- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-03-27
- Bylos Nr.
- 1-1146-891/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12045-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Kaltinamasis
- F. M.
- Nukentėjusysis
- N. H.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
F. M. (F. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kazachstane, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 192 straipsnio 1 dalį – 7 MGL (875 Lt) bauda;
2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 192 straipsnio 1 dalį – 2 mėnesių viešųjų darbų bausme;
3) Vilniaus miesto 2 apylinkės 2005 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 192 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas skirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės 2005 m. sausio 13 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 paros arešto ir 7 MGL (875 Lt) bauda;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme (bausmę atlikęs);
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant F. M. būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja N. H., bausmės neatlikęs, nuosprendis įsiteisėjo 2017-03-08,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
F. M. sukėlė fizinį, o būtent: jis, 2017 m. kovo 12 d., apie 19.45 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,46 promilės girtumas), tyčia ranka trenkė savo sugyventinei T. G. į veidą, tempė už plaukų, po ko pargriovęs ją ant grindų paėmė rankomis jai už kaklo ir smaugė, taip sukeldamas nukentėjusiajai T. G. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Šiais veiksmais F. M. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.
F. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nesunkų nusikaltimą įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamojo F. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad lietuvių kalbą moka, jokiose psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą nėra įrašytas. Su T. G. yra pažįstamas apie pusę metų, nesenai pradėjo gyventi kartu. Kartu nuomojasi butą adresu (duomenys neskelbtini). 2017-03-12 dienos metu dviese buvo namuose, po ko buvo išėję pasivaikščioti po Dvarčionis. Buvo užėję į parduotuvę, ten nusipirko alaus bei degtinės. Prie parduotuvės sutiko pažįstamus ir su jais išgėrė degtinės, po ko sutiko pažįstamą vardu O. P., gyvenantį Dvarčionyse ir kartu nuėjo pas juos namo. Namuose visi trise gėrė alų. Kas vyko toliau pasakyti negali, nes nieko neprisimena. Atsimena, kad kai jie gėrė, T. norėjo dar paruošti valgyti, kepti blynus. Po ko kas vyko toliau ir kur buvo tas jų pažįstamas, pasakyti negali, neprisimena. Dar prisimena, kad buvo atvykusi policija, jį sulaikė ir išvežė į komisariatą. Negali pasakyti, ar jis mušė savo sugyventinę, galimai jį išprovokavo, kadangi kai ji pati išgeria, tai tada provokuoja konfliktams, muštynėms. Su įtarimu pilnai sutinka, labai dėl to gailisi. Kaip jau minėjo, nelabai prisimena, kas vyko tą dieną, kai susipyko su savo sugyventine T., tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo sumušti savo sugyventinę, buvo labai girtas. Gali pasakyti, kad toks konfliktas įvyko pirmą kartą ir jis dėl to labai gailisi. Pažada ateityje daugiau taip nesielgti (b. l. 41-42, 44).
Nukentėjusiosios T. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad nuo 2016 m. lapkričio mėn. kartu su savo sugyventiniu F. M. išsinuomojo butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena iki šiol. 2017-03-12 ji su F. sutiko jo pažįstamą vyriškį prie parduotuvės „Maxima“, esančios Keramikų gatvėje. Šio vyriškio asmeniškai nepažįsta, matė pirmą kartą. Visi grįžo pas juos į namus, kur pradėjo vartoti nusipirktus alkoholinius gėrimus. Jiems bendraujant F. pradėjo pavydėti jos savo draugui. F. ji paprašė nusiraminti sakydama, kad pavydui nėra pagrindo, bet F. nenusiramino ir pradėjo ją stumdyti. Tai pamatęs tas vyriškis iš jų buto pasišalino. F. užrakino duris ir pradėjo ją mušti, ranka trenkė į veidą ir į kitas kūno dalis, tempė už plaukų, pervertęs ant grindų ją smaugė. Tokiais savo veiksmais F. sukėlė jai fizinį skausmą. Kai F. ją mušė ji šaukėsi pagalbos, prašė jo nusiraminti, bet jis toliau tęsė savo veiksmus. Po kurio laiko ji išgirdo beldimą į duris ir žodžius, kad atvyko policija ir reikalauja atidaryti duris. F. buvo užrakinęs duris, o ji prie durų prieiti ir atrakinti negalėjo. Tuo metu už durų vyriškas balsas paklausė, ar jai reikalinga pagalba ir ar ji yra mušama. Ji garsiai šaukdama patvirtino, kad jai reikalinga pagalba, kad yra mušama ir galima laužti duris. Durys buvo atidarytos jėga ir į butą užėjo policijos pareigūnai, kurie sulaikė F.. F. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, anksčiau policijos ji niekada nekvietė. Kas šiandien iškvietė policiją, ji nežino. Su F. gyvena kartu apie 5 mėnesius. Šio įvykio metu patyrė tik fizinį skausmą, sužalojimų nepatyrė, į medikus nesikreips (b. l. 21-22, 23).
