Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-343-417/2008

Teisėja Violeta Balčiūnienė Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.2.

2008 m. lapkričio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-04 nuosprendžio, kuriuo I. Linovskis išteisintas pagal LR BK 180 str. 3 d., kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nukentėjusiojo Gražvydo Barkausko civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Linovskis buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad jis 2007-06-08, apie 00.30 val., veikdamas bendrininkų grupe su R. Rimeika ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl kurių tyrimas atskirtas į atskirą, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, prie šv. Kazimiero bažnyčios, esančios Kretingos g. 40, Klaipėda, iš G. Barkausko pareikalavo atidaryti automobilio „Volkswagen Golf“, valstybiniai Nr. RKD 705, bagažinę. Nukentėjusiajam G. Barkauskui atsisakius tai padaryti, I. Linovskis išsitraukė šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą – ir juo mojuodamas prieš nukentėjusįjį, ėmė grasinti, kad, neatidarius bagažinės, išdaužys automobilio stiklus, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo rankoje laikydamas peilį ir juo grasindamas nukentėjusiajam G. Barkauskui, įspyrė pastarajam vieną kartą į dešinę koją. Nukentėjusiajam paklusus ir pakėlus bagažinės dangtį bei parodžius rankinės, į kurią buvo sudėtos cigaretės, turinį, o I. Linovskiui bandant tą rankinę iš nukentėjusiojo rankų ištraukti, G. Barkauskas pasipriešino, I. Linovskis iš dujinio pistoleto vieną kartą šovė pastarajam į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam G. Barkauskui nežymų sveikatos sutrikdymą, ir, ištraukęs iš nukentėjusiojo rankų 40 litų vertės rankinę, kurioje buvo 20 pakelių cigarečių „Marlboro“, kurių bendra vertė 74 litų, iš įvykio vietos su bendrininkais pasišalino. Tokiu būdu, panaudodami šaunamąjį ginklą ir peilį, pagrobė G. Barkauskui priklausantį turtą, kurio vertė 114 litų.

Asmens parodymo atpažinti protokoluose yra užfiksuota, kad G. Barkauskas ir D. Galinaitis iš trijų jiems atpažinimui parodytų asmenų atpažino I. Linovskį kaip asmenį, dalyvavusį plėšime. Atlikus parodymų patikrinimą vietoje, nustatyta, kad nors nusikaltimas buvo įvykdytas nakties metu, įvykio vieta buvo gerai apšviesta, todėl tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas galėjo gerai įsidėmėti prie mašinos priėjusius asmenis. Dėl I. Linovskio akcento, tai, pasak apelianto, remiantis G. Barkausko ir D. Galinaičio parodymais, tik G. Barkauskas, kuris įvykio metu bendravo su prie mašinos priėjusiais asmenimis, galėjo pastebėti, ar kuris nors iš jų kalbėjo su akcentu, ar ne, liudytojas D. Galinaitis to negalėjo pastebėti, nes beveik su tais asmenimis nebendravo, tik juos matė. Prokuroro nuomone, priešingai nei nuosprendyje nurodė teismas, I. Linovskis nekalba su ryškiu akcentu. Teismo abejonės dėl to, kad G. Barkauskas teismo metu prisiminė, jog įvykio metu matė ant I. Linovskio rankos tatuiruotę, o D. Galinaitis tatuiruotės nepastebėjo, nepagrįstos. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad, kaip minėta, D. Galinaitis su prie mašinos priėjusiais asmenimis nebendravo, jis buvo iš įvykio vietos su automobilio rakteliais pabėgęs, su jais tiesiogiai bendravo G. Barkauskas, būtent jis iš rankų nenorėjo paleisti rankinės, kai ją norėjo pagrobti I. Linovskis. Dėl šios priežasties, būdamas prie pat I. Linovskio, tatuiruotę ant jo rankos galėjo matyti tik nukentėjusysis. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad I. Linovskis buvo atpažintas ne iš tatuiruotės ant rankos ar viršutinės aprangos dalies, o iš veido bruožų. Be to, nors, pasak apelianto, nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusysis teigė matęs tatuiruotę ant I. Linovskio peties, nukentėjusysis teisme nurodė matęs tatuiruotę ant išteisintojo rankos, o ne ant peties. D. Galinaičio ikiteisminio tyrimo metu pateiktas I. Linovskio viršutinio rūbo apibūdinimas atitinka tiek treningą, tiek baltinius, tiek marškinėlius.

