Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-04-12 · Administracinė byla Nr. I-4278-142/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-12
Bylos Nr.
I-4278-142/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04766-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas
J. K.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4278-142/2016Proceso Nr. 3-61-3-04766-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos 1.6.6.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei J. K. dėl permokos grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus (toliau – pareiškėjas), kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 2–5), kuriame prašo teismo iš J. K. (buvusi pavardė – I.) (toliau – ir atsakovė) priteisti dėl jos kaltės susidariusią išmokos vaikui sumą (150,60 Eur) ir likusią negrąžintą socialinės pašalpos permokos sumą (179,85 Eur) (toliau – prašymas).

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad atsakovė 2008 m. sausio 22 d. kreipėsi dėl išmokos vaikui teikimo laikotarpiais nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. (toliau – pirmasis laikotarpis) ir nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 23 d. (toliau – antrasis laikotarpis). Pareiškėjo 2008 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 16530 atsakovei buvo paskirta išmoka vaikui pirmuoju laikotarpiu po 52,00 Lt per mėnesį ir 38,13 Lt per mėnesį antruoju laikotarpiu. Vėliau buvo nustatyta, kad atsakovės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį 2008 metais viršijo įstatyme nustatytą 1 050,00 Lt dydį. 2010 m. birželio 3 d. pareiškėjas priėmė sprendimą Nr. 17-102/633 „Dėl permokos nustatymo“ bei informavo atsakovę apie pareigą grąžinti 520,00 Lt (150,60 Eur) permoką. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsakovė kreipėsi ir dėl socialinės pašalpos skyrimo laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. Atsakovei socialinė pašalpa buvo paskirta, tačiau paaiškėjo, kad atsakovė nuo 2012 m. gegužės 30 d. nutraukė darbo paiešką, tačiau per mėnesį apie tai neinformavo pareiškėjo. Tuo pagrindu buvo priimtas 2013 m. vasario 20 d. sprendimas Nr. 17-38/209 „Dėl permokos nustatymo“, kuriuo atsakovei nustatyta 630,00 Lt (182,46 Eur) permoka. Pareiškėjas nurodo, kad šiai dienai atsakovės negrąžinta ir neišskaičiuota socialinės permokos suma yra 179,85 Eur. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės negrąžintą dėl jos kaltės susidariusią išmokos vaikui sumą (t. y. 150,60 Eur) ir likusią negrąžintą socialinės pašalpos permokos sumą (t. y. 179,85 Eur).

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 56).

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, kuriame prašo teismo leisti permoką (jei tokia susidarė) išmokėti dalimis, suderinus įmokas ir grafiką su pareiškėju (b. l. 53). Atsakovė paaiškino, kad neturi finansinės galimybės įmokėti visos sumos.

Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 59).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad atsakovė J. K. (tuo metu buvusi pavardė – P.) 2008 m. vasario 22 d. kreipėsi su prašymu gauti išmoką vaikui – dukrai G. P. (b. l. 7–10). Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyriaus 2008 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 16530 atsakovei buvo skirta išmoka vaikui nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. po 52,00 Lt/mėn., o nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 23 d. 38,13 Lt (b. l. 11). 2010 m. balandžio 20 d. pranešimu Nr. 17-34/3733 „Dėl galimai neteisėtai gautos išmokos vaikui“ atsakovė buvo informuota, kad jos šeimos vidutinės pajamos 2008 metais vienam šeimos nariui buvo didesnės nei 1 050,00 Lt, ir paprašyta pateikti šeimos 2008 metų pajamas patvirtinančius įrodymus (b. l. 13). Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyriaus 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 17-102/633 „Dėl permokos nustatymo“ buvo nustatyta 520,00 Lt išmokos vaikui permoka, susidariusi laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. (b. l. 15) bei 2010 m. birželio 4 d. raštu Nr. 17-34/5031 atsakovė buvo informuota apie apskaičiuotą 520,00 Lt dydžio permoką ir jos grąžinimo būdus (b. l. 16). Ši informacija atsakovei pakartotinai buvo išsiųsta 2011 m. sausio 10 d. raštu Nr. 17-34/142 (b. l. 17), tačiau šis pranešimas grįžo su pašto žyma „Neatsiėmė“ (b. l. 18). 2014 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. A740-6607/14 „Dėl pinigų grąžinimo“ pareiškėjas dar kartą kreipėsi į atsakovę, prašydamas per 30 kalendorinių dienų nuo šio rašto gavimo dienos grąžinti 520,00 Lt (150,60 Eur) išmokos vaikui permoką (b. l. 19). Atsakovei nurodytos permokos negrąžinus, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (toliau – Išmokų įstatymas) nustato išmokų vaikams rūšis, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą.

