Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Diana Jakubėnė rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijaus Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2012 m. liepos 3 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams (BK 92 straipsnis);

2) 2015 m. rugsėjo 10 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

3) 2016 m. sausio 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, bausmę subendrinus su 2015 m. rugsėjo 10 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, 30 parų areštu;

4) 2016 m. balandžio 1 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką dirbti arba ieškoti darbo per darbo biržą bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

5) 2016 m. gegužės 24 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunktį, bausmę subendrinus su 2016 m. balandžio 1 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžius paskirta ir neatlikta bausme, 60 parų areštu;

6) 2017 m. vasario 2 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir visą bausmės laiką dirbti arba ieškoti darbo per darbo biržą, visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

7) 2018 m. rugpjūčio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant dirbti arba ieškotis darbo per darbo biržą bei visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

8) 2020 m. rugpjūčio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 45 parų areštu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirti E. K. galutinė bausmė – 30 parų arešto;

9) 2021 m. rugpjūčio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. K. skirti galutinė 40 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs 2021 m. lapkričio 5 d., teistumas neišnykęs

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. K. kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. liepos 15 d, apie 02.25 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvės kambaryje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia peiliu dūrė broliui A. K. į dešinio klubo sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajam A. K. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - durtinę-pjautinę žaizdą dešinio klubo srityje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

2023 m. liepos 15 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos G. N. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad apie įvykį pranešęs asmuo - A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m.. Rasti sužalojimai - kraujuojanti žaizda dešinės pusės klubo srityje. Asmuo akivaizdžiai neblaivus. Smurtu įtariamas asmuo - E. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris taip pat akivaizdžiai neblaivus (1,95 promilės). Įvykio aplinkybes paaiškino A. K., kuris nurodė, kad jam paskambino mama R. K., kuri jam pasakė, kad brolis E. K. neblaivus konfliktuoja, daužo daiktus, todėl paprašė A. ateiti į namus, nuraminti brolį. A. atėjus į namus, adresu (duomenys neskelbtini), R. ir E. sėdėjo virtuvėje prie stalo. Mama sėdėjo arčiau lauko durų, o E. arčiau miegamojo. A. priėjo prie E. ir paklausė jo, kas jam yra, kodėl konfliktuoja su mama. Tada tarp A. ir E. kilo žodinis konfliktas, kurio metu E. atsistojo ir pasiėmęs nuo stalo peilį dūrė A. į dešinės pusės kojos klubą, taip sužalodamas A. ir sukeldamas jam fizinį skausmą. Tuomet tarp jų, per vidurį atsistojo R., ir tuo metu E. pabėgo iš namų. Apžiūrėjus A. buvo matyti ant jo dešinės pusės klubo dalies nedidelė ir negili žaizda, kuri kraujavo. Daugiau matomų sužalojimų nebuvo. Paklausus R. kas nutiko, ji paaiškino taip pat, kad jai būnant namuose kartu su E., jis pradėjo elgtis agresyviai, buvo neblaivus, pradėjo daužyti daiktus. Tuomet ji paskambino A., kad grįžtų į namus ir padėtų nuraminti E.. A. atvykus, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu E. nuo stalo pasiėmęs peilį, dūrė A. į klubą. Tada ji atsistojo tarp jų abiejų ir E. pabėgo iš namų. Tuomet ji pasiėmusi telefoną paskambino bendrajam pagalbos centrui pranešti apie įvykį. Pati įvykio metu nenukentėjo. Peržiūrėjus gautą pranešimą dėl įvykio, pranešėjas buvo A.. Garso įrašo nepavyko perklausyti, todėl tiksliai neaišku, kas pranešė dėl įvykio. Kur E. galėjo pabėgti, A. ir R. negalėjo nurodyti. E. su savimi mobiliojo ryšio telefono neturintis. Atvykęs GMP ekipažas A. apžiūrėjo ir išsivežė į gydymo įstaigą apžiūrai. Įvykis įvyko gyvenamojo namo virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), apie 02.25 val.. Įvykio daugiau niekas nematė. Apvažiavus (duomenys neskelbtini) gatves ir viešąsias vietas, E. nebuvo pastebėtas. Po kiek laiko grįžus, adresu (duomenys neskelbtini), namuose buvo rastas E.. E. paaiškino, kad namuose buvo jau atėjęs brolis A.. Jis bandė brolio paprašyti, kad nebesipyktų. Kaip E. nurodė, pats A. pradėjo su juo konfliktuoti. Prieš A. jokio fizinio smurto nenaudojo ir tikrai jam nedūrė peiliu. Iš namų išėjo, nes norėjo toliau vartoti alkoholį. Daugiau nieko nepaaiškino;

