Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjas A.Švedavičius, sekretoriaujant E. G., dalyvaujant nukentėjusiajam A. M., nukentėjusiojo atstovui advokatui Č. P., Pasvalio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovei A. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje pagal A. M. skundą privataus kaltinimo tvarka:

R. G. ( a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. Pasvalio raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirb. ūkininko P. V. ūkyje, gyv. (duomenys neskelbtini) mstl., Pasvalio raj., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d., 165 str. 1 d., 187 str. 1 d.

Ž. Č. ( a/k (duomenys neskelbtini) ), gim. (duomenys neskelbtini) d. Pasvalio raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirb. Įmonėje „G“, gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno m., gyv. vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) mstl., Pasvalio raj., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d., 165 str. 1 d., 187 str. 1 d.

J. K. ( a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. Pasvalio raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Šiaulių valstybinės kolegijos studentas, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., gyv. vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) mstl., Pasvalio raj., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d., 165 str. 1 d., 187 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. mušdamas sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent 2011 m. gruodžio

mėn. 26 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini) km., Pasvalio raj., nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) priklausančios sodybos kieme, veikdamas bendrininkų grupėje su teismo tiksliai nenustatytais asmenimis, tyčia buteliu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. M. į galvą, sukeldamas pastarajam fizinį skausmą.

Tuo savo veiksmais R. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos

BK 140 str. 1 d. ( 2003-07-04 įstatymo redakcija).

Ž. Č. neteisėtai pažeidė asmens buto neliečiamumą, o būtent 2011 m. gruodžio

mėn. 26 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini) km., Pasvalio raj., veikdamas bendrininkų grupėje su teismo tiksliai nenustatytais asmenimis, neteisėtai atvirai, prieš savininko, nukentėjusiojo A. M. valią, įsibrovė į nukentėjusiajam A. M. priklausantį gyvenamąjį namą.

Tuo savo veiksmais Ž. Č. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d.

Kaltinamasis R. G. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis kartu su V. D., T. D., V. M., D. M. ir Ž. Č. buvo nuvykęs į namus pas A. M.. Iki A. M. namų automobiliu nuvežė J. K., tačiau į patį kiemą buvo blogas įvažiavimas, todėl į kiemą automobiliu J. K. nebuvo įvažiavęs. Pas A. M. į kiemą J. K. nuėjęs taip pat nebuvo. Pas A. M. nuvyko dėl to, kad pasikalbėti su asmeniu, kuris buco išdaužęs L. G. automobilio žibintą. Nei A. M., nei kitų asmenų sumušti ir turto sugadinti nesitarė, tokios kalbos nebuvo. Nuvykus pas A. M., pats pabeldė į duris. Duris atidarė pats A. M.. Pastarajam atidarius duris pasisveikino su A. M.. Tuo metu T. D. ranka sudavė A. M. į veidą ir keli kartu atvykę draugai įbėgo pas A. M. į namą. Pats įėjęs į A. M. priklausantį namą nebuvo, būdamas lauke girdėjo viduje triukšmą. Netrukus iš namo išėjo V. D. ir Ž. Č., kuriems buvo kruvinos galvos, jiems iš paskos išėjo A. M. ir kiti asmenys. Pats jokio smurto prieš A. M. nevartojo ir smūgių jam nesudavė, į gyvenamąjį namą pas A. M. įėjęs nebuvo, jokio turto nesugadino. Kalbėdamas lauke su A. M. turėjo rankoje butelį alaus, padavė pastarajam butelį alaus, kurį paėmęs A. M. išgėrė kelis gurkšnius alaus ir grąžino butelį. Su buteliu A. M. į galvą nesudavė.

Kaltinamasis Ž. Č. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jis kartu su V. D., T. D., V. M., D. M. ir R. G. buvo nuvykęs į namus pas A. M.. Iki A. M. namų automobiliu nuvežė J. K., tačiau dėl to, kad buvo blogas privažiavimas, į kiemą pas A. M. J. K. nebuvo įvažiavęs, pas A. M. į kiemą J. K. nuėjęs taip pat nebuvo. Pas A. M. vyko dėl to, kad pas jį buvo prieš tai L. G. priklausančio automobilio žibintą išdaužęs asmuo, kuris žadėjo atiduoti pinigus. Pas A. M. važiavo neturėdami jokio tikslo ką nors sumušti ir pan. Kas nuvykus pas A. M. pabeldė į duris neprisimena. Duris atidarė A. M., kuris buvo girtas. A. M. išėjus T. D. ranka sudavė jam į veidą. Tada pats su D. M. įėjo į verandą. Tuo matu kažkas išėjo iš kambario ir kažkokiu daiktu sudavė į kaktą ir įtraukė į kambarį. Tuo metu kai buvo įtrauktas į kambarį jam taip pat kažkas sudavė smūgius, su kažkuo stumdėsi. Kas nutraukė kambaryje šviestuvą nežino, šviestuvą galėjo nutraukti ir pats tuo metu, kai kambaryje vyko muštynės. Kas metė akmeniu į duris tiksliai nežino.