Dėl teismo nurodytos aplinkybės, kad kratos I. Linovskio gyvenamame bute metu nebuvo rastas ginklas, tai, prokuroro teigimu, krata buvo padaryta praėjus 6 paroms nuo nusikaltimo padarymo, o tai sudarė galimybę I. Linovskiui atsikratyti ginklo.

Visa tai leidžia daryti išvadą, kad I. Linovskis, panaudodamas šaunamąjį ginklą, apiplėšė G. Barkauską.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-04 nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (LR BPK 329 str. 2 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad I. Linovskis 2007-06-08, apie 00.30 val., veikdamas su asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas atskirtas, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie šv. Kazimiero bažnyčios, esančios Kretingos g. 40, Klaipėdoje, iš G. Barkausko pareikalavo atidaryti automobilio „Volkswagen Golf“, valstybiniai Nr. RKD 705, bagažinę. Nukentėjusiajam G. Barkauskui atsisakius tai padaryti, I. Linovskis išsitraukė šaunamąjį ginklą – dujinį pistoletą – ir juo mojuodamas prieš nukentėjusįjį ėmė grasinti, kad, neatidarius bagažinės, išdaužys automobilio stiklus, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo rankoje laikydamas peilį ir juo grasindamas nukentėjusiajam G. Barkauskui, įspyrė pastarajam vieną kartą į dešinę koją. Nukentėjusiajam paklusus ir pakėlus bagažinės dangtį bei parodžius rankinės, į kurią buvo sudėtos cigaretės, turinį, o I. Linovskiui bandant tą rankinę iš nukentėjusiojo rankų ištraukti, G. Barkauskas pasipriešino, I. Linovskis iš dujinio pistoleto vieną kartą šovė pastarajam į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam G. Barkauskui nežymų sveikatos sutrikdymą, ir, ištraukęs iš nukentėjusiojo rankų 40 litų vertės rankinę, kurioje buvo 20 pakelių cigarečių „Marlboro“, kurių bendra vertė 74 litų, iš įvykio vietos su kitais asmenimis pasišalino.

Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas I. Linovskį pagal LR BK 180 str. 3 d., nurodė, kad byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog I. Linovskis dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuroro apeliacinio skundo teiginiu, kad tokios teismo išvados yra nepagrįstos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apylinkės teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino nustatytų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų, kurie galėjo turėti esminės įtakos I. Linovskio kaltės klausimo išsprendimui.

Išteisintasis I. Linovskis apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad jokio nusikaltimo nepadarė. Nors I. Linovskis kaltę neigia, tačiau kolegija, išanalizavusi visumą surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių nuoseklią eigą bei tarpusavio ryšį, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad I. Linovskis padarė LR BK 180 str. 3 d. numatytą nusikaltimą. I. Linovskio kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu patvirtina nukentėjusiojo G. Barkausko, liudytojo D. Galinaičio parodymai, teisiamojo posėdžio metu ištirti rašytiniai įrodymai: parodymų patikrinimo vietoje, akistatos, asmens parodymo atpažinti protokolai, specialisto išvada.

Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusiojo G. Barkausko ir liudytojo D. Galinaičio parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs, todėl nėra pagrindo jais tikėti. Išanalizavęs šiuos parodymus, apeliacinės instacijos teismas, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, mano, kad G. Barkausko ir D. Galinaičio parodymai yra nuoseklūs, detalūs, aiškūs, patvirtina, papildo vieni kitus, atitinka kitų byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl jais netikėti ir nesiremti teismui nebuvo jokio pagrindo. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis G. Barkauskas parodė, kad atvykęs į susitikimą su R. Rimeika ir sėdėdamas automobilyje pamatė iš dešinės ateinantį R. Rimeiką, iš kairės ateinančius du jaunuolius, vienas iš jų buvo I. Linovskis. I. Linovskis buvo su juodomis kelnėmis, marškinėliais ar marškiniais, nepamena, ar sportiniais bateliais, ant rankos buvo tatuiruotė. Kitas buvo stambus, apsirengęs šviesiais šortais ir marškinėliais, rankoje laikė peilį, nieko nedarė, tik bandė jį psicholigiškai paveikti, kalbėjo be akcento. Jis išlipo iš automobilio pasikalbėti su R. Rimeika. Jaunuoliai liepė jam atidaryti bagažinę. Jam atsisakius tai daryti, I. Linovskis išsitraukė dujinį pistoletą, stovėdamas mažesniu nei vieno metro atstumu, pradėjo gąsdinti ginklu, grasino išdaužyti automobilio langus. Tuomet D. Galinaitis išlipo iš automobilio, o jis jam numetė automobilio raktelius, kad negalėtų atidaryti bagažinės. D. Galinaitis su rakteliais nubėgo. Vaikinams reikalaujant atidaryti bagažinę, jis pasikvietė D. Galinaitį, pasiėmė raktelius, atrakino bagažinę. Jam prilaikant rankinę, kurioje buvo cigaretės, I. Linovskis griebė už rankinės, jis jos nepaleido, stambus vaikinas spyrė vieną kartą į koją, o I. Linovskis šovė į jį dujiniu pistoletu, tada jis paleido rankinę, susigriebė už akių, visi vaikinai pabėgo. Po sužalojimų jis 2 savaites nematė viena akimi. Reiškia 4414 litų ieškinį. 4000 litų reiktų plastinei operacijai, nes šūvio metu buvo nuplikyta nosis iki kaulo ir dabar likusi juoda dėmė, o 414 litų už vaistus ir pagrobtus daiktus (t. 1, b. l. 26–31; t. 2, b. l. 89–92). Akistatos su I. Linovskiu metu nukentėjusysis patvirtino savo parodymus (t. 1, b. l. 38–39). Kaip liudytojas apklaustas D. Galinaitis parodė, kad atvažiavę laukė R. Rimeikos, jam atėjus G. Barkauskas išlipo iš mašinos ir su draugu kalbėjo kokias 5–10 min. Jis, sėdėdamas mašinoje, pamatė ateinančius du jaunuolius. Jie priėjo prie G. Barkausko ir prie mašinos bagažinės susistumdė. Tuomet jis išlipo iš mašinos, G. Barkauskas jam numetė raktus, ir jis su raktais pabėgo, nes suprato, kad jaunuoliai norėjo atidaryti bagažinę. Tie vaikinai buvo nepažįstami, vienas smulkesnis, kitas stambesnis. Stambesnis buvo šviesiais plaukais, šviesiais marškinėliais, su šortais. Smulkesnis buvo apsirengęs tamsiai, juodais baltiniais, jie buvo trumpomis rankovėmis, truputį prasagstyti, ir tamsiomis kelnėmis, rankoje turėjo pistoletą. Pakvietus G. Barkauskui, jis grįžo prie automobilio, padavė raktelius. G. Barkauskas atrakino bagažinę, smulkesnis vaikinas norėjo paimti rankinę, G. Barkauskas jam nedavė, tuomet pasigirdo šūvis. Po šūvio tie du vaikinai pabėgo. Smulkesnis juodai apsirengęs vaikinas nusinešė rankinę. G. Barkauską jis nuvežė į ligoninę, nes į jį buvo šauta dujiniu pistoletu ir jis buvo sužeistas (t. 1, b. l. 51–53; t. 2, b. l. 92–95). G. Barkauskas ir D. Galinaitis savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 45–50, 58–65). Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas iš esmės vienodai aiškina įvykio aplinkybes, esminių prieštaravimų tarp jų parodymų nėra.

