Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Eviltienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, turinti pagrindinį išsilavinimą, neištekėjusi, nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teista:

1. Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 179 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, 6 MGL dydžio (780 Lt) bauda, bausmę atlikusi;

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, bausmę atlikusi 2019 m. balandžio 22 d., kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji K. D. 2022 m. balandžio 17 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ranka sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius A. M. į veidą, tuo sukeldama jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydama sveikatą dėl paviršinių odos nubrozdinimų kaktos kairėje pusėje, kairiame skruoste, nosies srityje, kairės akies apatiniame voke, dešinės akies viršutiniame voke ir kaklo kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje.

Kaltinamoji K. D. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog 2022 m. balandžio 17 d. ji namuose (duomenys neskelbtini) su savo sugyventiniu G. M. vartojo alkoholį, klausė muzikos, šventė Šv. Velykas. Dėl išgerto alkoholio kiekio (maždaug 0,5 litro talpos butelio 40 laipsnių stiprumo trauktinės) ji buvo apsvaigusi, jautėsi apgirtusi. Apie 21.00 val. išgirdo beldimą į duris. G. M. atidarė duris, atėjo neblaivus kaimynas Z. M., gyvenantis kambaryje (duomenys neskelbtini). Z. M. pradėjo priekaištauti G. M. dėl garsios muzikos, tarp jų įvyko konfliktas, jie susikibo, sudavė vienas kitam smūgius. G. M. taip pat buvo neblaivus. Ji nematė, kur jie sudavinėjo smūgius, nes to neprisimena dėl neblaivumo, viskas įvyko labai greitai trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje, prie jų kambario (duomenys neskelbtini) durų. Prie jų buto durų atėjo ir kaimyno Z. M. dukra A. M., paklausė, kas čia vyksta, ji atrodė supykusi. Kaltinamoji sureagavo karštakošiškai ir sugriebė A. M. už plaukų, tada ir ši sugriebė jai už plaukų, jos abi susikibo. Mano, kad taip sureagavo dėl savo neblaivumo, būdama blaivi, nebūtų įsivėlusi į konfliktą. Kai A. M. buvo įsikibusi jai į plaukus, kaltinamoji kelis kartus sudavė ranka jai į veidą, negali tiksliai pasakyti, kiek smūgių sudavė smūgių, bet sutinka su kaltinime nurodytomis visomis aplinkybėmis. A. M. ir jai sudavė kelis smūgius, bet neturi jokių pretenzijų, nes nejautė skausmo. Kiek prisimena, A. M. ant veido gal ir liko kokie apdraskymai, nes kaltinamosios yra ilgi nagai, tai tikrai galėjo apdraskyti jos veidą. Kiek prisimena, vėliau A. M. pasiėmė su tėvu Z. M. nuėjo į namus. Ji neprisimena, ar kartu su G. M. dar buvo nuėję prie kaimynų M. buto durų. Šio konflikto metu trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje buvo tik ji pati, jos sugyventinis G. M., A. M. ir jos tėvas Z. M.. Dėl šio įvykio ji labai gailisi, jau atsiprašė A. M., kuri jai atleido.