Kaltinamasis J. K. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad kažkuriam iš draugų paprašius, automobiliu nuvežė V. D., T. D., V. M., D. M., R. G. ir Ž. Č. pas A. M.. Jokios kalbos apie tai, kad pas A. M. važiuoja jį sumušti ir pan. nebuvo, smurto naudoti nesitarė, tokios kalbos nebuvo. Įvažiavimas į A. M. kiemą buvo blogas, todėl pats automobiliu į kiemą nevažiavo, sustojo toliau nuo kiemo. Pas A. M. į kiemą nuėjęs nebuvo, todėl nematė ir nežino kas vyko pas A. M.. Po kurio laiko pas jį į automobilį grįžo V. D., kuris buvo kruvinas.

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad savo namuose šventė antrą Kalėdų dieną. Pas jį namuose buvo V. T., K. T., R. R., A. P. ir E. P.. Būdamas kambaryje išgirdo beldimą į kambario langą. Išėjęs į verandą kieme pamatė kelis jaunuolius, kurių tuo metu nepažino. Vienas iš paminėtų jaunuolių koja spardė jam priklausančio automobilio „Chrysler Voyager“ dureles. Tuo metu į duris buvo suduotas stiprus smūgis, dėl ko išdužo durų stiklas, buvo sugadintos durys. Mano, kad smūgis į duris buvo suduotas akmeniu, kadangi vėliau prie durų matė gulintį akmenį. Kas tiksliai metė akmenį nematė. Atidarius verandos duris į verandos vidų įbėgo V. D., T. D. ir V. M.. Tada V. D. ar T. D., kuris tiksliai nežino, sudavė 3-4 smūgius į veidą. Po to pastarieji įėjo į virtuvę. Pastariesiems įėjus į virtuvę, virtuvėje užgeso šviesa. Pats taip pat jiems iš paskos įėjo į virtuvę. Įėjus į virtuvę virtuvėje jam buvo suduoti smūgiai į galvą, o parkritus suduoti smūgiai koja, tačiau kas sudavė smūgius nežino. Po to išėjęs į kiemą kieme sutiko R. G. ir D. M.. Kažkuris iš jų sudavė smūgį buteliu į galvą. Mano, kad smūgį buteliu sudavė R. G., kadangi jis tuo metu rankoje turėjo butelį. Po to dar kelis smūgius ranka sudavė T. D.. Padaryta turtinė žala nėra atlyginta, todėl ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pilnai palaiko, o taip pat neturtinės žalos atlyginimui prašo priteisti iš teisiamųjų 15000 Lt.

Liudytojas K. T. parodė, kad būdamas kambaryje pas A. M. išgirdo beldimą į langą. A. M. išėjo pasižiūrėti prie durų. Tuo metu prie durų išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Iš kambario ėjo link lauko durų ir eidamas į virtuvę pamatė į virtuvę įeinančius V. D., V. M. ir Ž. Č.. Kur tuo metu buvo A. M. nežino. Jam su M. R. įėjus į virtuvę V. D., V. M. ir Ž. Č. juos užsipuolė. Pats pargriovė Ž. Č. ant žemės. Matė, kad D. M. buvo įėjęs į koridorių, o T. D. ir R. G. buvo lauke. Kas ir ką darė A. M. nematė, muštynių metu A. M. virtuvėje nebuvo.

Liudytojas R. R. parodė, kad išgirdus beldimą į langą A. M. išėjo į lauką pasižiūrėti. Tada pasigirdo triukšmas prie lauko durų, todėl su K. T. išėjo pasižiūrėti. Matė kaip į kambarį įbėgo trys vaikinai, tačiau jų nepažino, todėl įvardinti negali. Kažkuris iš jų sudavė A. M. į veidą, dėl ko pastarasis pargriuvo. Matė kaip išeidami, pas A. M. atvykę vaikinai spardė kieme stovinčius automobilius, tačiau kuris iš jų konkrečiai spardė automobilius negali įvardinti.

