- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-09
- Bylos Nr.
- 1S-78-882/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34256-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas
- Nuteistasis
- A. N.
- Kategorijos
- 2.5.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Sadauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. N. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 11 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. N. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, patikslintu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi, pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą – laisvės atėmimu 7 metams 3 mėnesiams; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir A. N. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams ir 3 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirta bausme – 36 MGL (1 355,76 Eur) dydžio bauda – ir A. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams ir 3 mėnesiams su 36 MGL (1 355,76 Eur) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. sausio 31 d., Lietuvos apeliaciniame teismui atmetus nuteistojo A. N. apeliacinį skundą.
2. Nuteistojo A. N. bausmės vykdymo pradžia – 2019 m. sausio 3 d., pabaiga – 2026 m. balandžio 3 d., atliktos bausmės dalis 2023 m. liepos 5 d. – 3 metai 2 mėnesiai ir 23 dienos. Galimo lygtinio paleidimo taikymo data (atlikus pusę bausmės) – 2024 m. balandžio 11 d., lygtinis paleidimas galimas nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime (toliau – ir Lygtinio paleidimo komisija) 2023 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam A. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą netaikyti. Šio sprendimo priėmimo motyvai: nuteistojo vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; išsilavinimo stoka bei oficialaus darbo pasiūlymo neturėjimas; polinkis pasiduoti neigiamai įtakai; pasireiškiantis impulsyvumas bei gilesnės savo elgesio analizės stoka; finansiniai įsipareigojimai ir galima finansinio stabilumo stoka ateityje; drausmine tvarka baustas. Nuteistajam rekomenduota dalyvauti Šiaulių kalėjimo organizuojamose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose, susijusiuose su neigiamos įtakos poveikio mažinimu, impulsyvumo valdymu, smurtiniu elgesiu ir priklausomybėmis). Papildomai nutarta pakartotinai svarstyti nuteistojo lygtinį paleidimą ne vėliau kaip po 6 mėnesių nuo šio Nutarimo, t. y. iki 2023 m. gruodžio 6 d.
4. Lygtinio paleidimo komisijos 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam A. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą netaikyti. Sprendimas motyvuotas tuo, kad vis dar yra nustatomi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei jo elgesį neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai, t. y.: kriminalinė patirtis; finansiniai įsipareigojimai ir ateityje galima finansinio stabilumo stoka; esant mažiau struktūrizuotoje aplinkoje galintys išryškėti polinkis pasirinkti netinkamą kompaniją bei pasiduoti neigiamai įtakai; smurtinis elgesys pavartojus alkoholio; kartais pasireiškiantis impulsyvumas bei gilesnės savo elgesio analizės stoka. Taip pat nuteistajam nustatyta vidutinė rizika, kuri tokia ir išliko visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, stebimas tik jos valdymas. Nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – stebėti tik rizikos svyravimai, tačiau lygtinio paleidimo taikymui nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažanga turėtų būti akivaizdi. Nuteistajam rekomenduota dengti įsiskolinimus; pateikti darbo pasiūlymą; dalyvauti Šiaulių kalėjimo organizuojamose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose); tęsti mokslus; nedaryti teisės pažeidimų. Papildomai nutarta pakartotinai svarstyti nuteistojo lygtinį paleidimą ne vėliau kaip po 6 mėnesių nuo šio Nutarimo, t. y. iki 2024 m. gegužės 16 d.
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakyta tenkinti nuteistojo A. N. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjimo (toliau – ir Lygtinio paleidimo komisija) 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Teismas, įvertinęs pateiktoje nuteistojo A. N. asmens byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad Lygtinio paleidimo komisija pagrįstai A. N. netaikė lygtinio paleidimo ir rekomendavo nuteistajam toliau koreguoti problemines sritis: dengti įsiskolinimus; pateikti darbo pasiūlymą; dalyvauti Šiaulių kalėjimo organizuojamose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose); tęsti mokslus; nedaryti teisės pažeidimų.
6. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartimi nuteistojo A. N. skundas atmestas ir palikta galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis. Teismas konstatavo, kad teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigose, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Žemesnės instancijos teismas
7. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Šiaulių kalėjime 2024 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė nuteistajam A. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą netaikyti. Lygtinio paleidimo komisija nustatė, kad tęstinių veiksmų reikalauja kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė patirtis, finansiniai įsipareigojimai ir ateityje galima finansinio stabilumo stoka, mažiau struktūruotoje aplinkoje galintis išryškėti polinkis pasirinkti netinkamą kompaniją bei pasiduoti neigiamai įtakai, smurtinis elgesys pavartojus alkoholio, kartais pasireiškiantis impulsyvumas, todėl Lygtinio paleidimo komisija, atsižvelgusi į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, įvertinusi nusikalstamo elgesio riziką, padarė išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis dar nėra pakankamai pasirengęs lygtiniam paleidimui ir nėra garantijų, kad nenusikals.
8. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 11 d. nutartimi nuteistojo A. N. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2024 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo atmestas. Teismas, įvertinęs pateiktoje nuteistojo A. N. asmens byloje esančius duomenis, sprendė, jog Lygtinio paleidimo komisija pagrįstai A. N. netaikė lygtinio paleidimo ir rekomendavo nuteistajam toliau koreguoti problemines sritis: dalyvauti Šiaulių kalėjimo organizuojamose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose); dengti įsiskolinimus; tęsti mokslus; nedaryti teisės pažeidimų. Teismas pažymėjo, kad nors A. N. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga, teismo nuomone, nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
9. Nuteistasis A. N. pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 11 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos.
9.1. Nuteistasis A. N. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo teisingumo principu, o vadovavosi tik prielaidomis. Atkreipia dėmesį, kad iš komisijos pateiktų duomenų matyti, jog yra griežtai vadovaujamasi nusistatymu prieš jį bei spėlionėmis, kad viskas vyko praeityje.
9.2. Pripažįsta, kad nesilaikė visuomenės standartų ir pažeidinėjo įstatymus, tačiau bėgant metams įgavo suvokimą, pasikeitė vertybės ir nori gyventi taip, kaip gyvena visuomenė. Nuteistojo gyvenimo tikslas – blaivus gyvenimas, sukurti šeimą, mokėti mokesčius, sumokėti įsiskolinimus ir tęsti mokslus, įgyti specialybę, keltis kvalifikaciją. Dėl gyvenamosios vietos nurodo, kad, lygtinai paleistas, galėtų apsigyventi pas savo tetą ar pusseserę, kurios jam padeda ir palaiko sunkiu jam metu.
9.3. Atkreipia dėmesį, kad komisijos vertinimas yra prieštaringas, kadangi teigiama, jog nuteistojo elgesyje yra progresas, tačiau tuo pačiu teigia, kad progreso nėra. Nuteistasis mano, kad komisijai, nutarimą priėmusiai esant nepilnos sudėties, pritrūko savivokos ir įžvalgų.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimų į nuteistojo A. N. skundą negauta, tačiau A. N. 2024 m. birželio 26 d. Šiaulių apygardos teismui papildomai pateikė darbo pasiūlymą, gautą iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. N. skundas atmestinas.
7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs teismui pateiktą medžiagą ir nuteistojo asmens bylos duomenis, išnagrinėjęs nuteistojo A. N. skundo argumentus ir skundžiamą apylinkės teismo nutartį, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra numatyta tai, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
9. Kai sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, atsižvelgiama į socialinio tyrimo išvadą bei nuteistajam taikytas resocializacijos priemones, taip pat jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Vertinant, ar yra galimybė paleisti nuteistąjį lygtinai, itin svarbus yra ir materialiojo BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas. Iš BVK 82 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo yra matyti tai, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals.
10. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. N. pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko tik 2022 m. rugpjūčio 18 d. 2024 m. balandžio 25 d. atlikus pakartotinį A. N. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2019 m. gruodžio 30 d. atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą taip pat buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, nuteistojo A. N. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis, būdamas lygtinai paleistas, nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
11. Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 1, 2 dalys). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat vertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
12. Nuteistasis A. N. skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo teisingumo principu, o vadovavosi tik prielaidomis. Atkreipia dėmesį, kad iš komisijos pateiktų duomenų matyti, jog yra griežtai vadovaujamasi nusistatymu prieš jį bei spėlionėmis, kad viskas vyko praeityje. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo motyvais, kadangi jie nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl yra vertintini kaip deklaratyvūs.
13. Iš nuteistojo A. N. skundo turinio matyti, jog nuteistasis yra įsitikinęs, kad gali gyventi laikydamasis priimtų moralės normų, kad pasikeitė jo suvokimas ir požiūris, taip pat, kaip minėta, pateikė ir darbo pasiūlymą, gautą iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Įvertinus A. N. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie itin akcentuojami ir nuteistojo skunde, aukštesniajam teismui nekyla. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėta, kad nuteistasis A. N. laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka lengvoje nuteistųjų grupėje, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba Šiaulių kalėjime, mokosi, užsiima individualia ūkine veikla – medžio apdirbimo ir gaminių iš medžio kūrimo bei gamybos darbais, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos vykdo, dalyvauja jam skirtose programose, jam periodiškai leidžiama išvykti už įstaigos ribų be sargybos, suteiktos ir trumpalaikės išvykos, keturis kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai.
14. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo nuteistojo A. N. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų (pvz., teisės išvykti be sargybos ar palydos už laisvės atėmimo vietų įstaigos teritorijos ribų) ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes. Manyti, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų A. N.asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo asmenybės ir elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. N. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo.
15. Iš asmens bylos medžiagos matyti, kad nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima daug teigiamų aspektų, tačiau socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Tęstinių nuteistojo veiksmų reikalauja tokie kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė patirtis, finansiniai įsipareigojimai ir ateityje galima finansinio stabilumo stoka, mažiau struktūruotoje aplinkoje galintis išryškėti polinkis pasirinkti netinkamą kompaniją bei pasiduoti neigiamai įtakai, smurtinis elgesys pavartojus alkoholio, kartais pasireiškiantis impulsyvumas (asmens bylos 3 t., 2 d., b. l. 19-27). Aukštesnysis teismas pažymi, kad tiek Lygtinio paleidimo komisijos 2024 m. gegužės 10 d. nutarimas, tiek skundžiama teismo nutartis, tiek bylos medžiaga rodo aiškią kryptį, kuria nuteistasis turi nukreipti savo pastangas mažindamas kriminogeninius veiksnius, kurių nustatyta net 5. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. O šiuo atveju esantis gana didelis kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo resocializacijos procesas vis dar nėra baigtas. Todėl Lygtinio paleidimo komisija 2024 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), atsisakydama taikyti nuteistajam A. N. lygtinį paleidimą, rekomendavo nuteistajam dengti įsiskolinimus; pateikti darbo pasiūlymą; dalyvauti Šiaulių kalėjimo organizuojamose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose); tęsti mokslus; nedaryti teisės pažeidimų.
16. Aukštesniojo teismo vertinimu, aplinkybė, jog šiuo metu A. N. elgesys yra teigiamas, patvirtina tik realių prielaidų nuteistojo elgesio korekcijai formavimąsi, tačiau ne akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negali būti taikomas kaip paskatinamoji priemonė, skiriama už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.
17. Įvertinus anksčiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu netenkinti A. N. skundo dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2024 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos nuteistajam A. N., teisinio pagrindo nėra. Skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant įstatymų nuostatų bei nenukrypstant nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 11 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. N. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 11 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.