Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams V. G., V. G. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš gimimo liudijimo kopijos nustatyta, kad atsakovai V. G. ir V. G. yra E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Santuokos liudijimo kopija patvirtina, kad atsakovai (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Šeima turi dar keturis nepilnamečius vaikus.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovų šeima nuo 2005 m. iki 2014 m. ir nuo 2016 m. iki 2018 m. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, alkoholio vartojimo. Šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, ji nuolatos buvo lankoma vaikų teisių apsaugos skyriaus bei socialinių darbuotojų. Atsakovė su vaikais laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 4 d. iki 2010 m. rugpjūčio 27 d. buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad atsakovai svaiginosi alkoholiu ir smurtavo tarpusavyje vaikų akivaizdoje. 2016 m. gegužės 25 d. Vaikų teisių apsaugos skyrius gavo pranešimą apie tai, kad V. G. sumušė savo dukrą E. G.. Buvo iškviesta policija, o mergaitė nuvežta pas tetą. E. G. 2016 m. gegužės 25 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad mama prieš ją smurtavo, kad tai daro ne pirmą kartą, kad bijo tėvų, nenori pas juos grįžti. Mergaitė taip pat nurodė, kad kartais jai kyla noras prieš save pakelti ranką. E. G. buvo laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini). Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) jai buvo nustatyta laikinoji globa. V. ir V. G. šeimai buvo teikiamos specialiosios socialinės (socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo) paslaugos namuose. Mergaitei gyvenant (duomenys neskelbtini) buvo pastebėta psichinės sveikatos sunkumų, staigi emocijų kaita, elgesio problemos, jai teiktos psichologo, psichiatro konsultacijos. Būdama globos įstaigoje mergaitė žalojo save, rasta susipjausčiusi ranką. Ji nurodė, kad žaloja save ne pirmą kartą, tą jau bandė daryti gyvendama pas mamą. Buvo nustatyta, kad E. G. išgyvena sunkią emocinę traumą, jai buvo skirta psichiatrinė ir psichologinė pagalba. E. G. buvo gydoma vaikų psichiatrijos skyriuje, jai diagnozuoti kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, rekomenduota vaikų ir paauglių psichiatro priežiūra, psichologo tęstinės konsultacijos, socialinio darbuotojo pagalba. Situacijai pagerėjus 2016 m. rugpjūčio 23 d. E. G. grąžinta į šeimą.

2017 m. rugpjūčio 28 d. E. G. kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos skyrių dėl jos apgyvendinimo (duomenys neskelbtini). Prašyme mergaitė nurodė, kad mama ją visaip užgaulioja, varo iš namų, tėtis taip pat ją vadina negražiais žodžiais. Tą pačią dieną Pagėgių savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei aplankius atsakovų šeimą nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. E. G. išėjo iš namų, nes konfliktavo su mama. Pablogėjo jos psichinei būklė, ji bandė pjaustytis rankas skutimosi peiliuku. Policija mergaitę rado pas tetą. V. G. teigė, kad dukra yra probleminio elgesio, neprognozuojama, agresyvi ir ji pavargo nuo tokio jos elgesio. E. G. buvo paimta iš jos tėvų ir nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini). Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) jai nustatyta laikinoji rūpyba, jos rūpintoju paskirti (duomenys neskelbtini) (dabar - (duomenys neskelbtini)).

Pagėgių savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. sudarytame Vaiko laikinosios rūpybos plane buvo numatyta atsakovų šeimai teikti socialines paslaugas, atsakovams buvo nustatyti įpareigojimai palaikyti ryšį su dukra, sudaryti sąlygas dukrai augti namuose. Iš 2018 m. balandžio 4 d. Vaiko rūpybos peržiūros akto nustatyta, kad atsakovė buvo įpareigota ieškoti teigiamo ryšio su dukra, tarpusavio supratimo, o tėvas – užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui gyventi šeimoje. 2018 m. rugsėjo 7 d. vykusio atvejo vadybos posėdyje buvo nutarta laikinąją globą (rūpybą) pratęsti 3 mėnesiams, šiuo laikotarpiu įpareigojant mamą ir dukrą laikytis pagalbos plano įpareigojimų, leidžiant E. G. savaitgaliais grįžti namo ir palaikyti ryšius su šeima. Šeimos ryšiams atstatyti buvo siūlomos psichologo konsultacijos, tačiau jos nepadėjo pasiekti geresnių rezultatų, nes atsakovės nuomone, tokia pagalba jai nereikalinga. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis neturi laiko lankytis pas psichologus. Kadangi tėvai nesilaikė pagalbos plano įpareigojimų, 2018 m. gruodžio 11 d. vykusio atvejo posėdžio metu buvo nutarta kreiptis į teismą dėl nuolatinės globos (rūpybos) ir tėvų valdžios apribojimo.

