Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinė bylą pagal ieškovo Kupiškio rajono kūno kultūros ir sporto centro ieškinį atsakovei S. B. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. DGKS-4298 darbo byloje Nr. APS-111-14685/2017 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje pagal ieškovo atstovės paaiškinimą ir iš esančių rašytinių dokumentų nustatyta, kad atsakovė S. B. pagal 2015 m. rugpjūčio 20d. darbo sutartį Nr. 131 dirbo Kupiškio rajono kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

2017 m. balandžio 28 d. Kupiškio rajono savivaldybės mero 2017 m. balandžio 28 d. potvarkiu Nr.MKK-10 centro direktorei buvo suteikta poilsio diena ir direktoriaus pareigos buvo pavestos atsakovei S. B..

2017m. balandžio 28 d. tarp atsakovės S. B. ir administratorės A. K. kilo konfliktas. Vėliau administratorės A. K. atsakovė nerado darbo vietoje. Su buvusiais kitais darbuotojais aptarinėjo administratorės asmeninį gyvenimą. Vėliau, A. K. sugrįžus, tarp atsakovės ir A. K. kilo konfliktas. Atsakovė surašė tarnybinį pranešimą ir 2017 m. gegužės 2 d. pateikė direktorei L. Š..

2017 m. gegužės 5 d. įsakymu atsakovei S. B. buvo paskirta drausminė nuobauda, kad ji nepagarbiai elgėsi su kitais darbuotojais, aptarinėjo darbuotojų asmeninį gyvenimą, tarnybiniame pranešime pateikė melagingą informaciją.

Atsakovė nesutiko su paskirta drausmine nuobauda ir su prašymu kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2017 m. rugpjūčio 29d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-111-14685/2017 atsakovės prašymą tenkino, panaikino paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą.

Ieškovas prašo panaikinti Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-111-14685/2017 . Ieškovo atstovė nurodė, jog mano, kad drausminė nuobauda buvo paskirta teisėtai, buvo padarytas tik formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas.

Posėdžio metu ieškovo atstovė pripažino, jog suklydo nepareikalavusi paaiškinimo iš atsakovės S. B., tačiau maniusi, kad atsakovės pateiktas tarnybinis pranešimas atitinka atsakovės paaiškinimui, kuriame nurodytos įvykių aplinkybės. Ieškovo atstovė nurodė, kad skirdama drausminę nuobaudą, įvertino surinktus įrodymus.

Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234, 236 straipsniai, įstatymų redakcijos, galiojusios drausminių procedūrų metu iki 2017 06 30).

Drausminė nuobauda gali būti skiriama ne už bet kokį netinkamą ar nepageidautiną darbuotojo elgesį, o tik už tokį, kuris atitinka įstatyme įtvirtintus darbo drausmės pažeidimo požymius, t. y. skiriant drausminę nuobaudą turi būti nustatyta, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai.

Darbdavys, nustatydamas darbo drausmės pažeidimo faktą ir skirdamas drausminę nuobaudą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tam tikrų taisyklių.

DK 240 straipsnio 1dalyje (galiojusi redakcija iki 2017 06 30) įtvirtinta pareiga darbdaviui gauti darbuotojo pasiaiškinimą ir ji negali būti aiškinama formaliai, t. y. darbdavys privalo ne tik gauti pasiaiškinimą, bet ir jį įvertinti. Priimdamas sprendimą dėl drausminės nuobaudos darbdavys privalo atsižvelgti į darbuotojo pateiktus argumentus.

Nagrinėjamu atveju, rašytinės formos darbdavio reikalavimas pasiaiškinti darbuotojui raštu, kaip tai nustatyta DK 240 straipsnio 1 dalyje, nėra tapatus atsakovės S. B. pateiktam 2017 m. balandžio 28 d. tarnybiniam pranešimui. Atsakovės S. B. pateiktas 2017 m. balandžio 28 d. tarnybinis pranešimas neatitinka pasiaiškinimo sampratos. Atsakovė S. B. pateikdama tarnybinį pranešimą Kupiškio rajono kūno kultūros ir sporto centro direktorei, pranešė apie darbuotojos A. K. padarytą pažeidimą ir prašė jai skirti drausminę nuobaudą.

Atsakovės tarnybinis pranešimas nelaikytinas jos pasiaiškinimu dėl darbo drausmės pažeidimo. Ieškovas aiškindamasis centro administratorės A. K. padarytą drausmės pažeidimą, nustatė, kad darbo drausmės pažeidimą padarė ir atsakovė S. B.. Atsakovė S. B. teikdama 2017 m. balandžio 28d. tarnybinį pranešimą, nežinojo kokį darbo drausmės pažeidimą padarė ir ji negalėjo pateikti dėl jo pasiaiškinimo.

LR DK 240 str. nustatyta drausminės nuobaudos skyrimo tvarka, kuriame nurodoma, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo ir jei per darbdavio nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti be pasiaiškinimo.

Kaip nustatyta, ieškovas nėra pateikęs reikalavimo atsakovei S. B. pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo - dėl ko nebuvo tolerantiška kitų nuomonei, dėl ko nepagarbiai su kitais darbuotojais aptarinėjo darbuotojos asmeninį gyvenimą, šaipėsi iš darbuotojos, pateikė melagingą informaciją tarnybiniame pranešime.

Teismas mano, kad darbuotojui tokia įstatymo nuostata yra suteikiama teisė apmastyti savo veiksmus, pasitarti su teisininku ar susipažinti su dokumentais, kurie buvo surašyti dėl jos netinkamo elgesio, bei išsiaiškinti dėl ko jis yra prašomas pasiaiškinti.

Kad terminas buvo nustatytas ir atsakovei S. B. suteiktos šios galimybės ieškovas neįrodinėja, tokių įrodymų byloje nėra ir ieškovo atstovas sutiko, kad nebuvo prašyta atsakovės pasiaiškinti raštu dėl nurodytų galimų darbo drausmės pažeidimų.

Taigi, atsakovei S. B. nebuvo suteikta galimybė pateikti įrodymus, nurodyti faktines aplinkybes dėl padaryto pažeidimo, nes skiriant drausminę nuobaudą, darbdavys privalo vertinti ir darbuotojo argumentus.

Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, yra aktuali ir DK 35 straipsnio norma (galiojusi iki 2017-06-30), kuria darbo sutarties šalys įpareigojamos veikti sąžiningai viena kitos atžvilgiu, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Šioje normoje įtvirtinti bendrieji elgesio principai reiškia, kad darbdavys ir darbuotojas vienas kito atžvilgiu turi būti geranoriški, jų santykiai grindžiami įstatymu, t. y. darbdavio ir darbuotojo veiksmai turi atitikti darbo santykius reglamentuojančias normas ir nusistovėjusius protingo elgesio kriterijus.

Taigi, drausminė nuobauda atsakovei S. B. Kupiškio rajono kūno kultūros ir sporto centro direktoriės 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. P-45 skirta be pasiaiškinimo, t. y. pažeidžiant nustatytą teisinį reglamentavimą.

Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus – ieškovo atstovės paaiškinimus, byloje esančią rašytinę medžiagą, sprendžia, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, ir nėra teisinio pagrindo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. DGKS-4298 panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Kupiškio rajono kūno kultūros ir sporto centro ieškinį atsakovei S. B. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. DGKS-4298 darbo byloje Nr. APS-111-14685/2017 panaikinimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose.