Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Anykščių rajono apylinkės teismas NUOSPRENDIS Lietuvos Respublikos vardu

2015 m. kovo 18 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., gim. (duomenys neskelbtini),Ukmergės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, gyv. Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir ,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. M. 2014 m. rugsėjo 18 d., apie 22,30 val., viešoje vietoje - Anykščių mieste(duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, agresyviais, įžūliais, moralės požiūriu nepriimtinais, aplinkinius šokiruojančiais veiksmais, be priežasties pastūmė pro šalį einančius R. M. ir M. P., dėl ko R. M. pargriuvus, jai padarytas galvos pakaušinės srities sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, paskui tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus trenkė vieną kartą kumščiu M. P. į veidą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

K. M. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nurodytu laiku su draugu D. L. ėjo(duomenys neskelbtini) gatve link miesto centro. Abu buvo neblaivūs. Kažkuriuo metu prie jų prisijungė kažkoks vaikinas, kurio jis nepažįsta. Prasilenkdamas su priešpriešiais ėjusiais mergina ir vaikinu, jis vaikino paprašė cigaretės. Šiam atsakius, kad neturi , nuėjo tolyn, bet, netrukus jis prisivijo tą vaikiną ir merginą, kurie ėjo susikabinę, ir tą vaikiną stūmė. Nuo jo pastūmimo jie abu griuvo ant žemės. Vaikinui atsistojus, jis sudavė pastarajam vieną kartą kumščiu į veidą. Pamatęs, kad mergina tebeguli ant žemės, kartu su merginos vaikinu padėjo šiai atsikelti ir jos atsiprašė , klausė ar nereikia pagalbos. Merginai atsakius, jog nereikia, jis nuėjo. Kaltinamasis negalėjo nurodyti priežasčių dėl kurių stūmė nukentėjusįjį. Mano, jog viską lėmė girtumas, buvo pakankamai išgėręs ir matyt supyko, kad pastarasis nedavė rūkyti. Jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Pareikštus ieškinius pripažino ir jų neginčijo. Žalos iki šiol neatlygino, tačiau stengsis tai padaryti.

N. R. M. parodė, kad tą vakarą su draugu M. P. ėjo (duomenys neskelbtini),gatve link(duomenys neskelbtini),mikrorajono. Prasilenkiant su trimis vaikinais, kurių ji nepažinojo, vienas iš jų paprašė rūkyti. M. P. atsakius, kad cigarečių neturi, jie ėjo tolyn. Netrukus išgirdo, kad link jų atbėga tie patys jaunuoliai, bet ji neatsisuko. Vienu momentu ji staiga pargriuvo ant žemės, o ant jos užgriuvo M. P.. Ji suprato, jog juos stūmė , nes smūgis buvo stiprus, jiedu ėjo apsikabinę per liemenį. Griūdama ji labai susitrenkė galvą, iš karto iššoko guzas, buvo praradusi sąmonę, labai sukosi galva. Buvo bloga. Labai stipriai pradėjo skaudėti galvą. Parėjus į namus , motina iškvietė greitąją pagalbą ir ją išvežė į ligoninę, kur buvo gydoma. Po to, ji dar buvo gydoma Panevėžio ligoninėje ir šiuo metu jos sveikata nėra gera. Ji bijo tamsos, bijos mieste eiti, jai rodos, kad ją vėl pastums. Iki šiol ji lankosi pas psichiatrą , jai yra rašomi antidepresantai. Dėl sužalojimo patyrė turtinę ir neturtinę žalą , pateikė ieškinį ir prašo jį tenkinti.

Nukentėjusiojo M. P., liudytojo D. L. parodymai , duoti ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis LR baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio tvarka buvo pagarsinti teismo posėdžio metu.

Nukentėjusysis M. P. parodė, kad tą vakarą apie 21,30 val. su drauge R. M. ėjo Anykščių m., (duomenys neskelbtini), gatve. Prasilenkiant su trimis vaikinais, kurių jis nepažįsta, vienas iš jų paprašė rūkyti. Atsakęs, kad rūkalų neturi, su R. M. ėjo tolyn. Atsisukęs pamatė link jų bėgančiu du iš minėtų jaunuolių, kurie prašė sustoti, bet jis su R. M. ėjo tolyn. Netrukus jis griuvo ant žemės ir suprato, kad buvo pastumtas vieno iš tų jaunuolių . Kartu su juo pargriuvo ir R. M., nes abu ėjo susikabinę. Jam atsistojus, kaip dabar žino, kad tai buvo M. M. , smogė jam vieną kartą ranką į veidą. Pakėlęs R. M., kuri vis dar gulėjo ant žemės, M. M. jų atsiprašė ir jie išsiskyrė. R. M. skundėsi, kad skauda galvą , todėl kurį laiką jie sėdėjo ant šaligatvio. Jis pats sužalotas nebuvo, todėl pretenzijų kaltinamajam neturi.