Pagėgių savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija nurodė, kad atsakovų šeimoje nėra gerų tarpusavio santykių, nerandama bendros kalbos, esami dažni konfliktai. E. G. gyvenant (duomenys neskelbtini) nebuvo palaikomas glaudus ir artimas ryšys tarp tėvų ir dukros. Seniūnijos rašte nurodyta, kad atsakovė yra teigusi, jog nenori, kad E. G. grįžtų į namus, tos pačios nuomonės buvo ir atsakovas. Iš liudytojos I. S. parodymų nustatyta, kad visą laiką, kol E. gyveno (duomenys neskelbtini), tėvų ir dukros ryšys nebuvo geras, jie nerado bendros kalbos, nesutardavo, mergaitei grįžus į namus, ji ten ilgai neužsibūdavo. Šeimai siūlyta lankytis pas psichologą. Mama keletą kartų lankėsi, bet paskui atsisakė. Tėvai sutinka, kad E. gyventų (duomenys neskelbtini). Jie per mažai stengėsi, kad susigrąžintų dukrą. Mano, kad nėra sąlygų dukrai grįžti į namus. (duomenys neskelbtini) pateiktoje informacijoje nustatyta, kad savo namuose mergaitė jaučiasi nesaugi, išgyvena įtampą, didžiulę baimę. Jai trūksta pasitikėjimo savimi, išgyvena emocinės šilumos stoką. Ji siekia bendravimo, tačiau yra stebimi sunkumai prisitaikant prie aplinkos, bendravime ir tarpasmeniniuose santykiuose. Savo šeimos nariams (daugiausiai mamai), ji jaučia negatyvias emocijas – neapykantą, nuoskaudą ir pyktį, bet vis tiek ieško būdų kaip su mama pabendrauti. Jos susitaiko neilgam, tuoj pradeda bartis, konfliktuoja, neranda bendros kalbos. Emocinis ryšys tarp mamos ir dukros nesustiprėjo, E. visiškai nenori grįžti namo, nes, bendraujant su tėvais, kyla konfliktinės situacijos, tėvai vaiką apibūdina necenzūriniais žodžiais. Nustatyta, kad konfliktiškas bendravimas su tėvais, o ypač su mama, mergaitei sukelia emocinius sunkumus, savo viduje ji išgyvena emocinę traumą. Išklausius teismo posėdžio metu nepilnametės E. G. nuomonę nustatyta, kad ji nori gyventi (duomenys neskelbtini), nes ten jaučiasi geriau nei namuose. Ji nesutaria su mama, jos neranda bendros kalbos. Pripažįsta, kad neklausė tėvų, susidėjo su netinkamais žmonėmis, bet tėvų atsiprašė. Gyvendama pas tėvus ji ne vieną kartą yra patyrusi smurtą, paskutinį kartą, kai pabėgo iš namų. Nurodo, kad pabuvus (duomenys neskelbtini), jos savijauta pagerėjo, jai teikiama psichologo pagalba.

Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei ir vaikų interesams. Todėl tėvams vengiant vykdyti savo pareigas taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Ištyrus byloje esančius įrodymus, galima teigti, kad atsakovai nevykdo savo konstitucinės pareigos prižiūrėti dukrą, rūpintis jos sveikata, atsižvelgiant į fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias ir saugias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Byloje nustatytos aplinkybės teismui nesudaro pagrindo tikėtis, kad artimiausiu metu atsakovų elgesys gali pasikeisti. Iš byloje esančių įrodymų teismas sprendžia, kad tikimybė, jog atsakovai pakeis savo abejingą požiūrį dukters atžvilgiu, kuri turi psichinės sveikatos problemų, didelių specialiųjų ugdymo poreikių, faktiškai neįmanoma, nes tėvų rodoma iniciatyva, kad situacija keistųsi, buvo ir yra itin maža. Net teismo posėdžio metu atsakovai nurodė, jog dukra pati kalta, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tvirtino, kad ji galėtų grįžti namo tik tuo atveju, jeigu laikysis jų nustatytų taisyklių, elgsis pagal biblijos principus. Atsakovai neieškojo ir šiuo metu neieško susidariusios problemos sprendimo būdų ir tokia situacija jiems yra priimtina. Jie dėl abejingumo vengia atlikti savo pareigas dukros E. G. atžvilgiu, visa tai rodo, kad jie kaltais veiksmais neįgyvendina tėvų pareigų. Nepilnametės laikinoji globa tęsiasi devyniolika mėnesių. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, manydama, kad E. G. gali būti grąžinama į šeimą pratęsė laikinąją globą, tačiau atsakovai nustatytų įpareigojimų nevykdė, teigė nematantys prasmės, nes dukra jų namuose ilgai nepagyventų. Atsakovai savo iniciatyva nesiekė palaikyti ryšio su dukra, nelankė jos (duomenys neskelbtini) ar gydymo įstaigose. Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, šią iniciatyvą rodė mergaitė ir valstybinių institucijų darbuotojai, kurie tikėjosi ir siekė ją grąžinti į šeimą. Todėl atsižvelgiant į įrodymų visumą, yra pagrindas atsakovams apriboti tėvų valdžią dukros E. G. atžvilgiu.