Liudytojos V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2017-03-12, apie 20.00 val., jai būnant namuose išgirdo triukšmą, kuris sklido iš buto Nr. 7. Ji išėjo iš savo buto į koridorių. Užėjo pas savo kaimynę V. ir paprašė kartu nueiti iki 7 buto. Priėjus prie buto išgirdo, kad bute šaukė moteris, girdėjosi didelis triukšmas, beldimas į duris. Ji iškart iškvietė policiją. Kol vyko policija, visą laiką girdėjo moters pagalbos šauksmą iš buto. Kai atvyko pareigūnai, ji pareigūnus pasitiko koridoriuje. Pareigūnai į butą patekti negalėjo, todėl jie garsiai paklausė bute esančios moters, ar jai reikalinga pagalba, ar jie gali laužti duris. Moteris iš buto atsakė, kad yra mušama ir jai reikalinga pagalba. Pareigūnai išlaužė duris ir pateko į butą. Paskutinius tris mėnesius šiame bute dažnai vyksta konfliktai, girdisi triukšmas, riksmai. Prieš pusantro mėnesio sužinojo, kad šis butas yra nuomojamas (b. l. 27-28).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ 3-iosios kuopos vyriausiojo patrulio H. A. 2017 m. kovo 12 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad 2017-03-12, 19.55 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ Trečiosios kuopos vyr. patruliai H. A. ir D. Ž. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), bute, mušasi sugyventiniai, garsiai rėkia moteris. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė kaimynė V. B.. (duomenys neskelbtini), bute garsiai rėkė moteris, šaukėsi pagalbos. Durų atidaryti ji negalėjo, nes sugyventinis buvo paslėpęs raktus. Paklausus ar reikia laužti duris, moteris sutiko. Išlaužus duris bute buvęs vyras bėgo į kitą kambarį, kur buvo sulaikytas panaudojant spec. priemonę – antrankius. Smurtą patyręs asmuo T. G. paaiškino, kad sugyventinis jai kumščiu trenkė į lūpą, tampė už plaukų, smaugė abiem rankom, buvo parvertęs ant grindų. Smurtą galintys nurodyti požymiai – T. G. lūpos sutinę, kruvinos, ant rankų matyti įdrėskimai. Smurtu įtariamas asmuo F. M. paaiškino, kad T. G. jis nemušė. Asmuo buvo neblaivus, nuolat keikėsi necenzūriniais žodžiais. Pristatant į policijos įstaigą jis elgėsi adekvačiai, tačiau nuolat keikėsi. Prie tarnybinio pranešimo buvo pridėtos įvykio vietoje darytos fotonuotraukos (b. l. 7-9).
2017 m. kovo 12 d. Apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Buto durų užraktas sulaužytas (b. l. 16-19).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų ataskaita, iš kurios matyti, kad 2017-03-12, 19.52 val., Bendrajam pagalbos centrui telefonu apie įvykį pranešė privatus fizinis asmuo – R. N.. Pateikta informacija – (duomenys neskelbtini), 1 aukšte, bute, mušasi sugyventiniai, garsiai rėkia moteris, nepilnamečių nėra, dėl GMP neaišku (b. l. 4).
Blaivumo patikrinimo testo rezultatais, patvirtinančiais, kad 2017-03-12, 20:41 val., F. M. nustatytas 2.46 ‰ girtumas (b. l. 62).
Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis F. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei T. G., o būtent, kad, jis, 2017-03-12, apie 19.45 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,46 promilės girtumas), tyčia ranka trenkė savo sugyventinei T. G. į veidą, tempė už plaukų, po ko pargriovęs ją ant grindų paėmė rankomis jai už kaklo ir smaugė, taip sukeldamas nukentėjusiajai T. G. fizinį skausmą. Kaltinamojo F. M. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, F. M. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, tačiau prašo sumažinti bausmės dydį (b. l. 63-64).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį - sugyventinę), padarymo aplinkybes, kad pati nukentėjusioji buvo neblaivi, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi iš bylos duomenų matyti, jog F. M. nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, kai teistumas už jį nebuvo išnykęs ar panaikintas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį F. M. - praeityje ne kartą teistas (b. l. 51-54, 55-58), baustas administracine tvarka (nuobaudos galiojančios) (b. l. 59-61), nedirba. Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės laikotarpis – 1 metai 6 mėnesiai - šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį pagrindo nėra. Prokuroro siūlomas įpareigojimas – nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Prokuroras pareiškime taip pat siūlo skirti F. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 3 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72² straipsnyje, kuri, teismo vertinimu gali padaryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje, siekiant išvengti smurtavimo tiek apskritai, tiek prieš artimą giminaitį ar šeimos narį.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, F. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu jam skirtos bausmės (bausmės atlikinėti nepradėjo), tad ji, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis bendrintina su šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, F. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-03-12, 20.15 val., iki 2017-03-13, 14.10 val. (1 para) (b. l. 35, 36). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam F. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 45-46) – paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
F. M. (F. M.), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalimi, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja N. H. bei įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Įskaityti į bausmę F. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-03-12, 20.15 val., iki 2017-03-13, 14.10 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
F. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarką: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; 4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551, +370 5 219 7857; +370 5 276 0159, el. paštas vrpi@vrpi.lt). Daugiau informacijos galima rasti http://www.kaldep.lt/lt/vapt/pradzia-apn_697.html.
Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.