2023 m. liepos 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo virtuvės kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini). Kambaryje matomi girtavimo pėdsakai, tuščia alaus butelių tara, išmėtyti daiktai. Virtuvės dešinėje matyti praėjimas į miegamąjį. Įėjus į miegamąjį, tiesiai yra sofą, pažiūrėjus kairiau, matyti medinis stalas, ant kurio yra virtuvinis peilis. Peilio rankena apsukta mėlyna lipnia juosta. Įvykio vietoje paimtas peilis apie 26 cm, ilgio, geležtės ilgis - apie 12 cm. Daugiau įvykio vietoje pėdsakų ar objektų tinkamų bylos tyrimui nepastebėta ir nepaimta, fotografuota;

2023 m. liepos 15 d. asmens apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad A. K. leidimu, atliekant dalinę asmens kūno apžiūrą, buvo matyti, kad ant dešinės kojos šlaunies yra nedidelė 1-1,5 centimetrų dydžio durtinė žaizda. Toliau apžiūrint asmenį, jokių sužalojimų nepastebėta. Fotografuota;

2023 m. liepos 15 d. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopija iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras sąmoningas, kvėpuoja, stiprus kraujavimas (durtinis sužeidimas). Skambinančiojo pranešimas: durtinė žaizda sėdmenyse, tai atsitiko dabar. Jis yra visiškai sąmoningas (į klausimus atsako prasmingai). Žaizda yra periferinėje kūno srityje. Kvietėjas - A. K.;

2023 m. rugpjūčio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad perklausius Bendrojo pagalbos centro pateiktą pranešimo garso įrašą „2023-07-15, 02:28 val., tel. Nr. (duomenys neskelbtini)“, matyti, kad garso įrašo trukmė 1 min. 11 sek. Garso įraše girdisi bendrojo pagalbos centro operatorės ir pranešėjo (vyro) pokalbis. Pranešėjas iš karto nurodo, kad reikia policijos. Operatorei paklausus, kad kokiu adresu, pranešėjas nurodo - (duomenys neskelbtini). Operatorei paklausus, kad kas atsitiko, pranešėjas atsako, kad brolis išprotėjo. Po to pranešėjo operatorė klausia, kad ką daro brolis. Pranešėjas nurodo: „su peiliais laksta“. Operatorei paklausus, ar medikai reikalingi, pranešėjas atsako: „kad šiuo metu ne, esu biškį sužalotas, bet ne“. Operatorė klausia, kad kas pranešėją sužalojo, ar brolis. Pranešėjas atsako, kad brolis. Operatorei paklausus, ar su peiliu, pranešėjas atsako, kad taip. Operatorei pasitikslinus, ar tikrai medikų nereikia, pranešėjas atsako: „ne, nu į sodynę įdūrė biškį“. Pranešėjo operatorė klausia, ar yra kraujavimas. Pranešėjas atsako: „nu buva kraujavims, bet daba užsidengiau, ką aš žinau“. Operatorė pasako, kad medikai reikalingi ir paklausia, ar yra nepilnamečių. Pranešėjas atsako, kad nėra. Operatorei paklausus pranešėjo, kad kiek jam metų ir koks vardas, pavardė, pranešėjas pasako, kad (duomenys neskelbtini) ir jis yra A. K.. Operatorė nurodo, kad praneša policijai ir informuos medikus;

2023 m. rugpjūčio 16 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada iš kurios matyti, kad A. K. padaryta durtinė-pjautinė žaizda dešinio klubo srityje. A. K. nustatytas kūno sužalojimas padarytas keleto valandų bėgyje iki jį pristatant į (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyrių. A. K. kūne nustatytam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio duriančiu pjaunančiu daiktu ar įrankiu. A. K. nustatytas kūno sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai ar sužalojimui buku kietu daiktu. A. K. nustatytas kūno sužalojimas nesukėlė nukentėjusiojo gyvybei pavojingos būsenos. A. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas;

nukentėjusiojo A. K. parodymais, kad 2023 m. liepos 14 d., vakare, apie 23.00 val., jis buvo pas dėdę namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyveno pastaruoju metu, nes jam buvo išduotas orderis, draudžiantis lankytis namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nes brolis E. K. buvo išsikvietęs policiją maždaug prieš savaitę laiko, nes jie buvo susistumdę. Apie 23.00 val. jam paskambino mama R. K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), ir paprašė ateiti, kad kartu išgerti alaus. Jis žinojo, kad šiuose namuose bus ir brolis E., nes jam nėra kur daugiau eiti. Jis sutiko ir nuėjo pas mamą. Galvojo, kad brolis miegos. Žinojo, kad orderis yra išduotas, bet vis tiek ėjo pas mamą, nes buvo jau neblaivus, o girtam jūra iki kelių. Nuėjus matė, kad brolis nemiegojo. Mama buvo virtuvės kambaryje, brolis E. kitame kambaryje. Tiek mama, tiek brolis taip pat buvo neblaivūs. Daugiau šiuose namuose kitų asmenų nebuvo. Jie su mama susėdo virtuvėje ir pradėjo gerti alų. Po to, prie jų prisijungė brolis E.. Pradžioje kalbėjosi, bendravo be jokių pykčių. Šiaip, su broliu E. jo santykiai nėra geri, dažnai pykstasi dėl visokių smulkmenų ir dažnai kviečia policiją dėl šių jų kivirčų. Jau buvo po vidurnakčio, galėjo būti apie 02.25 val., jis pradėjo broliui E. priekaištauti, kad jis kvietė policiją ir dėl to jis buvo iškraustytas iš namų. Taip žodis po žodžio ir susipyko bei pradėjo virtuvės kambaryje stumdytis. Mama stovėjo, nesikišo. Su E. vienas kitam smūgių nesudavė, nespyrė, tik vienas į kitą įsikabino, tai yra įsikabino į drabužius pečių, krūtinės srityje ir stumdėsi. Virtuvės kambarys nėra didelis, stumdėsi šalia virtuvinio stalo, ant kurio buvo padėtas peilis. Su peiliu prieš tai pjaustėsi užkandą. Šis peilis buvo vienintelis tuo metu ant stalo. Jis grynai yra virtuvinis, jo rankena apvyniota su mėlynos ir juodos spalvos izoliacija ir tai tas pats peilis, kurį po to vėliau paėmė policijos pareigūnai. Kai su broliu stumdėsi, jie keikė vienas kitą necenzūriniais žodžiais. Po to, jis pastūmė stipriau E., jis atbulomis griuvo ant stalo ir jam po ranką turbūt pakliuvo tas ant stalo buvęs peilis. E. yra dešiniarankis. Bet su kuria ranka jis paėmė peilį, jis negali pasakyti, nes neatsimena, viskas greitai vyko. Jis taip per miglą atsimena, kad matė brolio E. rankoje peilį. Tuo metu buvo vienas prieš kitą ir maždaug apie 30 cm atstumu vienas nuo kito. Jis taip pargriuvęs ant stalo ir pasiėmęs peilį, jam juo įdūrė į dešinės pusės klubo sritį. Jis mano, kad E. norėjo jį pagąsdinti, kad jis nuo jo atstotų ir iš tikro, mano, nenorėjo įdurti jam, nes dėl girtumo turbūt neapskaičiavo atstumo ir pataikė jam įdurti į klubą. Jis jam įdūrė peiliu tik vieną kartą. Kai dūrė, tikrai nebuvo plačiai užsimojęs ranka su peiliu. Tiesiog ištiesė ranką su peiliu link jo ir pataikė įdurti jam į dešinės pusės klubą. Jis tuo metu buvo apsivilkęs sportinėmis kelnėmis. Kai jam brolis įdūrė peiliu, peilį paleido ir peilis pats nukrito ant grindų. Mama visą laiką buvo virtuvėje, kartu su jais. Jis viską matė. Gali pasakyti, kad, kai jam brolis įdūrė jam net neskaudėjo. Jis tik pasižiūrėjo į tą pusę, kur su peiliu įdūrė, žiūri skylutė kelnėse ir po to, pasižiūrėjo į odą, matė, kad įpjauta, bet kraujas labai nebėgo. Jis nebuvo išsigandęs dėl šio įvykio, turbūt veikė alkoholis. Po to, kai brolis jam įdūrė, jis broliui nieko nebedarė ir jis jam nieko nebedarė. Nors jam ir neskaudėjo dėl šio dūrio peiliu, bet jis buvo supykęs ant brolio E. dėl to, kad jis jam buvo iškvietęs policiją, todėl pats skambino numeriu 112 ir prašė pagalbos. Ką jis ten tiksliai kalbėjo ir kokios pagalbos prašė, neatsimena dėl girtumo. Brolis E. niekur iš namų nėjo. Pas juos atvyko ir policijos ekipažas ir greitoji. Medikai jį apžiūrėję išvežė į VšĮ "(duomenys neskelbtini)". Ten jam susiuvo žaizdą viena siūle ir išleido. Daugiau niekur nesigydė, kitą dieną į darbą išvažiavo. Dirba nelegaliai. Jam kitomis dienomis neskaudėjo įdurtos vietos. Jis nei karto nejautė, kad jam skaudėtų įdurtą vietą. Po šio įvykio, kai buvo paleistas brolis E., jis su juo bendravo. Brolis j o atsiprašė, kad taip su juo pasielgė, jis jam atleido, jie susitaikė. Jis jam jokių skundų neturi. Šiame ikiteisminiame tyrime jokio civilinio ieškinio nereikš, nes jam nepadaryta jokia žala. Kaip ir sakė, su broliu dažnai pykstasi, dažni konfliktai tarp jų, bet nėra dar buvę tokių konfliktų, kad būtų panaudotas peilis. Šis kartas buvo pirmas. Jis dėl šio įvykio nesijaučia nukentėjęs ir nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju. Jis pats išprovokavo šį konfliktą su broliu, pats pradėjo jam prikaišioti, koliotis. Jei taip nebūtų elgęsis, tai, mano, brolis nebūtų taip pasielgęs su juo. Į medicininę ekspertizę tikrai nevyks;

