- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-22
- Bylos Nr.
- e2-21340-235/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Ieškovas
- P. Š.
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Seopro.lt“
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. Š. patikslintą ieškinį atsakovui A. S. ir trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Seopro.lt“ dėl teisės į atvaizdą pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintame ieškinyje prašė pripažinti, kad atsakovas ir trečiasis asmuo neteisėtai naudojo ieškovo fotografiją su ieškovo atvaizdu bei pažeidė teisę į atvaizdą. Prašė priteisti solidariai iš atsakovo ir trečiojo asmens 1 800 Eur dydžio neturtinę žalą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad A. S. valdomose ir A. S. bei UAB „SEOPRO.LT“ priklausančiose internetinėse svetainėse www.atv.lt,www.eeefondai.lt ir www.idomusstraipsniai.lt viešai buvo publikuojama, naudojama ir platinama ieškovo P. Š. padaryta fotografija su ieškovo atvaizdu. Nurodė, kad ne bet kokia atsitiktinai padaryta fotografija, o būtent tokia, kurios autorius yra pats ieškovas, kurioje yra paviešintas ieškovo atvaizdas ir kurioje ieškovas atlieka kineziterapijos procedūrą trečiajam asmeniui. Teigė, kad minėta fotografija neteisėtai, t. y. neturint jokio ieškovo sutikimo, pritarimo ir netgi be ieškovo žinios buvo paimta iš ieškovui priklausančio ir jo valdomo internetinio tinklapio www.gydymasiudesiu.lt, nepateikiant nuorodos ir nenukreipiant į ieškovo tinklapį. Ieškovo teigimu, atsakovai komerciniais tikslais naudodami ieškovo atvaizdą, netgi nebuvo pateikę jokios nuorodos, patvirtinančios, iš kur buvo gauta fotografija, kurią atsakovai naudojo ir straipsnius iliustruojančiais tikslais. Teigė, kad tokiu būdu atsakovas ir trečiasis asmuo atliko neteisėtus veiksmus ieškovui, taip pat suklaidino vartotojus ir ieškovas buvo susietas su straipsniais, kuriuose naudota fotografija ir ieškovo atvaizdas. Ieškovas nurodė, kad fotografija su ieškovo, kaip specialisto ir savo srities profesionalo, atvaizdu patalpinta kaip iliustruojanti straipsnius, kurie neturi nieko bendro su ieškovu, labai konkrečia jo veikla. Ieškovui, savo srities profesionalui, neteisėtas jo atvaizdo naudojimas, kaip teigia, daro žalą, klaidina esamus ir potencialius klientus ir pan. Ieškovas teigia, kad pats turi teisę apsispręsti, kaip, kada ir kas gali naudoti jo padarytą fotografiją su jo atvaizdu. Akcentavo, kad ieškovas niekam, ir ypač atsakovams, ir niekada jokia forma nėra davęs sutikimo naudotis jo internetiniame tinklapyje esančia intelektine nuosavybe, įskaitant, bet neapsiribojant fotografijomis, kuriose yra ieškovo ir trečiųjų asmenų atvaizdas. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovas, savo tinklapyje publikuodamas trečiųjų asmenų atvaizdą, turi tokių asmenų sutikimą publikuoti jų atvaizdą tik ieškovo valdomame tinklapyje, o ne kituose, priklausančiuose tretiesiems asmenims, todėl kyla grėsmė, jog ieškovui bus pareikštos pretenzijos dėl neteisėto atvaizdo naudojimo. Šiame ginče, ieškovo manymu, itin svarbu tai, kad atsakovas ir trečiasis asmui neigia savo kaltę, neigia pažeidimo padarymą, galiausiai, pažeidimą sustabdė ir fotografiją su ieškovo atvaizdu iš atsakovams priklausančių ir jų valdomų tinklapių pašalino praėjus net keliems mėnesiams nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos. Taigi atsakovas ir trečiasis asmuo, kaip nurodė ieškovas, net ir ieškovui kreipusis į teismą dėl jo pažeistų teisių gynimo, elgėsi arogantiškai ir nepaisydami ieškovo teisių ir teisėtų interesų dar kurį laiką tęsė ieškovo interesus ir teises pažeidžiančius veiksmus.
Ieškovas teigia, kad nors ir būdamas fizinis asmuo, kuris kurį laiką kuria ir įgyvendina savo darbinę veiklą, visuomet elgiasi atidžiai, rūpestingai, kad nebūtų pažeisti kitų asmenų teisėti interesai. Tuo tarpu atsakovai, kaip ne vienerius metus veiklą vykdantys verslininkai, akivaizdžiai elgiasi neatsakingai, negerbia teisės aktų nustatytų reikalavimų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nors, pirma, atsakovai yra verslininkai, kuriems taikomi didesni atidumo kriterijai, antra, įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės nei fizinių, nei juridinių asmenų. Todėl dėl atsakovų veiksmų ieškovas teigia, kad patyrė ir toliau patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus, nesaugumo ir netikrumo jausmą, netinkamas ir ydingas atsakovų elgesys privertė ir toliau verčia ieškovą nerimauti dėl jo teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Galiausiai, atsakovų veiksmai verčia kvestionuoti neturtinių teisių objektų saugumu, todėl atsakovų kaltais veiksmais padarytą neturtinę žalą atsakovai privalo atlyginti. Ir ieškovo prašomas atlyginti neturtinės žalos dydis - 1800,00 Eur, yra adektavus bent iš dalies kompensuos ieškovui padarytą neturtinę žalą, tinkamas, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pažeidimo trukmę, kitas svarbias aplinkybes, įskaitant pažeidimo neigimą, nepripažinimą ir siekį negerbti teisės aktų.
Atsiliepimas
Atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „SEOPRO“ yra skaitmeninės rinkodaros agentūra. Teigė, kad fotonuotrauka buvo paimta iš Google paieškos rezultatų, paieškos žodžiu nurodant žodį „kineziterapeutas“. Google paveikslėlių paieškos rezultatuose buvo eilė foto nuotraukų iš tos pačios ieškovo fotosesijos. Nurodė, kad iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovo fotonuotrauka yra patalpinta skirtinguose tinklalapiuose, tokiuose kaip versliukai.lt, regorama.lt ir kt. Taigi, ieškovo fotonuotrauka buvo paimta iš Google „vaizdai“ paieškos rezultatų, o ne tiesiogiai iš ieškovo interneto svetainės www.gydymasjudesiu.lt. Ieškovo asmuo atsakovui nebuvo žinomas, ant Google paieškos rezultatuose fotonuotraukos nebuvo nuotraukoje esančių žmonių vardo ir pavardės. Atsižvelgiant į tai, kad Google paieškos sistemos rezultatuose buvo kelios ginčo fotonuotraukos su nuorodomis į skirtingus tinklapius (versliukai.lt, regorama.lt ir t.t.) tai sudarė įspūdį, kad nuotrauka internete yra laisvai prieinama ir neribotai, nemokamai platinama kaip nemokamų fotonuotraukų platformų fotonuotrauka.
UAB „SEOPRO“ nurodė, kad Vilniaus apylinkės teismo pranešimą Dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo gavo 2017 m. liepos 11 d. Apie ginčo situaciją ir apie tai, kad ieškovas mano, jog jo teisės yra pažeistos atsakovas sužinojo būtent iš ieškinio. UAB „SEOPRO“ iki ieškinio pateikimo niekuomet nebuvo gavęs jokių pretenzijų ir apskritai nežinojo egzistuojant kokią nors problemą. UAB „SEOPRO“ nurodė, kad jo pagrindinė veikla yra skaitmeninio marketingo strategijų kūrimas užsakovams. Paaiškino, kad viena iš skaitmeninio marketingo strategijų dalių yra vadinamieji SEO straipsniai, kuri yra skirti Google paieškos sistemai, o ne tiesioginiam vartotojui. SEO straipsnis – dažniausiai 300-500 žodžių tekstas, kuris yra parašytas puslapio idėją atitinkančia tema, naudojant raktinius žodžius. SEO paskirtis – tai interneto svetainių optimizavimo paieškos sistemoms procesas, kurio metu pagal pasirinktus tikslinius raktinius žodžius siekiama aukštesnių pozicijų paieškos sistemų reitinge. Gavus ieškinį paaiškėjo, kad keliuose tokiuose SEO straipsniuose buvo panaudota ieškovo fotonuotrauka, paimta iš Google paieškos sistemos rezultatų. Vadybininkas, dirbęs su pastaruoju projektu agentūroje nebedirbo. Nurodė, kad iš karto, gavus ieškinį, t. y. 2017 m. liepos 11 d. ginčo fotonuotrauka iš straipsnių buvo pašalinta (su 2017 m. rugpjūčio 9 d. atsiliepimu į ieškinį buvo pateikti įrodymai (tinklapių išrašai), kuriuose ieškovo fotonuotrauka iš tinklapių yra pašalinta). Sekančią dieną po ieškinio gavimo UAB „SEOPRO“ direktorius susisiekė su ieškovu, atsiprašė, pasiūlė ginčą pabaigti taikiai, nebetęsiant bylinėjimosi proceso. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo teiginiai apie tai, kad atsakovas elgėsi arogantiškai, nepaisė ieškovo teisių ir teisėtų interesų, dar kurį laiką tęsė ieškovo interesus ir teises pažeidžiančius veiksmus yra akivaizdžiai ir įžūliai melagingi.
Atsakovas su trečiuoju asmeniu pabrėžė, kad jokios tiesioginės pridėtinės vertės nei ginčo fotonuotrauka nei pastarieji straipsniai UAB „SEOPRO“ nesukūrė, fotonuotrauka straipsnyje nebuvo reikšminga ir atliko tik iliustracinę funkciją. iš fotonuotraukų negavo jokios turtinės naudos ir jokių pajamų. Vieno SEO straipsnio rinkos kaina yra apytiksliai 5 Eur. Foto nuotraukos naudojimas nebuvo nukreiptas į komercinį rezultatą. Straipsnių turinį sudarė elementari paviršutiniška informacija apie kineziterapiją, o jų paskirtis buvo pakelti reitingus Google paieškos sistemoje kitiems tinklapiams, į kuriuos veda nuorodos iš šių straipsnių. Straipsnių esmę sudarė raktiniai žodžiai, o ne fotonuotrauka. Straipsniai savo funkciją šimtu procentų atlieka ir be foto nuotraukos, todėl straipsnyje foto nuotrauka nėra svarbi ar dominuojanti. Pažymėjo ir tai, kad ieškovo fotonuotrauką pašalinus, straipsnių lankomumas dėl to visiškai nepakito. Ginčo atveju ieškovo fotonuotrauka yra susijusi su jo profesine veikla. Ieškovas yra kineziterapautas, o ginčo fotonuotraukoje yra užfiksuotas kineziterapijos momentas. Ieškovas savo privataus gyvenimo aplinkybę apie savo, kaip kineziterapeuto, profesiją yra plačiai paviešinęs internete: ieškovo fotonuotraukos iš tos pačios fotosesijos yra tinklalapiuose www.versliukai.lt ir www.paslaugos.lt, www.regorama.lt; www.gydymasjudesiu.lt (ką patvirtino ir pats Ieškovas); www.manodaktaras.lt Ieškovo fotonuotraukos, įskaitant ginčo fotonuotrauką, yra laisvai viešinamos internete paties ieškovo, įvardijant profesijos detales ir tokiu būdu į viešą erdvę pateikiant informaciją apie privatų gyvenimą: savo profesiją, kontaktinius duomenis, atvaizdą ir t.t.
Nurodė, kad ginčo fotonuotrauka nebuvo paimta iš pvz. privačios su apribota vieša prieiga socialinių tinklų paskyros, ji buvo paimta iš Google paieškos sistemos rezultatų, kuriuose apstu ieškovo fotonuotraukų. Ieškovas, itin aktyviai internete viešindamas ir platindamas informaciją apie savo profesinę veiklą, o taip pat ir savo atvaizdą (įskaitant ginčo fotonuotrauką) suvokė arba turėjo suvokti interneto specifiką: ši informacija yra pasiekiama iš bet kurios pasaulio vietos, o kartą paskelbta nuotrauka ar kita informacija internete lieka amžinai, todėl ne privačiose paskyrose su apribotomis viešomis prieigomis skelbiant bet kokią informaciją, įskaitant fotonuotraukas, tam tikra prasme prarandama internete paviešintos informacijos (įskaitant fotonuotraukas) naudojimo kontrolė. Be abejo, minėtos aplinkybės nepaneigia asmens teisės į atvaizdą kaip tokios, tačiau šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant tiek dėl asmens sutikimo fotonuotraukos platinimo prasme, tiek dėl asmens subjektyvių jausmų fotonuotraukos viešinimo atžvilgiu, kurių identifikavimas yra itin svarbus nustatant ar asmuo iš tiesų patyrė neturtinę žalą, t.y. emocinį sukrėtimą, išgyvenimus, depresiją ir t.t.
Atsiliepimas
Atsakovas ir trečiasis asmuo teigia, kad ieškovas neįrodė patyręs neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, reikia įvertinti kokius padarinius ieškovui sukėlė tai, kad prie trijų SEO straipsnių internete buvo patalpinta ieškovo fotonuotrauka. Sprendžiant dėl tinkamo pažeistų teisių gynimo būdo parinkimo ir pakankamumo, t. y. ar pažeistoms teisėms apginti pakanka pripažinti buvus pažeidimą ir tai yra pakankama satisfakcija, ar to nepakanka ir kompensuoti emocinius praradimus turi būti nustatoma piniginė satisfakcija, reikalinga įvertinti sekančius aspektus.
Įrodinėdamas, kad patyrė neturtinę žalą, ieškovas vienu svarbiausių kriterijų įvardino tai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo savo kaltę ir pažeidimo padarymą neigė bei pažeidimą sustabdė ir ieškovo fotonuotrauką pašalino tik praėjus keliems mėnesiams nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos. Nurodė, kad elgėsi arogantiškai ir net ieškovui kreipusis į teismą kurį laiką tęsė teisių pažeidimą. Tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą 2017 m. balandžio mėn., o atsakovas ieškinį gavo tik 2017 m. liepos 11 d. lėmė paties ieškovo situacija: pirminis ieškinys buvo su trūkumais, todėl buvo nustatytas terminas trūkumams šalinti, ieškovas ne iš karto sumokėjo žyminį mokestį, ieškovas negalėjo apsispręsti dėl tinkamo atsakovo ir t.t. Šios aplinkybės neturi nieko bendro su atsakovo arogancija ar pažeidimo neigimu. Atvirkščiai – atsakovas elgėsi sąžiningai: fotonuotrauką iš tinklapių pašalino iš karto, gavęs ieškinį (2017 m. liepos 11 d.); atsakovas skambino ieškovui, kalbėjosi, atsiprašė, siūlė ginčą pabaigti taikiai. Ieškovas nurodo patyręs ir toliau patiriantis neigiamus dvasinius išgyvenimus, nesaugumo ir netikrumo jausmą, netinkamas atsakovų elgesys privertė ir toliau verčia atsakovą nerimauti dėl jo teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Taigi ieškovas esminiais neturtinės žalos fakto ir dydžio kriterijais laiko nesaugumo jausmą, pažeidimo trukmę ir pažeidimo neigimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo viena fotonuotrauka buvo pašalinta iš karto kai tik buvo gautas ieškovo ieškinys nėra aišku, kodėl ieškovas ir toliau jaučia nesaugumo jausmą. Atsakovas ir trečiasis asmuo nurodė, sužinojęs apie tai, kad ieškovas jaučiasi įžeistas iš karto atsiprašė ir pašalino problemą, todėl ieškovo argumentai dėl netikrumo, nesaugumo, atsakovo pažeidimo neigimo vertintini kaip deklaratyvūs, neatitinkantys tikrovės ir tam tikra prasme „šabloniniai“, t. y. atkartojama tai, kas paprastai analizuojama neturtinių teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo kategorijų bylose.
Ieškovo fotonuotrauka buvo patalpinta trijuose interneto tinklalapiuose: www.idomusstraipsniai.lt, www.atv.lt ir eeefondai.lt prie SEO straipsnių apie kineziterapiją. Tinklalapyje www.idomusstraipsniai.lt buvo patalpintas straipsnis apie kineziterapeuto profesiją; tinklalapyje www.atv.lt buvo patalpintas straipsnis pavadinimu „Kineziterapija Vilniuje“, kuriame aptariama kineziterapijos nauda sveikatai; tinklalapyje www.eeefondai.lt buvo patalpintas straipsnis pavadinimu „Kineziterapija Kaune“, kuriame kalbama apie kineziterapijos studijas. Nei vienas iš straipsnių nėra įžeidžiančio turinio ir neturi nuorodos į fotonuotrauką ar Ieškovo asmenį, kuris Atsakovui apskritai nebuvo žinomas. Visų straipsnių turinys yra susijęs su kineziterapija, apie foto nuotrauką nėra kalbama, foto nuotrauka su straipsniais susijusi tik tiek, kiek ji iliustruoja kineziterapijos procedūrą. Ieškovas ir atsakovas nurodė, kad be nurodyto reikalinga įvertinti ir tariamo pažeidimo intensyvumą, o pastarasis yra itin menkas ir mažareikšmis. Ieškovo fotonuotrauka buvo patalpinta prie trijų taip vadinamų SEO straipsnių, kurie yra skirti paieškos robotams, o ne skaitytojams, tam, kad pagal pasirinktus tikslinius raktinius žodžius būtų užtikrintos aukštesnės pozicijos Google paieškos sistemoje kitiems tinklapiams, į kuriuos veda nuorodos iš šių straipsnių. Atsižvelgiant į SEO straipsnių paskirtį, t. y. kad jie paprastai nėra skaitomi interneto lankytojų, straipsniai, prie kurių buvo ieškovo fotonuotrauka yra ir buvo itin mažai lankomi. Į bylą yra pateiktas išrašas iš tinklapio https://www.similarweb.com/, kuriame yra fiksuoti duomenys apie analizuojamų tinklapių lankomumą. Atsižvelgiant į tai, kad saugomi tik metų laikotarpio duomenys, pateikiame analizuojamų tinklapių lankomumo rodiklius laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio iki 2017 m. liepos mėnesio. Iš pateikiamų duomenų matyti, kad vidutiniškai per mėnesį tinklalapio www.idomusstraipsniai.lt apsilankymų skaičius 481; www.atv.lt – 582; www.eeefondai.lt - 193. Palyginimui yra pateikiami tokių žinomų tinklapių kaip www.delfi.lt ir www.kaunodiena.lt, kurių lankomumas yra ženkliai aukštesnis, duomenys: www.delfi.lt – vidutiniškai 29 487 947 apsilankymų per mėnesį; www.kaunodiena.lt – vidutiniškai 832 433 apsilankymų per mėnesį. Atsižvelgiant į mėnesio tinklalapių lankomumą vidutinis dienos lankomumas yra toks: tinklalapio www.idomusstraipsniai.lt – 16 apsilankymų per dieną; tinklalapio www.atv.lt – 19 apsilankymų per dieną; tinklalapio www.eeefondai.lt - 6 apsilankymai per dieną. Atkreipiame dėmesį, kad apsilankymas tinklalapyje nereiškia to, kad tinklapio lankytojas apsilankė analizuojamame straipsnyje. Pvz. tinklalapyje www.idomusstraipsniai.lt yra 277 straipsniai, tinklalapyje www.atv.lt – 246 straipsniai, tinklalapyje www.eeefondai.lt – 157 straipsniai. Atsižvelgiant į bendrą tinklapių lankomumą, į tinklalapiuose patalpintą straipsnių kiekį bei įvertinus tai, kad apsilankymų skaičiuje atsispindi ir tinklapio administratoriaus apsilankymai prognozuotina, kad analizuojami straipsniai (visi trys) buvo lankomi ne daugiau 5 kartų per mėnesį.