Liudytojas D. L. parodė, kad 2014 m. rugsėjo mėn., dienos nepamena, jam su M. M. ir nepažįstamu vaikinu einant (duomenys neskelbtini), gatve, prasilenkiant su mergina ir vaikinu, M. M. jų paprašė parūkyti. Vaikinui atsakius, kad cigarečių neturi ir su mergina einant tolyn, M. M. juos pasivijo, kažkurį iš jų pastūmė ir jie abu pargriuvo ant žemės, nes ėjo susikabinę. Jis su M. padėjo merginai atsikelti. Kodėl M. M. taip pasielgė, jis nežino. M. M. jų atsiprašė ir visi išsiskyrė. Ar M. M. smogė kuriam nors iš jo pastumtų asmenų, nematė.

Iš byloje esančios 2014-11-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog R. M. nustatyta galvos pakaušinės srities sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, padarytas kietu buku paviršiumi, vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 30).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, daro išvadą, jog kaltinamojo M. M. kaltė, jog jis, būdamas neblaivus, nurodytu laiku, miesto gatvėje - viešoje vietoje , iš chuliganiškų paskatų , įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams , be jokios priežasties, prikibo prie nukentėjusiųjų R. M. ir M. P. ir pavartojo jų atžvilgiu smurtą, visiškai įrodyta. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 284 straipsnį 1 dalį . Kaltinamasis M. M. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir davė parodymus. Jo kaltę patvirtina ir bylos medžiaga.

M. M. padarė tyčinę nusikalstamą veiką įstatymo leidėjų priskirtą prie nesunkių , nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino nusikaltęs ir dėl to gailisi. Iki šio laiko nebuvo teistas, buvo baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, dirbo labai trumpą laiką, todėl jo charakteristika labai trumpa. Blogai jį charakterizuojančių duomenų byloje nesurinkta. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas mano, jog yra pagrindas kaltinamajam skirti laisvės apribojimo bausmę, paskiriant jam įpareigojimus.

Vadovaujantis LR BK 64/ 1 straipsnio nuostatomis, paskirtoji bausmė mažintina 1/3 daliu.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo ir nurodė, jog dėl sužalojimų R. M. buvo gydoma Anykščių rajono ligoninėje ir Panevėžio miesto ligoninėje ir jos gydymo išlaidos sudaro739,89 eurai, kurias ligoninėms ligonių kasa išmokėjo. Kadangi ligonių kasa dėl nusikalstamų veiksmų patyrė žalą, todėl pateikė ieškinį ir prašo jį tenkinti. Kaltinamasis M. M. pareikšto ieškinio neginčijo. Šis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, nes dėl nusikalstamų M. M. veiksmų R. M. buvo sužalota ir buvo gydoma ligoninėse , todėl jos gydymo išlaidas turi padengti kaltinamasis.

N. R. M. byloje pareiškė ieškinį ir prašė priteisti jai 171,27 eurus ( 591,35Lt ) turtinės žalos ir 1448 eurus ( 5000Lt) neturtinės žalos. Teismo posėdžio metu savo ieškinį palaikė. Paaiškino, jog dėl patirtų sužalojimų ji kentė skausmus, ilgai gydėsi, pirko ir vartojo vaistus, vyko į Panevėžio miestą pas gydytojus, todėl turėjo išlaidų. Iki šiol jai žala neatlyginta. Prašė jos ieškinį tenkinti ir priteisti teisinės pagalbos išlaidas. Kaip matyti iš pateikto ieškinio ir prie jo pridėtų dokumentų, tai nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų patyrė turtinę žalą ir ji pagrįsta dokumentais, todėl ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai. Kaltinamasis pripažino ieškinį ir jo neginčijo. Nukentėjusioji prašo priteisti ir 1448 eurus (5000litų) neturtinės žalos . Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. (LR Civilinio kodekso 250 str. 1d.) Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma . Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama , kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus , fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra nustatyti LR CK6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Kadangi įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta, nukentėjusioji R. M. buvo užpulta ir sužalota be jokios priežasties, dėl sužalojimų ji kentė skausmus, nepatogumus, buvo gydoma ligoninėse ir šiuo metu jaučia baimę, lankosi pas gydytojus ir vartoja vaistus , todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Pats kaltinamasis yra jauno amžiaus nedirba, turto neturi. Todėl, teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiosios R. M. prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia jai iš kaltinamojo 600 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas .

Vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis , nukentėjusiajai R. M. atlygintinos jos turėtos teisinės pagalbos išlaidos ruošiant ieškinį byloje - 217, 21 euras( 750Lt) . (b.l. 42)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 297straipsniu, 304 straipsniu ir 307 straipsniu,-

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu pagal LR Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 1 dalį paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64/1 straipsniu paskirtą bausmę mažinti 1/3 ir M. M. paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktais M. M. paskirti įpareigojimus : būti namuose nuo 23 valandos vakaro iki 6 valandos ryto , jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu ir per du mėnesius, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos , neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę, kol įsiteisės teismo nuosprendis palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį patenkinti ir priteisti iš M. M. 739,89 eurus ( 2554,69Lt) žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios R. M. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti R. M. iš M. M. 171,27 eurus turtinės žalos, 600 eurų neturtinės žalos. Kitoje dalyje ieškinį atmesti .

P. R. M. iš M. M. 217,21 eurą teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui , paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.