Vadovaujantis Išmokų įstatymo (redakcija, galiojusi sprendimo dėl permokos nustatymo priėmimo metu) 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šeimoje, auginančioje vieną ar du vaikus, kiekvienam vaikui nuo 3 iki 18 metų ir vyresniam, kuris mokosi pagal bendrojo lavinimo programą ir (ar) pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, bet ne ilgiau, kaip iki jam sukanka 21 metai, skiriama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Išmokų įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. šio straipsnio 3 dalyje nurodyta išmoka vaikui skiriama, jei vidutinės pajamos, nustatytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 15 straipsnyje, vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai (tuo metu – 1 050,00 Lt (3 x 350,00 Lt)). Pagal Išmokų įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, dėl išmokos gavėjo kaltės permokėta išmokos suma turi būti grąžinama ar išskaičiuojama savivaldybės administracijos sprendimu, o jei išmokos mokėjimas gavėjui nutraukiamas, o visa permokėta išmokos suma negrąžinta arba neišskaičiuota, likęs įsiskolinimas išieškomas teismo tvarka. Taigi, šioje byloje spręstinas klausimas, ar pareiškėjo reikalaujama priteisti išmokos vaikui permoka susidarė dėl atsakovės kaltės.

Išmokų įstatymo 19 straipsnyje išmokų gavėjams yra įtvirtinta pareiga pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėjusi klausimą dėl asmens kaltės susidariusios socialinio draudimo išmokų permokos grąžinimo, išaiškino, kad asmens kaltės buvimas turi būti itin atidžiai ir rūpestingai įvertintas, atsižvelgiant ne tik į objektyvias aplinkybes, dėl kurių susidarė atitinkama socialinio draudimo išmokų permoka ar asmens elgesio objektyvius požymius, tačiau ir asmens elgesio subjektyvaus pobūdžio aplinkybes. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad tais atvejais, kai asmens, kuriam buvo permokėtos atitinkamos išmokos, galima kaltė pasireiškia tuo, jog jis nepateikė atitinkamos informacijos ar duomenų, turi būti itin atidžiai įvertinta, ar yra pagrįstų ir pakankamų duomenų teigti, jog asmuo buvo informuotas ir / ar žinojo apie pareigą pateikti minėtus duomenis bei tai, jog šie duomenys yra esmingai reikšmingi atitinkamos socialinio draudimo išmokos paskyrimui, mokėjimui ar jos dydžiui. Nesant tokių duomenų, tai galėtų būti pakankamas pagrindas išvadai apie nesąžiningumo asmens veiksmuose nebuvimą, taigi ir išvadai, jog asmuo nėra kaltas dėl permokos susidarymo (LVAT 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015).