Teigė, kad atsižvelgiant į išvardytus byloje esančius duomenis akivaizdu, kad tariamo pažeidimo intensyvumas yra itin žemas ir mažareikšmis, o ieškovo fotonuotrauką, kuri niekuo nesiskiria nuo kitų kineziterapeuto profesiją vaizduojančių nuotraukų prie trumpučio straipsnio apie kineziterapiją galėjo matyti išties mažas skaičius žmonių. Toks akivaizdus tariamo pažeidimo mažareikšmiškumas lemia tai, kad ginčo situacijoje turi būti taikomas de minimis principas, išplaukiantis iš bendrųjų civilinių teisių įgyvendinimo principų (CK 1.5, 1.137 str.), leidžiantis nepriteisti neturtinės žalos, kuomet neturtinė teisė pažeista nežymiai. Pažymėjo, kad straipsnis su ginčo foto nuotrauka tinklalapyje www.idomusstraipsniai.lt buvo patalpintas 2013 m. rugsėjo 28 d.; tinklalapyje www.atv.lt 2014 m. sausio 30 d.; tinklalapyje www.eeefondai.lt 2014 m. kovo 26 d. Duomenys pateikiami už paskutiniuosius praėjusius metus todėl, kad saugomi tik metų laikotarpio duomenys, todėl techninių galimybių pateikti tinklalapių lankomumą už visą laikotarpį neturime, tačiau patvirtiname, kad analizuojamų tinklalapių lankomumas nuo straipsnių patalpinimo pradžios buvo analogiškas. Į bylą pateikti tinklalapių lankomumo duomenys, atskleidžiantys siaurą tariamo pažeidimo apimtį ir itin mažą intensyvumą, įrodo, kad fotonuotraukos patalpinimo pasekmės objektyviai negalėjo padaryti ženklios įtakos ieškovo garbei, reputacijai bei sukelti dvasinių nepatogumų. Fotonuotraukų sklaida buvo itin siaura ir mažareikšmė.
Pakartojo, kad fotonuotrauka buvo patalpinta šalia straipsnių, kurie yra itin trumpi, itin mažai lankomi, straipsnių turinys yra susijęs su kineziterapija, turinys gana paviršutiniškas, skirtas raktiniams žodžiams generuoti, straipsniuose nėra nieko įžeidžiančio, sukrečiančio, straipsniuose nėra nuorodos į nuotrauką ar Ieškovo asmenį, o vienintelė sąsaja tarp straipsnio turinio ir fotonuotraukos yra kineziterapeuto profesija, kurią fotonuotrauka iliustruoja. Atsižvelgiant į šias aplinkybes yra pagrindas manyti, kad tikrasis Ieškovo motyvas bylinėtis yra ne patirti dvasiniai išgyvenimai, o siekimas pasipelnyti už nuotraukos panaudojimą. Būtent dėl to ieškovas ilgai ieškojo savo gynybos būdo ir iš pradžių teigė esąs fotonuotraukos autorius, jo autorystės teisė yra pažeista, o tik paskui keitė teisinį ieškinio pagrindą nurodydamas, kad pažeista jo teisė į atvaizdą. Pastebėjo, kad abiejų pažeidimų prigimtis ir turinys skiriasi iš esmės, tačiau bandoma juos pritaikyti tai pačiai situacijai, bandant faktines aplinkybes modeliuoti pagal teisės normų dispoziciją tam, kad pasiekti teigiamą finansinį rezultatą. Tokiu būdu tenkinus ieškovo reikalavimą priteisti neturtinę žala, šis institutas nebeatliktų kompensacinės funkcijos, t.y. tos funkcijos, kuria įprasminta neturtinės žalos kaip instituto esmė ir paskirtis, o veikiau tarnautų kaip pasipelnymo instrumentas. Nurodė, jei teismas spręstų, kad ieškovo teisė į atvaizdą yra pažeista, teisės pažeidimo pripažinimas savaime būtų pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, o neturtinės žalos atlyginimas būtų perteklinis ir neproporcingai per griežtas Ieškovo teisių gynybos būdas. Be išdėstyto, būtina įvertinti ir tai, iš fotonuotraukų nebuvo gauta jokios turtinės naudos ir jokių pajamų, o Ieškovas dėl tariamo pažeidimo nepatyrė turtinės žalos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
Teismas nustatė, kad A. S. valdomose ir A. S. bei UAB „SEOPRO.LT“ priklausančiose internetinėse svetainėse www.atv.lt,www.eeefondai.lt ir www.idomusstraipsniai.lt viešai buvo publikuojama, naudojama ir platinama ieškovo P. Š. padaryta fotografija su ieškovo atvaizdu. Nuotrauka buvo paimta iš ieškovui priklausančio ir jo valdomo internetinio tinklapio www.gydymasiudesiu.lt, nepateikiant nuorodos ir nenukreipiant į ieškovo tinklapį.
