- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- 2-1153-516/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00478-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Generalinė Prokuratūra Lietuvos Respublika atstovaujama teisingumo ministerijos, Lietuvos
- Kategorijos
- 3.1.14.8Atsisakymas priimti ieškinį
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos generaliniam prokurorui E. P., prokurorui A. M. ir Lietuvos Respublikos Prezidentei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė:
1.1. pripažinti, kad ieškovo atžvilgiu atsakovės Lietuvos Respublikos institucijos vykdė kankinimus, pažeidė teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, veiksmingą teisinę gynybą, vykdė diskriminaciją vilkindamos ir neregistruodamos ieškovo trijų pareiškimų atnaujinti baudžiamąjį procesą ir priimti dėl to procesinius nutarimus baudžiamosiose bylose Nr. I-15-831/2009, Nr. I-2-218/2016, Nr. I-68-720/2012 priklausomai nuo pažeidimus padariusių asmenų oficialių pareigų;
1.2. įpareigoti atsakovą Lietuvos generalinį prokurorą E. P. užregistruoti ir išnagrinėti tris pareiškimus dėl atnaujinimo proceso baudžiamosiose bylose Nr. I-15-831/2009, Nr. I-2-218/2016, Nr. I-68-720/2012 ir priimti procesinius nutarimus;
1.3. priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos turimas aukso 5,8 tonų atsargas arba 207 milijonų eurų pagal uncijos kursą už tyčinį Vokietijos Federacinės Respublikos ir jos piliečio įžeidinėjimą, garbės ir orumo žeminimą politinį persekiojimą, sveikatos sužalojimą ir turto plėšimą ir prievartavimą, kitą tarptautinės teisės uždraustą elgesį su žmonėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas, teikdamas tapataus turinio dokumentus, iš esmės pats yra atsisakęs veiksmingo civilinio proceso, o kreipdamasis į teismą turi vienintelį tikslą – užgaulioti teismus ir kitas institucijas. Ieškovui jau ne kartą nurodyta, kad jo teikiamų dokumentų procesinė retorika, apibūdinant valstybės institucijas ir asmenis, negali būti vertinama kaip rašymo apsirikimas (klaida) ar netikslumas, priešingai, tai sąmoningas veikimas, siekiant piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rodyti nepagarbą teismui ir proceso dalyviams, todėl šiuo atveju trūkumų šalinimo instituto taikymas yra netikslingas, o toks ieškinys nepriimtinas nagrinėti teisme.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovas A. B. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Teismas nenustatė, kad ieškinys yra nenagrinėtinas teisme. Teismas turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, o ne ieškinį atsisakyti priimti. Skundžiama nutartimi teismas pažeidė apelianto teisę į teisminę gynybą.
4.2. Skundžiamą nutartį priėmė šališkas teisėjas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas ir nepagrįstai atsisakė ieškinį priimti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas apelianto ieškinį atsisakė priimti tuo pagrindu, kad apelianto procesinio dokumento – ieškinio – turinys yra užgaulus ir jame sąmoningai rodoma nepagarba teismui ir proceso dalyviams.
8. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad vien apeliantui nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas nėra teismo arba teisėjo šališkumo įrodymas, todėl apelianto deklaratyvūs teiginiai apie teisėjo šališkumą, nesant kitų duomenų, atmestini kaip nepagrįsti.
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto ieškinio turinį, su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka. Tokia procesinio dokumento retorika kaip „visos atsakovo Lietuvos respublikos institucijos veikė ir veikia atsakovo teritorijoje kaip organizuotas instancine tvarka nusikalstamas susivienijimas“, kuri vienokia ar kitokia forma iš esmės yra kiekvienoje ieškinio pastraipoje, laikytina netoleruotina ir peržengianti normalios ir dalykiškos kritikos ribas. Apeliantas ne tik naudoja nepriimtiną retoriką, bet ieškinyje atsakovėmis nurodydamas „Lietuvos respubliką“ ir „Lietuvos respublikos prezidentė“ jas įvardino taip pat aiškiai iškreipdamas oficialius pavadinimus.
10. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šis atvejis nėra vienintelis, kai apeliantas teikia tokio pobūdžio procesinius dokumentus. Teismai jau keliasdešimt kartų buvo išaiškinę apeliantui, kad sąžiningas kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, visų pirma, suponuoja atitinkamą paties ieškovo procesinį elgesį – tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose. Teismų ne kartą buvo akcentuota ir tai, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1483-186/2016, 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1220-943/2017, 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017, 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018; 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-444-186/2018)
11. Pažymėtina, kad trūkumų šalinimo institutas, skirtas procesiniame dokumente padarytoms klaidoms ar netikslumams ištaisyti, apelianto atveju nėra veiksmingas, nes jis nesiekė ir nesiekia ištaisyti savo dokumentų – nei tuomet, kai jam tokią galimybę teismas suteikdavo ir nustatydavo terminą trūkumams ištaisyti, nei tuo atveju, kai skųsdavo jam nepalankų procesinį rezultatą (atsisakymą priimti procesinį dokumentą). Taip yra ir šiuo atveju – nepaisant jau pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių, atskirajame skunde apeliantas toliau vartoja iš esmės identišką ieškiniui retoriką, pavyzdžiui, „Tai tiesiogiai patvirtina, kad atsakovo Lietuvos respublikos institucijos veikia kaip nusikalstamas susivienijimas [...]“ ir kt.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pozicija dėl tokio ieškinio nepriimtinumo nagrinėti teisme atitinka nuoseklią ir jau suformuotą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką analogiškose bylose, kuriose toks apelianto nekintantis procesinis elgesys, niekinančiai bei įžeidžiančiai apibūdinant tiek teismus, į kuriuos kreipiamasi su ieškiniu, tiek kitas valstybės institucijas, buvo įvertintas kaip aiškus ir sąmoningas piktnaudžiavimas teise, eliminuojantis ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo galimybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1228-464/2015; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016; 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-992-464/2017; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017; 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018 ir kt.).
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas bei nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.