CK 3.180 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Ištyrus anksčiau aptartus įrodymus, teismas konstatuoja, kad V. G. ir V. G. dėl netinkamo elgesio su dukra E. G., daro ypatingą žalą jos vystymuisi. Gyvendama kartu su tėvais E. G. patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, buvo emociškai sužeista. Šiuo metu jai reikalinga individuali, ilgalaikė psichologinė ir psichoterapinė pagalba, o gyvenant kartu su tėvais, akivaizdu, kad tokia pagalba vaikui nebus suteikta. Nustatyta, kad atsakovų šeima nuolatos buvo lankoma socialinių darbuotojų, jų šeimai valstybės institucijos padėjo įvairiais būdais, tačiau atsakovai patys nesistengė sudaryti dukrai palankias sąlygas augti namuose, visapusiškai ir harmoningai jai vystytis. Nors atsakovai deklaruoja, kad dukrai suteiktos visos sąlygos gyventi namuose, tačiau ši aplinkybė neįrodo atsakovų sugebėjimo tinkamai pasirūpinti vaiku. Atsakovai atsisako specialistų pagalbos, kurie padėtų jiems ugdyti psichinės sveikatos problemų, specialiųjų ugdymo poreikių turinčią dukrą ir palaikyti socialinius įgūdžius. Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, buitiniai. Siekiant, kad vaikas būtų tinkamai parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vaiko emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui. Teismas daro išvadą, kad atsakovų V. G. ir V. G. turimi tėvystės įgūdžiai nėra pakankami, jie nėra pajėgūs užtikrinti saugių bei tinkamų sąlygų savo nepilnametei dukrai E. G. augti šeimoje ir nėra jokių duomenų, kad atsakovų elgesys ateityje gali pasikeisti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir atsakovams V. G. ir V. G. taikytinas neterminuotas tėvų valdžios apribojimas jų vaiko – dukros E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Nepagrįstas atsakovų atstovo prašymas taikyti vaiko ir tėvų atskyrimo institutą. Pagal Civilinio kodekso 3.179 straipsnį, jis taikomas kai tėvai negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.). Šioje byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovai dėl ligos ar kitos susiklosčiusios objektyvios aplinkybės negyvena kartu su vaiku, priešingai buvo nustatyta, kad dėl atsakovų kaltų veiksmų, jų dukra negali gyventi šeimoje.

Pažymėtina, kad neterminuotai apribojus atsakovams tėvų valdžią, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau paliekama teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat pažymi, kad pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Išaiškintina, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ir/ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas.

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui rūpybą ir nustato jo gyvenamąją vietą (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad abiem tėvams yra neterminuotai apribota tėvų valdžia dukters E. G. atžvilgiu, nepilnamečiam vaikui E. G. nustatytina nuolatinė rūpyba (CK 3.257 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kadangi nenustatyta, kad vaiką galėtų globoti artimieji giminaičiai ar kiti globėjai, E. G. pageidauja toliau gyventi (duomenys neskelbtini), kuris tinkamai atlieka rūpintojo pareigas, E. G. rūpybos vieta nustatoma vaikų globos institucijoje – (duomenys neskelbtini), kuris skiriamas vaiko nuolatiniu rūpintoju ir turto administratoriumi. Pagal CK 3.255 straipsnio 1 dalies 3 punktą, vaiko laikinoji rūpyba baigiasi, kai vaikui nustatoma nuolatinė rūpyba. Atsižvelgiant į tai, naikintina Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji rūpyba.

CK 3.195 straipsnis numato, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovai neteikia dukrai išlaikymo, prašo iš jų priteisti po 100 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsakovė pripažino, kad ji dukrai išlaikymo neteikia, sutinka, kad iš jos būtų priteistas išlaikymas, tačiau nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Atsakovas nurodė, kad iš jo yra priteistas išlaikymas dukrai po 50 Eur periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, šį išlaikymą antstoliai išieško iš jo gaunamų pajamų. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo nepilnametei E. G. tenkinamas iš dalies.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė iš V. G. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. G., gimusiai (duomenys neskelbtini)., D. G., G. G. ir V. G., kiekvienam kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 50 Eur nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, gautų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną V. G.. Šis sprendimas nėra pakeistas ar panaikintas, todėl ieškovo reikalavimas dar kartą priteisti išlaikymą iš atsakovo dukrai E. G. yra nepagrįstas ir šioje ieškinio dalyje atmestinas. Teismas ištyręs atsakovo turtinę padėtį neturi pagrindo padidinti išlaikymo dydį iki ieškovo prašomos 100 Eur sumos, nes nenustatyta, kad jo turtinė padėtis yra pagerėjusi. Nustatyta, kad V. G. niekur nedirba, yra registruotas užimtumo tarnyboje, neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir automobilių. Šiuo metu jo gaunamas pajamas sudaro apie 230 Eur nedarbo draudimo išmoka, iš kurios yra vykdomas išskaitymas kitiems vaikams. Nors nustatyta, kad atsakovas turi darbo rinkoje paklausią (duomenys neskelbtini) specialybę ir turi galimybę įsidarbinti ir dirbti, tačiau iš jo yra priteistas išlaikymas dar trims nepilnamečiams vaikams, turi išlaikymo įsiskolinimą dabar jau pilnametei dukrai, taip pat turi pareigą išlaikyti ir mažametį sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini) metais. Civilinio kodekso 3. 198 straipsnis numato, kad priteisiant išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į aplinkybę, kad E. G. rūpyba nustatyta globos institucijoje, yra pagrindas teigti, kad priteistas išlaikymas yra pakankamas tenkinti minimalius nepilnametės poreikius.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2015 m. vasario 5 d. teismo sprendimu priteisto išlaikymo dukrai E. G. administratore uzufrukto teise buvo paskirta atsakovė V. G.. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad nepilnametė nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. gyvena (duomenys neskelbtini), priteistų lėšų administratoriumi uzufrukto teise skirtinas rūpintojas (duomenys neskelbtini), kuris turi teisę prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo E. G. išieškojimo iš atsakovo V. G. pagal 2015 m. vasario 5 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Vertinant atsakovės V. G. turtinę padėtį nustatyta, kad ji šiuo metu augina mažametį sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini) metais. Ji taip pat neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir automobilių. Pragyvena iš socialinių pašalpų ir išmokų. Jos mėnesio pajamas sudaro apie 700 Eur. Turi pareigą išlaikyti dar keturis nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, jos turimų kitų išlaikytinių skaičių, į aplinkybę, kad vaiko rūpyba nustatyta globos institucijoje , ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas iš dalies. Iš atsakovės V. G. dukters E. G. išlaikymui priteistina po 50 eurų kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra nuo 2019 m. sausio 29 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Priteistų lėšų tvarkytoju paskiriamas (duomenys neskelbtini) (CK 3.202 straipsnio 2 dalis).

Sprendimas dalyje dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, taip pat ir priteistų lėšų vaikui tvarkytojo pakeitimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo. Atsakovams šioje byloje yra suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba. Todėl valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos (taip pat ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu ir išlaidos už atsakovams teiktą antrinę teisinę pagalbą) iš atsakovų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Apriboti neterminuotai V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią ir V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią dukters E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti E. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuolatinę rūpybą.

Paskirti (duomenys neskelbtini) E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatiniu rūpintoju ir jos turto administratoriumi.

Nustatyti E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą globos institucijoje - (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. G. nustatytą laikinąją rūpybą.

Priteisti iš V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai E. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2019 m. sausio 29 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoju paskirti (duomenys neskelbtini).

Paskirti (duomenys neskelbtini) iš V. G. 2015 m. vasario 5 d. teismo sprendimu priteisto išlaikymo dukrai E. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoju.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, priteistų lėšų vaikui tvarkytojo pakeitimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.