Motyvai ir teisiniai argumentai.
Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą įtvirtinta Konstitucijos 22 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Teisė į privataus gyvenimo gerbimą yra ginama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, įtvirtinta jos 8 straipsnyje. Teisė į atvaizdą pripažįstama privataus asmens gyvenimo sudėtine dalimi, dėl to asmens nuotrauka gali būti paviešinta tik nepažeidžiant privataus gyvenimo apsaugą reglamentuojančių teisės normų, turint teisėtą tikslą bei egzistuojant būtinumui demokratinėje visuomenėje.
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas) praktikoje teisės į atvaizdą apribojimai vertinami pakankamai griežtai, pažymint, kad asmens atvaizdas yra itin artimai susijęs su pačiu asmeniu ir atvaizdo platinimas gali apriboti privatumą labiau negu vien verbalinės informacijos skleidimas. Sprendime Reklos ir Davourlis prieš Graikiją Teismas pabrėžė, kad asmens atvaizdas atskleidžia jo arba jos unikalias savybes ir yra vienas esminių asmenybės atributų. Šioje byloje dėl kūdikio inkubatoriuje atvaizdo Teismas konstatavo, kad teisė į atvaizdo apsaugą yra viena pagrindinių asmeninės raidos sudėtinių dalių ir suponuoja teisę kontroliuoti šio atvaizdo naudojimą. Nors dažniausiai teisė kontroliuoti šį naudojimą reiškia asmens galimybę atsisakyti leisti skelbti atvaizdą, ji taip pat apima galimybę prieštarauti šio atvaizdo fiksavimui, saugojimui ir atgaminimui. Kitoje byloje pabrėždamas tėvų sutikimo svarbą prieš fotografuojant vaiką Teismas konstatavo, kad pareiškėjų sūnus, nebūdamas vieša ar susidomėjimo verta figūra, nepateko į kategoriją asmenų, kurių atvaizdo fiksavimas be jų žinios ar sutikimo tam tikromis aplinkybėmis gali būti pateisinamas dėl viešojo intereso. Nurodytoje byloje konstatuotas Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas net ir nesant nuotraukos paviešinimo, tačiau negavus išankstinio tėvų sutikimo fotografuoti ir taip neapibrėžus nuotraukos naudojimo konteksto.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad privataus gyvenimo neliečiamumas reiškia tai, kad informaciją apie asmens privatų gyvenimą galima skelbti tik jo sutikimu. Asmuo savo sutikimą gali išreikšti žodžiu, raštu, toks sutikimas gali būti nuspėjamas ir iš konkliudentinių veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 12 d. nutartis L. K. v. G. B. ir kt. byloje Nr. 3K-7-437/2002; 2008 m. sausio 2 d. nutartis S. Š., V. Š. v. UAB ,,Lietuvos rytas“ byloje Nr. 3K-7-2/2008). Nepaneigiant teisės į privatų gyvenimą gynimo svarbos, pažymėtina tai, kad nė viena subjektinė teisė, taip pat teisė į privatų gyvenimą nėra absoliuti. Pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį teisė į privatų gyvenimą gali būti ribojama, kai yra tokių sąlygų visuma: pirma, galimybė riboti tokią teisę (pagrindas) nustatyta įstatyme; antra, tokiu ribojimu siekiama teisėto tikslo; trečia, toks ribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje. Būtinumą laikytis išvardytų sąlygų ne kartą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (Sciacca v. Italy, no. 50774/99, 11 January 2005; L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006 ir kt.).