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios K. D. prisipažinimo bei paaiškinimų, jos kaltę patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2022 m. balandžio 17 d. ji buvo namuose (duomenys neskelbtini). Apie 21.00 val. išgirdo trečiame aukšte labai garsiai grojančią muziką, todėl jos tėvas Z. M. nuėjo pas kaimynus, kurie ten klausė muziką, perspėjo juos, kad pritildytų muziką. Tėvui išėjus, ji išgirdo kažkokį rėkavimą ir konfliktą primenančius garsus, todėl ji taip pat nuėjo į trečią aukštą pažiūrėti, kas ten vyksta. Nuėjusi į trečią aukštą, koridoriuje, prie kambario (duomenys neskelbtini) durų pamatė, kad jos tėvas yra sumuštas, buvo sužalota jo galva. Koridoriuje ji pamatė ir kaimynę K. D., gyvenančią kambaryje (duomenys neskelbtini), netrukus į koridorių išėjo ir šios sugyventinis G. M.. Nukentėjusioji paklausė, kas čia nutiko, tuomet K. D. sugriebė ją už plaukų, jos viena kitai kibo į plaukus ir pradėjo stumdytis. Jos buvo labai įsiaudrinę, dėl to nukentėjusioji skausmo net nejautė ir nepatyrė jokių sužalojimų, pretenzijų niekam neturi. Tą dieną ji pati taip pat buvo truputį neblaivi, kaip ir K. D., kuri vėliau dar sudavė ranka jai ne mažiau penkis smūgius į veidą. Dėl to ji jau jautė fizinį skausmą, bet vaistų dėl to jokių nevartojo, nesikreipė į medikus, buvo nuvykusi tik pas teismo medicinos ekspertus, nes ant veido buvo likę apdraskymų. G. M. irgi bandė jai suduoti, tačiau nepataikė. Po šio konflikto ji savo tėvą, kuris buvo stipriai neblaivus, nuvedė į namus. Grįžusi į butą, iš pradžių dar neskambino nei policijai, nei medikams. Netrukus G. M. ir K. D. dar atėjo prie jų buto durų ir vėl įvyko konfliktas, kurio metu K. D. bandė sugriebti jai už kaklo, bet suėmė tik už grandinėlės, kuri nutrūko. Tačiau dėl to ji neturi jokių pretenzijų K. D., nes nepatyrė jokios žalos ir nejautė jokio skausmo, o grandinėlė buvo menkavertė. Jeigu ir buvo likę ant kaklo kokie nors apdraskymai, tai tik nuo grandinėlės. Jos tėvas jau susitaikė su kaimynais, ji taip pat jiems neturi jokių pretenzijų. Konflikto trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje pašalinių asmenų nebuvo, buvo tik ji su tėvu ir K. D. su G. M.. Civilinio ieškinio nereikš.

Liudytojas G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 17 d. namuose (duomenys neskelbtini) su savo sugyventine K. D. vartojo alkoholį, klausė muziką. Apie 21.00 val. išgirdo beldimą į duris, atidaręs duris, pamatė, kad atėjo kaimynas Z. M., gyvenantis kambaryje (duomenys neskelbtini). Kaimynas buvo neblaivus, pradėjo priekaištauti dėl muzikos, ir jiedu susikibo, sudavė vienas kitam smūgius trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje, prie jo kambario (duomenys neskelbtini) durų. Netrukus atėjo ir to kaimyno dukra A. M., paklausė, kas čia vyksta. Tarp jų prasidėjo konfliktas. Koridoriuje prie durų buvo ir jo sugyventinė K. D.. Kiek girdėjo, jos abi konfliktavo, bet tikrai nematė, ar kuri nors iš jų sudavė smūgius. Tą dieną jis buvo tikrai daug vartojęs alkoholio, todėl net neprisimena visų įvykio aplinkybių ir negali visko tiksliai papasakoti. Jis pats daugiau bendravo su Z. M.. Dėl šio įvykio jis labai gailisi, jie su kaimynais vieni kitų atsiprašė ir susitaikė.

Liudytojas Z. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis 2022 m. balandžio 17 d. apie 21.00 val. buvo namuose stipriai neblaivus, nes šventė Šv. Velykas. Išgirdo, kad pas kaimynus, kurie gyvena trečiame aukšte, garsiai groja muzika. Jis nusprendė nueiti pas juos ir sudrausminti, kad pritildytų muziką. Nuėjo pas kaimyną G. M., kuris gyvena kambaryje (duomenys neskelbtini). Duris atidarė G. M., kuriam pasakė sumažinti muzikos garsą, ir jie abu pradėjo konfliktuoti, susikibo, apsistumdė. Jiems konfliktuojant trečiame aukšte, koridoriuje prie G. M. buto (duomenys neskelbtini) durų, atėjo ir jo dukra A. M., kuri paklausė, kas čia vyksta, ko jie barasi, ir tarp jo dukros bei G. M. sugyventinės K. D. prasidėjo konfliktas. Dėl girtumo visų aplinkybių nepamena, bet žino, kad tarp jų buvo konfliktas, u jos viena į kitą buvo įsikibusios, smūgių nematė.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad A. M. pareiškė, jog 2022 m. balandžio 17 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) esančio bendrabučio 3 aukšto koridoriuje ją sumušė ir sukėlė jai fizinį skausmą galimai jų kaimynai, gyvenantys trečiame aukšte, prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Protokole užfiksuota ir pirmoji nukentėjusiosios A. M. apklausa.