Atsakovės kaltė dėl susidariusios išmokos, pareiškėjo teigimu, pasireiškė tuo, jog teikdama prašymą skirti išmoką vaikui, ji nurodė neteisingus duomenis apie šeimos pajamas 2008 metais (b. l. 3). Tačiau, pažymėtina, kad Išmokų įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje nustatytas minimalių pajamų kriterijus įvestas laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Atsakovės prašymo išmokai gauti pateikimo metu, t. y. 2008 m. vasario 22 d., galiojusioje Išmokų įstatymo redakcijoje nebuvo numatyta nuostata dėl pajamų vienam šeimos nariui dydžio, kuriam esant skiriama minėta išmoka vaikui. Be to, prašyme dėl išmokos vaikui skyrimo atsakovė duomenų apie savo pajamas apskritai nenurodė. Minėta Išmokų įstatymo nuostata buvo priimta vėliau, t. y. Išmokų įstatymo 2008 m. gruodžio 12 d. redakcijoje, kuri įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d. Ši aplinkybė teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės veiksmuose nėra nesąžiningumo, o nesant atsakovės kaltės dėl permokos susidarymo, atsakovei nekyla ir pareiga minėtą permokos sumą (150,60 Eur) grąžinti pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje pareiškėjo reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad J. K. (tuo metu buvusi pavardė – I.) 2012 m. balandžio 17 d. pateikė prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti (b. l. 20–24). Pareiškėjas 2012 m. balandžio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 31734, kuriuo nusprendė nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. skirti po 630,00 Lt socialinę pašalpą (b. l. 25). Apie šį sprendimą atsakovė buvo informuota 2012 m. balandžio 20 d. pranešimu Nr. 40745 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“ (b. l. 26). Pareiškėjo 2013 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 17-38/209 „Dėl permokos nustatymo“ nustatyta, kad, atsakovei išsiregistravus iš darbo biržos, susidarė 630,00 Lt permokos suma (b. l. 28). Apie minėtą sprendimą atsakovei buvo pranešta 2013 m. kovo 7 d. raštu Nr. A740-1727 „Dėl neteisėtai teiktos piniginės socialinės paramos nustatymo ir išskaičiavimo“ (b. l. 29–30).

Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Paramos įstatymas). Paramos įstatymo (2011 m. gruodžio 1 d. redakcija) 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos sąlygos, kurioms esant asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Viena šių sąlygų yra tai, kad asmuo yra įsiregistravęs Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje (8 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Paramos įstatymo 25 straipsnyje yra įtvirtintos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos ir viena jų yra per mėnesį laiko pranešti apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą (3 punktas). Ši ir kitos pareigos buvo nurodytos atsakovei 2012 m. balandžio 20 d. sprendime dėl socialinės pašalpos skyrimo (b. l. 26). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2012 m. gegužės 30 d. Lietuvos darbo biržoje nutraukė darbo paieškas (b. l. 27). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė apie tai informavo pareiškėją.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovė neįvykdė pareigos pranešti apie pasikeitusias aplinkybes, t. y. apie išsiregistravimą iš Lietuvos darbo biržos. Atsiliepime atsakovė šios aplinkybės iš esmės neginčijo. Paramos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, jog nustačius, kad asmuo per mėnesį laiko nepranešė apie aplinkybes, turinčias įtakos teisei į pinginę socialinę paramą, turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis.

Pareiškėjas teismui nurodė, kad negrąžinta ir neišskaičiuota paramos suma yra 179,85 Eur. Atsiliepime atsakovė šios sumos iš esmės neginčija, tačiau prašo leisti permoką (jei tokia susidarė) sumokėti dalimis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytos grąžintinos pinigų sumos dydžiu. Byloje nėra duomenų apie minėtos sumos sugrąžinimą. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė neįvykdė pareigos pranešti pareiškėjui apie nutrauktą darbo paiešką Lietuvos darbo biržoje ir iki šiol negrąžino minėtos paramos dalies, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas priteisti šią sumą (179,85 Eur) iš atsakovės yra pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad Paramos įstatymo 26 straipsnio 1 dalis asmeniui numato galimybę neteisėtai gautą piniginę socialinę paramą grąžinti dalimis ir į tai, kad atsakovė atsiliepime prašo leisti permoką sumokėti dalimis, teismo sprendimo įvykdymas išdėstytinas lygiomis kas mėnesį mokamomis dalimis vienerių metų laikotarpiui (po 14,99 Eur per mėnesį).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais ir 127 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai iš J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 179,85 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus ir 85 ct) neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos, teismo sprendimo įvykdymą išdėstant vienerių metų laikotarpiui lygiomis dalimis per 12 mėnesių.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Rytis KrasauskasRasa Ragulskytė-MarkovienėHalina Zaikauskaitė