Asmens teisė į atvaizdą yra asmeninė neturtinė teisė (CK 1.114 straipsnis). Galiojančio CK 2.22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta būtina sąlyga kitiems asmenims naudotis konkretaus fizinio asmens atvaizdu – tam būtinas to fizinio asmens sutikimas tiek jį fotografuojant, tiek jo nuotrauką, portretą ar kitokį atvaizdą atgaminant, parduodant, demonstruojant ar spausdinant. Šioje teisės normoje nustatyti asmens atvaizdo naudojimo būdai neabejotinai apima ir nuotraukos, kurioje yra asmens atvaizdas, paviešinimą interneto puslapyje.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje, spręsdamas teisės į atvaizdą apribojimų klausimus, pabrėžė, kad asmens atvaizdas atskleidžia jo unikalias savybes ir yra vienas esminių asmenybės atributų, tačiau asmens lūkesčių dėl privataus gyvenimo (įskaitant atvaizdą) gerbimo apimtis priklauso ir nuo to, kiek jis pats atsivėrė viešumai. Ginčo atveju ieškovas pats tendencingai, sąmoningai ir aktyviai platino fotonuotrauką internete, todėl, atsižvelgiant į EŽTT formuojamą praktiką, teisės į atvaizdą gynimo ribos siaurėja proporcingai ieškovo fotonuotraukos viešinimo savo iniciatyva platumui. Be to asmuo, suvokdamas bei privalėdamas suvokti internete viešai platinamos informacijos nekontroliuojamumą tam tikra prasme sutinka ir akceptuoja galimas pasekmes – tolesnį fotonuotraukos nekontroliuojamą panaudojimą internete ir už jo ribų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuotrauka, kurioje nufotografuotas ieškovas buvo paimta iš interneto Google paieškos rezultatų ir įdėta į internetinius puslapius: www.atv.lt, www.eeefondai.lt ir www.idomusstraipsniai.lt. Kaip pirmiau nurodyta, šiam veiksmui atlikti, t. y. nuotrauką kartu su asmens atvaizdu paviešinti, yra būtinas asmens sutikimas. Sutikimas yra fakto klausimas, ir, duotas jis ar ne, turi būti nustatoma atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes. Dėl tokio sutikimo turinio kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad privataus gyvenimo apsauga reiškia ir tai, jog asmuo turi teisę pats spręsti, kokią informaciją apie savo privatų gyvenimą ir kiek jos, taip pat kuriam tikslui atskleisti viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis S. Š., V. Š. v. UAB ,,Lietuvos rytas“ byloje Nr. 3K-7-2/2008. Nustatyta, kad Google paieškos rezultatuose fotonuotraukos nebuvo nuotraukoje esančių žmonių vardo ir pavardės. Atsižvelgiant į tai, kad Google paieškos sistemos rezultatuose buvo kelios ginčo fotonuotraukos su nuorodomis į skirtingus tinklapius (versliukai.lt, regorama.lt ir t.t.) tai atsakovui ir trečiajam asmeniui sudarė įspūdį, kad nuotrauka internete yra laisvai prieinama ir neribotai, nemokamai platinama kaip nemokamų fotonuotraukų platformų fotonuotrauka. Ieškovas yra kineziterapautas, o ginčo fotonuotraukoje yra užfiksuotas kineziterapijos momentas. Ieškovas savo privataus gyvenimo aplinkybę apie savo, kaip kineziterapeuto, profesiją yra plačiai paviešinęs internete: ieškovo fotonuotraukos iš tos pačios fotosesijos yra tinklalapiuose www.versliukai.lt ir www.paslaugos.lt, www.regorama.lt; www.gydymasjudesiu.lt (ką patvirtino ir pats Ieškovas); www.manodaktaras.lt Ieškovo fotonuotraukos, įskaitant ginčo fotonuotrauką, yra laisvai viešinamos internete paties ieškovo, įvardijant profesijos detales ir tokiu būdu į viešą erdvę pateikiant informaciją apie privatų gyvenimą: savo profesiją, kontaktinius duomenis, atvaizdą ir t.t. Visgi konstatuotina, kad nagrinėjamos bylos atvejis dėl asmens atvaizdo naudojimo nėra tas atvejis iš išvardytų CK 2.22 straipsnio 2 dalyje, kai nereikia asmens sutikimo. Nors atsakovas ir tretysis asmuo ieškovo nuotrauką panaudojo tik kaip paveikslėlį iliustruoti kineziterapijai, jokių nuorodų į ieškovo asmenį nebuvo, vis tik, paėmus nuotrauką su tikslu naudoti saviems tikslams, buvo galima atsiklausti ieškovo sutikimo. Dėl to, nesant ieškovo sutikimo, ieškovo atvaizdo paviešinimas saviems tikslams reiškia CK 2.22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į atvaizdą pažeidimą.
