaus teisių apsaugos požiūriu būtų nepateisinama, jeigu atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą galėtų būti taikoma ilgesnį laiko tarpą, nei BK numatytas laiko tarpas, per kurį gali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis padarius baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju J. V. inkriminuotas pažeidimas nustatytas 2008 m. rugpjūčio 27 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu, taigi, atsižvelgus į aukščiau išdėstytą administracinės atsakomybės senaties taikymo praktiką, ši J. V. administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnyje, byla turėtų būti išnagrinėta iki 2010 m. rugpjūčio 27 d.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.