liudytoja R. K. parodė, kad jai yra išaiškinta, kad turi teisę neduoti parodymų įtariamojo, šiuo atveju jo sūnaus E. K., atžvilgiu, arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Šią teisę suprato ir ja pasinaudos, tai yra atsisako duoti parodymus, nes ji tą naktį buvo neblaivi ir dar po to kelias dienas buvai neblaivi ir nieko neatsimena bei gali pripaistyti nesąmonių. O atvykusiems pareigūnams ji galėjo daug ko iš piktumo prikalbėti, jai tada svarbu būna, kad tik greičiau tuos sūnus išvežtų ir daug ko prikalba iš piktumo.

E. K. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad su pateiktu pranešimu apie įtarimą nesutinka. Jis kartu su mama R. K. ir broliu A. K. gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini). Namas priklauso mamai. 2023 m. liepos 9 d., žino, kad buvo sekmadienis, tarp jo ir brolio įvyko konfliktas, jis jį smaugė, apie įvykį pranešė policijai, kuri atvykusi jo broliui A. K. įteikė smurto artimoje aplinkoje orderį ir jam uždraudė dvi savaites gyventi su jais, jis laikinai apsistojo pas dėdę, gyvenantį tame pačiame kaime. 2023 m. liepos 14 visą dieną vartojo alkoholį su draugais, į namus grįžo 2023 m. liepos 15 d. naktį, tikslios valandos nepamena, jis ,būdamas girtas, grįžo į namus. Jam grįžus, namuose buvo jo brolis A. K., kuris kartu su mama savo kambaryje gėrė alų. Jis grįžęs atsisėdo virtuvėje ir gėrė kavą. Jis ,sėdėdamas virtuvėje su broliu A. K., sėdinčiu savo kambaryje, per atstumą pradėjo žodiškai konfliktuoti sakydamas jam, kad jis negali šiuo adresu būti. Broliui sakė, kad jis jam atiduotų, nes pas jį buvo, jo mobilaus ryšio telefoną. Brolis atėjo prie jo į virtuvę ir jie pradėjo tarpusavyje stumdytis. Jis tikrai broliui A. K. peiliu nedūrė į koją, kur ir kokiomis aplinkybėmis brolis A. susižalojo koją, jis nežino. Kodėl brolis A. jį apkaltino, kad jis jam dūrė peiliu į koją, jis nežino. Jis tikrai brolio A. K. nesužalojo. Tą naktį visi buvo daugiau ar mažiau apsvaigę nuo alkoholio;

Akistatos protokolu, kuriame užfiksuota, kad prieštaravimai tarp nukentėjusiojo A. K. ir įtariamojo E. K. parodymų buvo pašalinti. Įtariamasis E. K. pripažino, kad peiliu įdūrė broliui A. K. į dešinės pusės klubo sritį;