Pirmosios instancijos teismas, aptardamas nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų prieštaringumą, nurodė, kad abejonių kelia šių asmenų parodymai dėl I. Linovskio atpažinimo. Apylinkės teimas nurodė, jog G. Barkauskas ir D. Galinaitis ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu skirtingai apibūdino I. Linovskio aprangą, G. Barkauskas neatpažino I. Linovskio rūbų daiktų parodymo atpažinti metu, tik teisiamojo posėdžio metu parodė matęs tatuiruotę ant išteisintojo rankos, teigė, jog I. Linovskis kalbėjo su akcentu, D. Galinaitis parodė tatuiruotės nematęs, neatsimenąs, ar kas nors kalbėjo su akcentu. Apeliacinės instancijos teimas pažymi, jog šie nukentėjusiojo G. Barkausko ir liudytojo D. Galinaičio parodymų prieštaravimai nesudaro jokio pagrindo abejoti I. Linovskio dalyvavimu nusikaltimo padaryme, ir atkreipia dėmesį, kad ir nukentėjusysis, ir liudytojas nuo pradžių apklausiami ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo ne tik apie išteisintojo I. Linovskio aprangą, bet nurodė ir jo amžių, ūgį, apibūdino kūno sudėjimą, veidą, plaukus, teigė, kad galėtų iš to jį atpažinti, vėlesnės apklausos metu G. Barkauskas patvirtino tiksliai įsidėmėjęs I. Linovskio veido bruožus (t. 1, b. l. 28, 44, 53). Asmens parodymo atpažinti metu G. Barkauskas ir D. Galinaitis atpažino I. Linovskį kaip asmenį, kuris įvykio metu buvo tamsiai apsirengęs, turėjo pistoletą, šovė G. Barkauskui į veidą ir nubėgo su pagrobta rankine, nurodė, kad jį atpažįsta būtent iš veido bruožų, plaukų, sudėjimo (t. 1, b. l. 35–37, 54–56). Teisiamojo posėdžio metu D. Galinaitis užtikrino, kad įvykio metu matė I. Linovskį, dėl to jam abejonių nekyla (t. 2, b. l. 94). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, D. Galinaitis patvirtino, kad I. Linovskį atpažino iš veido bruožų, kad tai tas pats žmogus, kuris sėdi teismo posėdžių salėje. Nukentėjusysis ir liudytojas nurodė identiškus požymius, jų visumą, iš kurių galėtų atpažinti nusikaltimo padaryme dalyvavusį asmenį, ir jį iš tokių pat požymių atpažino. Kad liudytojas D. Galinaitis galėjo nepastebėti I. Linovskio akcento, rodo pati įvykio situacija – tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu D. Galinaitis teigė, kad su rakteliais buvo pasitraukęs toliau nuo mašinos, su vaikinais bendravo tik G. Barkauskas, G. Barkauskas patvirtino, kad D. Galinaičiui numetė mašinos raktelius ir šis nubėgo, jį pasikvietė vaikinams reikalaujant atrakinti bagažinę. Tai, kad G. Barkauskas ir D. Galinaitis turėjo galimybę įsidėmėti ir atpažinti I. Linovskį, patvirtina jų pačių parodymai, jog I. Linovskis išsitraukė dujinį pistoletą ir G. Barkauskui grasino, stovėdamas mažesniu nei vieno metro atstumu, jog D. Galinaitis pakvietus grįžo prie mašinos atiduoti raktelių, I. Linovskij buvo priėjęs prie jo vieno metro atstumu, I. Linovskis rankinę pagrobė iš automobilio bagažinės, prie jos stovėjo ir rankinę laikė G. Barkauskas. Iš planų – schemų, pridėtų prie parodymų patikrinimo vietoje protokolų, taip pat matyti, jog nusikaltimo padarymo metu nukentėjusysis ir apiplėšę jį asmenys stovėjo greta vieni kitų (t. 1, b. l. 50, 65). Nors nusikaltimas padarytas nakties metu, G. Barkauskas ir D. Galinaitis teigė, jog nusikaltimo padarymo vietoje buvo pakankamai šviesu, nes šviesą skleidė gatvėje esančios lempos (t. 1, b. l. 44; t. 2, b. l. 93), parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuota, jog G. Barkauskas ir D. Galinaitis parodė šviestuvą, kuris stovėjo 15 metrų atstumu nuo mašinos stovėjimo vietos ir švietė įvykio metu (t. 1, b. l. 45, 49–50, 59, 63, 65). Visa tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neginčijamai patvirtina išteisintojo I. Linovskio dalyvavimą nusikaltimo padaryme.

Taipogi pažymėtina, jog apylinkės teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, jog buvo pažeista asmens parodymo atpažinti procedūra. Iš anksčiau aptartų nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų, susijusių su I. Linovskio atpažinimu, asmens parodymo atpažinti protokolų matyti, jog šis ikiteisminio tyrimo veiksmas buvo atliktas remiantis LR BPK 191 str., 192 str., 195 str. nustatyta tvarka, jos nepažeidžiant. Kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog tai, kad nukentėjusiajam G. Barkauskui iš pradžių buvo duotas pavartyti nuotraukų albumas, jame nurodžius į kaltininką panašų asmenį, šis buvo parodytas atpažinti, neduoda pagrindo abejoti asmens parodymo atpažinti atlikimo teisėtumu, savaime nedaro šio veiksmo niekinio. Prokuroras teisingai pastebi, jog tuo I. Linovskio teisės į gynybą nebuvo pažeistos, jo teises užtikrino atpažinimo metu dalyvavusi advokatė, kuri jokių pastabų apie teisių ar atpažinimo procedūros pažeidimus nenurodė.