Nusprendus, kad ieškovo teisė į atvaizdą visgi yra pažeista, sprendžiant dėl to, ar pažeidimo konstatavimas yra pakankamas teisių gynybos būdas ir ar papildomai reikia taikyti ir neturtinės žalos atlyginimo institutą, būtina įvertinti pažeidimo sunkumą ir turinį. Nustatant šiuos kriterijus esminės reikšmės turi ginčo fotonuotraukos turinys, t. y. tai, kas yra užfiksuota fotonuotraukoje. Fotonuotraukoje yra užfiksuotas kineziterapinės mankštos momentas, kuomet ieškovas (kineziterapautas) atlieka kineziterapijos procedūrą trečiajam asmeniui. Iš esmės fotonuotrauka atspindi kineziterapeuto kasdienybės momentą, tai yra tarsi profesijos iliustracija. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas informaciją apie savo profesinę veiklą skelbia viešai internete, fotonuotrauka pati savaime nepažeidžia teisės į privatų gyvenimą, o tik patvirtina tai, apie ką sąmoningai ieškovo valia informuojami visi interneto vartotojai. Fotonuotrauka neturi pikantiško, įžeidžiančio turinio, neatskleidžia jokių privataus gyvenimo detalių, kurios iki šiol nėra paviešintos paties ieškovo iniciatyva internete. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas žmogaus teises, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006, § 52). Vertinant tai, ar asmeniui dėl jo teisės į atvaizdą pažeidimo buvo padaryta neturtinės žalos ir ar dėl jos atlyginimo nepakanka vien teisės pažeidimo pripažinimo, o turi būti priteista žalos atlyginimo suma, svarbu kiekvienu konkrečiu atveju pagal bylos faktines aplinkybes nustatyti tai, ar asmuo galėjo patirti ir patyrė dėl teisės į atvaizdą pažeidimo neigiamus emocinius padarinius, kurie atitiktų CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.). Neturtinė žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą. Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą ( McMichael v. United Kingdom, 24 February 1995; Series A No. 307-B); bejėgiškumo jausmą, frustraciją (Papamichalopoulus v. Greece, 31 October 1995, no. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimą ir sielvartą ( Olsson v. Sweden, 24 March 1988, no. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą ( Lopez Ostra v. Spain, 9 December 1994, no. 16798/90, 65 par., Series A No. 303-C) ir pan. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindų priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra tie atvejai, kai dėl Konvencijos ginamų vertybių pažeidimo patirtas sielvartas, stresas, rūpestis peržengia tam tikrą ribą, identifikuojamą pagal tokius apibūdinimus, kaip „intensyvus“, „žymus“, „išskirtinio sunkumo“ ar „patirtas išskirtinėmis aplinkybėmis“ ir pan. Analogiškai ir nacionalinių teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Ieškovas ginčo nuotrauką, iliustruojančią kineziterapijos procedūrą ir jo paties profesiją, pats intensyviai viešino internete. Todėl identifikuojant ieškovo dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą ir kitas sunkias emocines pasekmes būtina atsižvelgti į tai, kad profesijos ir atvaizdo, iliustruojančio profesiją viešumas ieškovui pats savaime, kaip toks, buvo priimtinas. Todėl objektyviai vertinant, didelių emocinių sukrėtimų dėl fotonuotraukos, iliustruojančios jo profesiją, patalpintos prie straipsnio, apibūdinančio jo profesiją, ieškovas veikiausiai nepatyrė ir neturėjo objektyvios priežasties patirti.
Nagrinėjamoje byloje svarbu yra tai, kad paviešindamas nuotraukas atsakovas ir tretysis asmuo nenusižengė visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms. Nustatant šiuos kriterijus esminės reikšmės turi ginčo fotonuotraukos turinys, t. y. tai, kas yra užfiksuota fotonuotraukoje. Fotonuotraukoje yra užfiksuotas kineziterapinės mankštos momentas, kuomet ieškovas (kineziterapautas) atlieka kineziterapijos procedūrą trečiajam asmeniui. Iš esmės fotonuotrauka atspindi kineziterapeuto kasdienybės momentą, tai yra tarsi profesijos iliustracija. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir trečiasis asmuo nutraukė teisės pažeidimą, t. y. išėmė nuotraukas iš interneto tinklalapio. Be to, nustatant tai, ar pažeidimas galėjo sukelti neigiamų emocinių padarinių asmeniui, įvertintinas ir to asmens jautrumas, svarbos suteikimas teisei į atvaizdą ir jos saugojimas iki pažeidimo. Dėl išdėstytų aplinkybių negalima daryti išvados apie tai, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą, įvertintiną pinigais, pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus, nes ieškovas patirtų neigiamų fizinio ar dvasinio pobūdžio išgyvenimų nepagrindžia byloje surinkti įrodymai. Teisės į atvaizdą pažeidimo pripažinimas ir uždraudimas ateityje atlikti teisę pažeidžiančius veiksmus pripažintina pakankama kompensacija ieškovui, todėl netenkintinas reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, ieškinį tenkinant iš dalies jo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai priteistų ir atmestų reikalavimų daliai.
Ieškovo 50 proc. reikalavimų atmesta.
Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 72 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 500 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti.
Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 700 Eur advokatės pagalbai apmokėti.
Ieškovui iš atsakovo priteistina 286 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovo – 350 Eur.
Atsižvelgiant į tai, Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalies pagrindu iš ieškovo ir atsakovo lygiomis dalimis priteistina 4,05 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad atsakovas A. S. ir trečiasis asmuo UAB „SEOPRO“ neteisėtai naudojo ieškovo P. Š. fotografiją su ieškovo atvaizdu bei pažeidė teisę į atvaizdą.
Priteiti ieškovui P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 286 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 2,03 Eur (du eurus 03 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.