E. K. papildomai apklaustas parodė, kad jis nori prisipažinti, tai yra pripažįsta, kad 2023 m. liepos 15 d., po vidurnakčio, valandų neatsimena, namuose, išgertuvių metu, susipykus su broliu A. K., jis tyčia jam įdūrė peiliu į jo dešinės pusės sėdmens šoną. Peilis prieš tai buvo ant stalo tame kambaryje, kuriame vyko išgertuvės. Su tuo peiliu pjaustėsi užkandą. Jie tą vakarą gėrė ir degtinę ir alų. Buvo tik trise namuose, tai yra mama, jis ir brolis. Visi trys gėrė. Dėl ko jis susipyko tą naktį su broliu, dabar tiksliai neatsimena. Jis su broliu dažnai susipyksta, ypač, kai būna pergėrę. Jis pirmoje apklausoje nepripažino kaltės, tai yra nepripažino, kad peiliu dūrė broliui į sėdmenį. Pirmos apklausos metu jis galėjo būti dar ne visai atsigavęs po išgertuvių ir galėjo neprisiminti to dūrio peiliu. Dabar jau geriau tą naktį atsimena ir prisimena, kad peiliu dūrė broliui. Jis norėjo pagąsdinti brolį, kad jis jo nebepultų, neapskaičiavo atstumo ir taip gavosi, kad įdūrė jam į dešinės pusės sėdmens šoną. Jis kiek pamena, tikrai peiliu nebuvo užsimojęs plačiai ir aukštai. Peilį rankoje laikė žemai prie savo šono ir, kai brolis lindo prie jo, jis galėjo taip labai neužsimodamas jam įdurti į šoną. Po to, kas vyko, jis nelabai atsimena. Nežino, ar broliui bėgo kraujas, nematė. Jis lygtai buvo išėjęs iš namų, dar išgėrė „pūslę“ alaus ir tada grįžo namo, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kaip sakė, su broliu dažnai pykstasi, dažnai pasimuša, bet su peiliu nėra anksčiau buvę konfliktų. Šis konfliktas toks pirmas. Jis labai gailisi, kad taip pasielgė, kad sužalojo brolį peiliu. Pasižada, kad pasitaisys, daugiau taip nebesielgs;

E. K. papildomai parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Pranešimas apie įtarimą jam paskelbtas ir įteiktas pasirašytinai. Viską supranta, kas pranešime apie įtarimą rašoma ir jis savo kaltę pripažįsta visiškai, tai yra pripažįsta, kad 2023 m. liepos 15 d., po vidurnakčio, namuose, virtuvės kambaryje, susipykus su broliu A. K., jis pasiėmė nuo stalo peilį ir jį įsmeigė broliui A. į klubo šoną. Peilis pats nukrito ant grindų. Jis, kai įsmeigė, ir iš karto paleido peilį. Daugiau broliui nieko nedarė, išėjo iš namų. Nebežiūrėjo, ką ten broliui padarė. Peilis priklauso mamai R. K.. Peilio rankena buvo apvyniota mėlynos ir juodos spalvos izoliacine juosta. Šio įvykio metu buvo labai girtas. Jei būtų buvęs blaivus, to nebūtų nutikę. Visus kitus savo parodymus, duotus antroje apklausoje, laiko teisingais, keisti jų nenori. Savo kaltę pripažįsta visiškai. Labai gailisi, kad nusikalto. Pažada, kad ateityje nebenusikals.

Kaltinamojo E. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia peiliu dūrė broliui A. K. į dešinio klubo sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajam A. K. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - durtinę-pjautinę žaizdą dešinio klubo srityje.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokuroras už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamajam E. K. siūlė skirti 90 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti vienu trečdaliu, ir paskirti sumažintą 60 parų arešto bausmę. Skirti baudžiamojo poveikio priemonę, atlikus arešto bausmę, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 mėnesių terminą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis E. K. teistas, teistumas neišnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) E. K. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokuroro siūlomą bausmę – 90 parų arešto.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, E. K. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. liepos 15 d. 03.43 val. iki 2023 m. liepos 16 d. 14.10 val., t. y. dvi paros, kas prilyginama dviem arešto paroms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, E. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turi įvykdyti per 9 mėnesius po arešto bausmės atlikimo.

E. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis (1 vnt.), saugomas Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas, kaip menkavertis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. K. 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, E. K. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. liepos 15 d. 03.43 val. iki 2023 m. liepos 16 d. 14.10 val., t. y. dvi paras, kas prilyginama 2 (dviem) arešto paroms.

Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių kalėjime.

Išaiškinti nuteistajam E. K., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai) atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu (administracija@siauliuti.lt) pranešti Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis E. K. neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. K. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, jei to prireiktų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, E. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turi įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius po arešto bausmės atlikimo.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį (1 vnt.), saugomą Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti, kaip menkavertį.

Išaiškinti E. K., kad jei jis vengs įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, atsakys pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.