Kauno apygardos teismo nutartis

2020-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-399-493/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-03
Bylos Nr.
1S-399-493/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
M. P.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-399-493/2020
Teisminio proceso numeris 1-30-9-00162-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 16 d. priimtą nutarimą Nr. 95-171 taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. P. nuteistas: 1) Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; 2) Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, skirta 12 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 3) Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, paskirta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartimi, ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, paskirta 7 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Be to, jis nuteistas Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi paskirta bausme, skirta 7 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo. Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nuosprendis pakeistas: nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį perkvalifikuotos į BK 182 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, skirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2013 m. gegužės 20 d., pabaiga – 2021 m. kovo 19 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 7 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2020 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 95-171 nutarta taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą, tokį sprendimą motyvuojant tuo, jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

3. Nuteistasis M. P. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 6 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas, atsisakydamas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, pateiktą informaciją vertino selektyviai, neatsižvelgė į teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių M. P. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Skunde pažymima, kad asmeniui yra privalu suteikti šansą pasitaisyti. Nors teismas konstatuoja, kad M. P. negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau jis jau pusantrų metų atlieka bausmę be sargybos. Tuo tarpu apylinkės teismas savaip interpretavo Komisijos nutarimą, kuriuo vadovaujantis yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Skundo autorius nurodo, kad jis pilnai prisiima atsakomybę už dabartinį teisės pažeidimą. Šiuo metu nuteistasis dirba ir planuoja tęsti darbą lygtinio paleidimo metu. Be to, jam yra suteikta teisė išvykti trumpalaikėms išvykoms į namus, o pažeidimų šių išvykų metu nėra padaręs. Tuo labiau, kad lygtinio paleidimo institutas nėra besąlyginis atleidimas nuo bausmės, o jo taikymas sukurtas kaip priemonė nuteistajam sugrįžti į bendruomenę, įrodyti savo naudingumą, lygtiniu paleidimu formuojamas nuteistojo socialinės atsakomybės jausmas, jį pritaikius taupomos valstybės lėšos. Tokiu būdu teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo vietoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus elgesio ir ateityje.

3.2. Nuteistasis skunde pažymi, kad teismas negali atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, motyvuojant padarytų nusikalstamų veikų sunkumu, jų skaičiumi, ankstesniais teistumais, kadangi tai yra statiniai veiksniai, kurie negali būti pakeičiami ir neišnyks net ir atlikus visą bausmę. Nagrinėjamu atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema, bausmės atlikimo metu ji sumažėjo nuo 73 balų ir šiuo metu siekia 39 balus. Be to, nuteistasis buvo penkis kartus skatintas, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę visada vykdė Komisijos rekomendacijas ir šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi.

3.3. Skundo autorius nurodo, kad labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir savo ankstesnio elgesio. Be to, nuteistasis nurodė, kad balandžio 3 d. gimė jo sūnus, tačiau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis negali matyti kaip jis auga ar suteikti jam savo pavardę.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo M. P. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, M. P. nepateikė. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

7. Nuteistasis M. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas klaidingai nurodė, kad likusi M. P. neatliktos bausmės dalis yra 1 metai 7 mėnesiais, kadangi iš Komisijos nutarimo ir posėdžio protokolo akivaizdu, kad ši dalis Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2020 m. kovo 12 d., sudarė 1 metus ir 7 dienas. Šis netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu, kurio ištaisymas nekeičia nutarties esmės. Šiame kontekste pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymui, kaip ir aukščiau minėta, taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. M. P. vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones. Jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema (39 balai). Tačiau, net ir esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, būtina nustatyti akivaizdžią pažangą mažinat pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tokia pažanga nenustatyta.

8. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad M. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, buvo 5 kartus skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, mokosi ir dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, ankstesnius teisės pažeidimus, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

9. Pažymėtina, kad, priešingai nei tai savo skunde suvokia nuteistasis, sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, o turi būti vertinamas asmens elgesys per visą bausmės atlikimo laiką, todėl ta aplinkybė, jog M. P. svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai ir savo elgesį koregavo išimtinai teigiama linkme. Iš byloje esančios pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad M. P. laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d. iki 2018 m. kovo 14 d. iš viso 20 kartų pažeidė nustatytą pataisos įstaigos tvarką, už ką jam 13 kartų buvo skirtos drausminės nuobaudos. Nors M. P. buvo skatintas 5 kartus, ką teisėjų kolegija vertina teigiamai, tačiau pažymėtina, kad jo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus, t. y. paskyrus paskatinimą, asmuo vėl pakartotinai buvo baudžiamas nuobaudomis, vėliau vėl skatinamas, panaikinant anksčiau skirtas nuobaudas. Šios aplinkybės sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimą, kad net ir struktūruotoje aplinkoje nuteistasis nesugeba išlaikyti savo teigiamo elgesio. Nors skirtos nuobaudos šiuo metu negaliojančios, po paskutinės nuobaudos nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau šios aplinkybės neleidžia teigti, jog skundo autoriaus elgesys pataisos įstaigoje buvo nepriekaištingas ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog jis savo elgesį nuosekliai keičia vien teigiama linkme. Teismo vertinimu, toks M. P. paskirtų paskatinimų ir drausminio poveikio priemonių skaičius ir jų santykis bei dinamika (kai po paskatinimų sekė drausmės pažeidimai) nerodo išskirtinai pavyzdingo nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad M. P., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.

10. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog M. P. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Kaip teisingai pažymėta Socialinėje tyrimo išvadoje, nuteistasis yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, kas gali jį paskatinti nusikalsti ir ateityje. Tuo labiau, kad šis teistumas M. P. nėra pirmasis, praeityje jis jau ne kartą buvo teistas už turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikaltimus, jam buvo skirta ir su laisvės atėmimu susijusi bausmė, tačiau akivaizdu, kad tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir vėl nusikalsto, padarė net kelias nusikalstamas veikas. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti antivisuomenines M. P. nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, kas rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistajam. Nors nuteistojo padarytų nusikaltimų, už kurių padarymą jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis ar ankstesni jo teistumai ir negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia M. P. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.

11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu fiksuojama žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys metodiką atitinkanti 39 balus, tačiau iš jų dinaminių (kintančių) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 14 balų, kas leidžia pagrįstai teigti, jog M. P. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

12. Nors nuteistasis skunde pabrėžia, kad bausmės atlikimo metu jis yra skatintas už gerą elgesį, jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų dirbti, mokosi, palaiko ryšius su artimaisiais, turi mažametį vaiką, tačiau šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, teisėjų kolegijos nuomone lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami.

13. Abejonių nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę tinkamai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti aukštesniajam teismui kelia ir M. P. darbinė patirtis. Kaip nustatyta skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki suėmimo M. P. išdirbo nepilną mėnesį, pastovaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, kas, įvertinus jo įvykdytų nusikalstamų veikų finansinės naudos gavimo motyvą, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistojo finansinis nestabilumas laisvėje taip pat gali įtakoti jo pakartotinį nusikalstamumą lygtinio paleidimo atveju. Šių duomenų visuma (darbinės patirties neturėjimas ir menkas išsilavinimas) teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę M. P. sugebės tinkamai integruotis tiek į darbo rinką, tiek ir į visuomenę. Priešingos išvados, įvertinus nuteistojo požiūrį į darbą, aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir duomenys dėl galimo jo įdarbinimo lygtinio paleidimo atveju. Tuo labiau, kad nuteistasis turi nemažai finansinių įsipareigojimų – pataisos įstaiga yra gavusi vykdomuosius dokumentus, pagal kuriuo nuteistasis privalo išmokėti 12 742,98 Eur, šiuo metu yra išmokėjęs 732,69 Eur.

14. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis M. P. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kolegija sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. P. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 6 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika