Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė Violeta Vitlickaja-Zubanova 2016-07-25 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad R. P. 2016-07-12 apie 21.30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2.40 prom. girtumas), necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo savo nepilnametę dukrą E. P., gim. (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181³ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. P. teismui nurodė, kad kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nepripažįsta, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku jis su savo dukra iš viso nebendravo, nekonfliktavo, neįžeidinėjo jos necenzūriniais žodžiais, buvo užsidaręs kitame kambaryje, tik kai į kambarį užėjo policijos pareigūnai, jis sužinojo, kad namuose vyko kažkoks konfliktas.

Teismas susipažinęs su R. P. iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, mano, kad nebuvo pateikti visi reikalingi duomenys, leidžiantys objektyviai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti nutarimą.

ATPK 260 straipsnyje nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodomos žinios, būtinos bylai išspręsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.), todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756 -135/2008).

Lietuvos vyriausias administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad netinkamai parengtai administracinio teisės pažeidimo medžiagai, kai pateiktoji medžiaga turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės: subjekto, pažeidimo sudėties, protokolas su medžiaga grąžintinas protokolą surašiusiai institucijai, kad papildytų (pataisytų) medžiagą.

Teismas papildomai pažymi, kad Konstitucinis Teismas taip pat laikosi pozicijos, kad teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus. Iš ATPK 256 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) kylantys teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas).

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad R. P. būdamas neblaivus 2016-07-12 apie 21.30 val. necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo nepilnametę E. P.. Susipažinus su teismui pateikta administracinio teisės pažeidimo medžiaga, matyti, jog medžiagoje nėra absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių R. P. inkriminuojamą pažeidimą. Iš teismui perduotos medžiagos matyti, kad 2016-07-12 įvyko konfliktas tarp nepilnametės E. P. ir jos neblaivios motinos R. P., visa teismui pateikta medžiaga yra būtent susijusi su šiuo konfliktu, tačiau nėra pateikta duomenų, kad R. P., kaip nurodoma protokole, būtų įžeidinėjęs E. P. necenzūriniais žodžiais – šios aplinkybės nenurodė tiek apklausta nukentėjusioji E. P., tiek jos motina. Apie R. P. elgesį protokole nurodomu laiku E. P. apskritai nebuvo apklausta. 2016-07-12 Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės Beatos Vrublevskajos tarnybiniame pranešime tėra nurodoma, kad: „E. P. teigė, kad mama ją muša nebe pirmą kartą. O patėvis ją įžeidinėja necenzūriniais žodžiais“, tačiau iš tokio sakinio nėra aišku, kada patėvis ją įžeidinėjo, kokiais žodžiais ir t.t.

Lietuvos Respublikos ATPK 248 str. nustato, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą. Šie uždaviniai taikytini ir institucijoms, kurioms nustatyta pareiga surinkti įrodymus ir surašyti protokolus, o vėliau ir nutarimus administracinio teisės pažeidimo byloje. Jie reiškia, kad kiekvienoje byloje turi būti surinkti visi pažeidimo įvykiui ir pažeidimo sudėčiai konstatuoti svarbūs įrodymai. Siekiant situacijos visapusiško, pilnutinio ir objektyvaus įvertinimo, būtina apklausti visus įvykį mačiusius ar jame dalyvavusius asmenis, surinkti daiktinius įrodymus ar kitus įrodymus, turinčius reikšmę išvadai padaryti.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus šias aplinkybes, manytina, kad teismui perduota bylos medžiaga nėra tinkamai paruošta, teismui nebuvo pateikti visi reikalingi duomenys, bylos aplinkybių tyrimas atliktas paviršutiniškai, atmestinai ir neišsamiai, todėl teismui perduota administracinio teisės pažeidimo byla turi būti grąžinta teismo papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.

Kartu teismas pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas, net ir būdamas aktyvus, negali būti įpareigotas dirbti darbo už kitas institucijas, t. y. šiuo atveju už administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusius pareigūnus. Teismo aktyvumas pasireiškia byloje kylančių neaiškumų pašalinimu, bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimu. Akivaizdu, kad teismo pareiga būti aktyviam neatleidžia ir negali atleisti pareigūnų nuo pareigos surinkti bent jau būtiną administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimui medžiagą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad protingumo, teisingumo, sąžiningumo, onus probandi principai reikalauja, kad tiriančio bylą asmens padarytos klaidos ir trūkumai būtų taisomos to paties pareigūno.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 260 str., teismas,

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį, grąžinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniajai specialistei Violetai Vitlickajai-Zubanova nurodytiems administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.