Įvykio vietos apžiūros protokole 2022 m. balandžio 17 d. užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančio bendrabučio trečio aukšto koridoriuje prie buto (duomenys neskelbtini).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 170/2022 (06) nurodyta, jog A. M. nustatyta paviršiniai odos nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje, kairiame skruoste, nosyje, kairės akies apatiniame voke, dešinės akies viršutiniame voke ir kaklo kairėje pusėje, poodinė kraujosruva kairiame smilkinyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Didesnė tikimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiesioginio pašalinio poveikio metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau šešiais trauminiais poveikiais. Jie tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis E. M. tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2022 m. balandžio 17 d. dirbo policijos ekipaže A1703 kartu su tyrėju R. D.. Apie 00.02 val. gavo pranešimą, kad prieš 30 min. (duomenys neskelbtini) pranešėjos tėvui į galvą virduliu trenkė kaimynai. Nuvykus nurodytu adresu, pranešėja A. M. paaiškino, kad jos tėvas Z. M. buvo nuėjęs pas kaimyną G. M., kuris trenkė jos tėvui. Tuomet, išgirdusi didelį triukšmą ir šauksmus, ji nuėjo prie tėvo ir pradėjo jį ginti, tačiau ten buvusi G. M. sugyventinė K. užsipuolė A. M., tada ši su tėvu išbėgo iš jų buto į savo butą bei paskambino bendruoju pagalbos numeriu pranešti apie šį įvykį. Į įvykio vietą atvykę medikai išsivežė Z. M. į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių, o A. M. atsisakė medikų pagalbos. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARJK-0149, A. M. buvo nustatytas 0,30 promilės neblaivumas, G. M. – 2,33 promilių neblaivumas. A. M. atsisakė rašyti pareiškimą ir neturėjo niekam jokių pretenzijų. G. M. teigė, jog konfliktą pradėjo atėjęs kaimynas Z. M., kuris be jokių aiškių priežasčių užsipuolė jį, todėl jis pradėjo gintis nuo Z. M., tačiau dėl šio įvykio pretenzijų irgi niekam neturėjo. Įvykis buvo filmuotas nešiojamais vaizdo registratoriais Nr. B0F1EC5EA092 ir Nr. 28EDE0E9DE08.

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamoji K. D. tyčia smurtavo prieš A. M., suduodama ne mažiau kaip penkis smūgius jai į veidą. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, jog dėl tokių kaltinamosios K. D. veiksmų nukentėjusiajai A. M. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Taigi tarp kaltinamosios K. D. nusikalstamų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiosios A. M. sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamosios K. D. atlikti veiksmai visiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamoji K. D., jai buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji K. D. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jo trukme.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamoji K. D. padarė baigtą smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamoji įvykdė veikdama tiesiogine tyčia, kadangi ji pati suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką K. D. įvykdė jau nebe pirmą kartą, o Lietuvos Respublikoje ji teisiama trečią kartą, anksčiau paskirtas bausmes yra atlikusi, tačiau dabartinės nusikalstamos veikos padarymo metu ji dar tebeturėjo neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). K. D., jau būdama teista už tyčinius nusikaltimus ir turėdama už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu ji yra laikoma recidyviste (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamą veiką kaltinamoji įvykdė būdama bausta administracine tvarka ir turėdama neįvykdytų administracinių nuobaudų – nesumokėtų baudų. Kaltinamoji K. D. nedirba, neregistruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neištekėjusi, turinti keturis nepilnamečius išlaikytinius. Kaltinamoji neįrašyta psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose ir abejonių dėl jos pakaltinamumo nėra. Šioje byloje kaltinamosios K. D. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkina dvi aplinkybės, tai yra, kad nusikalstamą veiką ji padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamosios K. D. asmenybę, šeiminę padėtį, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą dar bus įgyvendinta paskyrus šiai kaltinamajai prokurorės pasiūlytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis visiškai atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tuo pačiu pagrindu skiriamos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatomas mažesnis už šios bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į visas kaltinamąją K. D. charakterizuojančias aplinkybes, siekiant kuo labiau individualizuoti jai skiriamą laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės vykdymo metu jai skiriami įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamosios K. D. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir ji visiškai pripažino savo kaltę, todėl jos atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis, ir jai paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai K. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė panaikinama tik pradėjus jai paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

K. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti ją laisvės apribojimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jai galutinę laisvės apribojimo šešiems mėnesiams bausmę, kurios vykdymo metu įpareigoti ją dalyvauti elgesio pataisos programoje; per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti aštuoniasdešimt valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti K. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajai K. D. tai, jog jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti kaltinamajai K. D. ir tai, jog ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamoji paduos prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamoji šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.