Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo K. G. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2013 m. gruodžio 8 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad nuo 2008 m. kovo mėn. iki 2010 m. gruodžio 8 d. kartu su D. E., K. C., A. D., T. B., K. B., A. D., R. T., R. A., D. B., L. S., V. U. dalyvaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje neteisėtai disponavo labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jas sistemingai platino Alytaus mieste, neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei neteisėtai atėmė žmogui laisvę.

Kaltinamasis K. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2010 m. rugsėjo 13 d. 2010 m. rugsėjo 15 d. jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka K. G. vėl buvo laikinai sulaikytas 2010 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kurios terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. G. skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam K. G. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127, BPK 130 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų. Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti kaltinamajam K. G. suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes. Suėmimo termino pratęsimo pagrindai buvo aptarti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartyje.

Dar kartą pažymėtina, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina suėmimo taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį. Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, baudžiamojoje byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis K. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti kitų kaltinamųjų (V. U.), liudytojų (T. B.) parodymuose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokoluose, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

Kauno apygardos teismas pratęsė K. G. suėmimo terminą pagrįstai nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y., esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Suimtasis K. G. kaltinamas padaręs apysunkį, sunkų ir du labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Pasislėpimo tikimybę sustiprina tai, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais Lietuvoje, niekur nedirbo, praeityje ne kartą teistas, kaltinamas dalyvavęs gerai organizuoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Šių aplinkybių visetas leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje K. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu suėmimo pagrindu suėmimo terminas gali būti tęsiamas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas/kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. K. G., anksčiau teistas 5 kartus, šiuo metu kaltinamas padaręs keturis tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas yra sunkus, o du – labai sunkūs nusikaltimai, numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Bylos duomenimis, K. G. nedirbo ir negavo kitų legalių pajamų, po pirmojo laikino sulaikymo ir paleidimo jis galimai toliau vykdė neteisėtą veiklą, susijusią su itin visuomenei pavojinga nusikalstama veika – neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje K. G. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamasis K. G. skunde teisingai nurodo, kad jis yra suimtas jau ilgą laiką. Ilgalaikis asmens kalinimas galimas tik išimtiniais atvejais. Tik išskirtinės priežastys gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo termino tęsimą ilgą laiką. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinėmis priežastimis, pateisinančiomis ilgalaikį kaltinamojo K. G. kalinimą, yra jo asmenybės pavojingumas ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas K. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta, proporcingumo principas – nepažeistas. Be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

kaltinamojo K. G. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.