G. Barkausko sužalojimo ir šaunamojo ginklo prieš jį panaudojimo faktą patvirtina jo paties, liudytojo D. Galinaičio parodymai, specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog tai, kad apžiūrėjus G. Barkauską matyti besilupantys šašeliai ant nosies, kairiajame paakyje, po įvykio akių epitelyje buvo rasti parako krislai, leidžia teigti, jog G. Barkauskas galėjo patirti sužalojimus (nudegimą, padengtą šašeliais, parako krislų įstrigimą akių epitelyje) dėl šūvio. Nėra įtikinama, kad parako krislai akyse atsirastų smūgiuojant kumščiais, spiriant kojomis ar kritimo metu. Turimais duomenimis patirti sužalojimai sveikatą sutrikdė iki 10 dienų, o tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. l, b. l. 24). Tai, kad šaunamasis ginklas kratos I. Linovskio bute metu rastas nebuvo, nepaneigia jo panaudojimo plėšimo metu.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai, patvirtindami, papildydami vieni kitus, sudaro bendrą įrodomąją medžiagą, atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą. Iš jų visumos matyti, kad I. Linovskis, atitikdamas nusikaltimo subjekto požymius, kartu su kitais nusikalstamoje veikoje dalyvavusiais asmenimis veikė išvien, turėdami tikslą pagrobti G. Barkauskui priklausantį turtą, bendrais veiksmais, pavartodami fizinį smurtą, peilį ir šaunamąjį ginklą, kaip psichinio ir fizinio smurto priemones, palaužė nukentėjusiojo pasipriešinimą ir pagrobė jo turtą. Tokia išteisintojo I. Linovskio veika atitinka visus LR BK 180 str. 3 d. numatyto nusikaltimo sudėties būtinuosius požymius. Remdamasis aptartų įrodymų visuma, atlikta jų tarpusavio ryšio analize, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog I. Linovskio kaltė padarius šį nusikaltimą yra neginčijamai įrodyta.

Kolegija, skirdama I. Linovskiui bausmę už padarytą nusikaltimą, vadovaujasi LR BK 54 str. nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, LR BK 56 str. įtvirtintomis bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą taisyklėmis. Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad I. Linovskis padarė tyčinį sunkų nusikaltimą asmens nuosavybei ir sveikatai (LR BK 11 str. 5 d.). Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika (baudžiamoji byla Nr. 2K-745/2006), kolegija neturi pagrindo I. Linovskio atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe, nes nenustačius kitų nusikalstamos veikos dalyvių ir neįrodžius jų kaip subjektų požymių teigti apie tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę negalima. Iš I. Linovskį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis teistas 10 kartų, daugiausia už nusikaltimų nuosavybei padarymą, aptariamą nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, netrukus po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tai rodo, jog I. Linovskis linkęs nusikalsti, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nepaiso visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, I. Linovskiui pagal LR BK 180 str. 3 d. skirtina šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį atitinkanti laisvės atėmimo bausmė, po to, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šią bausmę subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-06 nuosprendžiu paskirta bausme, skirtina galutinė subendrinta bausmė.

Nukentėjusysis G. Barkauskas byloje pareiškė 4414 litų civilinį ieškinį. Vadovaujantis LR BPK 115 str. 1 d., nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies. G. Barkausko teigimu, 414 litų sumą sudaro plėšimo metu pagrobtų daiktų vertė ir vaistams, kurių reikėjo patirto sužalojimo gydymui, išleisti pinigai, 4000 litų reikia plastinei operacijai, nes šūvio metu buvo nuplikyta nosis iki kaulo ir dabar likusi juoda dėmė. Kolegija, įvertinusi su civiliniu ieškiniu susijusius duomenis – nurodytą pagrobtų daiktų vertę, aplinkybę, kad plėšimo metu nukentėjusysis buvo sužalotas ir jam buvo reikalingas gydymas, daro išvadą, jog civilinis ieškinys dėl 414 litų turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl ši jo dalis tenkinama. Dėl 4000 litų plastinei operacijai – byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių galimas išlaidas šiai operacijai. Todėl, neužkertant nukentėjusiajam kelio reikalauti žalos atlyginimo, ši civilinio ieškinio dalis paliekama nenagrinėta.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-04 nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

Igorį Linovskį pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 3 d., ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-06 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams 3 (trims) mėnesiams, jį atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2007-06-11 iki 2007-06-13 bei suėmimo laiką nuo 2007-06-13 iki 2007-10-13 ir bausmę, atliktą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-06 nuosprendį.

Iš Igorio Linovskio nukentėjusiajam Gražvydui Barkauskui priteisti 414 litų turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškinio dalį dėl 4000 litų priteisimo Gražvydui Barkauskui palikti nenagrinėtą.