- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-24
- Bylos Nr.
- 2S-909-123/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01746-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Nijolė Griškevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Vingio valdos“
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 95.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-909-123/2013
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. balandžio 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. S. prašymą suinteresuotiems asmenims AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Vingio valdos“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas antstolis A. S. kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. Prašo pakeisti skolininką A. D. vykdymo procese, nustatant, kad skolininkas vykdomojoje byloje Nr. 0010/06/06448 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-02-11 priimtą teismo įsakymą Nr. L2-2403-57/2006 dėl 595,85 Lt skolos išieškojimo, vykdomojoje byloje Nr. 0010/07/00232 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-07-29 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6868-512/2005 dėl 836,70 Lt skolos išieškojimo ir vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/03335 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999-05-06 priimtą teismo įsakymą Nr. 2-3764/1999 dėl 1 036,32 Lt skolos išieškojimo yra mirusio fizinio asmens turto paveldėtoja Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-19 nutartimi pareiškėjo antstolio A. S. prašymą tenkino. Skolininką A. D. vykdomosiose bylose Nr. 0010/06/06448, Nr. 0010/07/00232, Nr. 0010/09/03335 pakeitė jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismas iš vykdomųjų bylų nustatė, kad po skolininko A. D. mirties (duomenys neskelbtini) nuo 2009-10-28 teisių perėmėja yra Lietuvos Respublika, kuri paveldėjo mirusiojo turtą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-04 nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-19 nutartyje nurodydamas, kad suinteresuotas asmuo byloje yra Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-19 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimo pakeisti skolininką vykdymo procese netenkinti. Nurodo, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas. Suinteresuotų asmenų AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Vingio valdos“ reikalavimai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, sumokėti mirusio A. D. skolas neatitinka CK 5.63 straipsnio sąlygų (kreditoriai nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto), todėl antstolio pareiškimas dėl skolininko pakeitimo negali būti patenkintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atskirąjį skundą antstolis A. S. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kai skola yra priteista (išspręstas materialinis klausimas), prasideda jos priverstinis vykdymas ir kreditoriaus reikalavimas įgyja procesinio įgyvendinimo formą, neracionalu ir neoperatyvu iš proceso stadijos grįžti į materialiąsias paveldėjimo procedūras tam, kad vėliau sugrįžti į vykdymo procesą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo antstolio pareiškimas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad po skolininko A. D. (duomenys neskelbtini) mirties nuo 2009-10-28 teisių perėmėja yra Lietuvos Respublika, kuri paveldėjo mirusiojo turtą (vykd. b. Nr. 10-6448/2006, b. l. 22). Antstoliui kreipusis į teismą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teismas skundžiama nutartimi antstolio pareiškimą tenkino ir pakeitė skolininką A. D. vykdomosiose bylose Nr. 0010/06/06448, Nr. 0010/07/00232, Nr. 0010/09/03335 jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį pirmos instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.
Byloje sprendžiamas ginčas, ar mirus skolininkui ir valstybei perėmus jo turtines teises ir pareigas, kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti teismo procesiniu sprendimu ir vykdomi priverstine tvarka, turi laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarkos, ar vykdymo procesas turi būti tęsiamas pagal antstolio prašymą teismui pakeitus vykdymo procese skolininką jo teisių perėmėju.
CK 5.63 straipsnio 1 dalis nustato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-05-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011 išaiškino, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tame tarpe ir valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).
Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad įpėdinis Lietuvos valstybė nesusidūrė su būsimų skolinių įsipareigojimų neapibrėžtumo ar informacijos trūkumo problema. Įpėdinis buvo informuotas apie kreditorių reikalavimus, nes antstolis 2008-06-02 raštu informavo Klaipėdos apskrities VMI, jog mirus skolininkui, liko jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (88/2202 sklypo dalis), kuris nepaveldėtas įstatymo nustatyta tvarka. Išieškotojų reikalavimo teisė buvo patvirtinta įsiteisėjusiais teismo sprendimais, pritaikytas ir išviešintas turto areštas. 2010-05-24 Klaipėdos AVMI raštu nurodė, kad apskrities viršininko administracijai paveldėto turto ribose pereina prievolė atsiskaityti su palikėjo kreditoriais (vykd. b. Nr. 10-6448/2006, b. l. 38). 2011-04-12 raštu Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM antstoliui nurodė, kad atsiskaityti su palikėjo A. D. kreditoriais galės tada, kai bus parduotas paveldėtas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (vykd. b. Nr. 10-6448/2006, b. l. 41). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-09-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2011 nurodė, kad kai skola priteista (taigi materialinis klausimas išspręstas), prasideda jos priverstinis vykdymas ir kreditoriaus reikalavimas įgyja procesinio įgyvendinimo formą, neracionalu ir neoperatyvu iš proceso stadijos grįžti į materialiąsias paveldėjimo procedūras tam, kad vėliau vėl sugrįžti į vykdymo procesą. Tokia tvarka sukuria papildomą procedūrinę naštą ir nepadeda užtikrinti kreditorių teisių bei vieno svarbiausių civilinės teisės principų – prievolių privalomumo (pacta sunt servanda), taip pat nesuderinama su proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo reikalavimais (CPK 7 str.).
CK 5.62 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai paveldėtas turtas yra mažesnės vertės už paveldėtas prievoles, valstybės institucijos, tiesiogiai vadovaudamosi CK 5.62 straipsnio 3 dalimi, gali atsisakyti vykdyti prievoles viršijančias jai perėjusio paveldėto turto tikrąją vertę, esant tokiam teisiniam reglamentavimui valstybė negali patirti žalos, jei jai pereis didesnė skola nei paveldėtas turtas.
Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.