Liudytoja L. T. parodė, kad išgirdus beldimą į langą A. M. išėjo pasižiūrėti. Jam išėjus prie durų pasigirdo triukšmas, pati asmeniškai matė, kaip koridoriuje muša A. M., tačiau kas konkrečiai mušė A. M. negali pasakyti. Taip pat pati asmeniškai matė, kaip R. G. lauke buteliu sudavė A. M. į galvą. Po to, kai R. G. sudavė A. M. buteliu į galvą, puolė stumti R. G. nuo A. M. ir pati tuo metu gavo smūgį į šoną. Girdėjo, kad buvo daužomi automobiliai, tačiau kas konkrečiai daužė automobilius ir sugadino kitą turtą nematė.

Liudytoja A. P. parodė, kad ji buvo girta ir miegojo, todėl nieko nematė ir nežino.

Liudytoja E. P. parodė, kad girdėjo triukšmą, tačiau jokių muštynių ji nematė, kas mušė A. M. ir sugadino turtą ji nežino.

V. D. parodė, kad K. T. buvo išdaužęs L. G. priklausančio automobilio žibintą, dėl ko buvo atvykusi policija. Pareigūnai pasakė, kad žibintą išdaužęs asmuo yra pas A. M., sakė, kad pastarasis nori atsilyginti, todėl pats su draugais nutarė nuvažiuoti pas A. M. pasikalbėti su K. T.. Vartoti smurto prieš A. M. ir kitus asmenis nesitarė, tokios kalbos nebuvo. Nuvažiavus pas A. M., J. K. automobiliu į kiemą nevažiavo, kadangi buvo blogas kelias, todėl į kiemą pas A. M. nuėjo pėsti, J. K. liko automobilyje. Nuėjus pas A. M. kažkas pabeldė į duris, tačiau durų niekas neatidarė. Tada kažkuris iš draugų pabeldė į langą. Duris atidarė A. M.. A. M. atidarius duris, T. D. ranka sudavė smūgius A. M. į veidą. Šiuo metu tiksliai visų aplinkybių nebeprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas policijos pareigūnų davė teisingus parodymus, todėl neneigia ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų.

T. D. parodė, kad nei prieš važiuojant pas A. M., nei važiuojant pas jį jokio susitarimo panaudoti smurtą prieš A. M. nebuvo, viskas įvyko spontaniškai, be jokio išankstinio susitarimo. Kas beldė į duris ir išdaužė durų stiklą nežino. Pats sudavė vieną ar du smūgius ranka A. M. į veidą, buvo įėjęs pas A. M. į virtuvę su Ž. Č. ir V. D.. Būnant virtuvėje pas A. M. užgeso šviesa, todėl tiksliai visko nebematė. Virtuvėje pas A. M. su kažkokiu daiktu gavo smūgį į galvą, pats taip pat sudavė kažkam smūgius. Kieme koja spyrė į automobilio „Audi“ vairuotojo stiklą.

V. M. parodė, kad jis pats asmeniškai koja spyrė A. M. kieme į tamsaus automobilio „Audi“ šoną. Tiksliai visų aplinkybių nebeprisimena, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

D. M. parodė, kad jis asmeniškai metė akmenį į tamsios spalvos automobilį „Audi 80“, kuri jo manymu buvo ne A. M.. Pats pas A. M. į namą įėjęs nebuvo. Smūgių nukentėjusiajam nesudavė, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

2011-12-27 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. M. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose ir dešiniame skruoste. Dėl sužalojimų A. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 77-2-00040-11, b. l. 5).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijami yra įrodyta, kad kaltinamasis R. G. privataus kaltinimo tvarka pateiktame skunde nurodytu laiku grupėje su kitais asmenimis buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį A. M.. Kaltinamasis R. G. neigia buvęs įėjęs į nukentėjusiajam priklausantį gyvenamąjį namą, vartojęs prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą ir sugadinęs jam priklausantį turtą. Nukentėjusysis A. M. parodė, kad kaltinamasis R. G. sudavė smūgį jam buteliu į galvą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti nukentėjusiojo parodymai, kaltinamasis R. G. sudavė smūgį jam buteliu į galvą iš esmės neprieštarauja ir ikiteisminio tyrimo metu jo duotiems parodymams ( ikiteisminio tyrimo byla Nr. 77-2-00040-11, b. l. 6-8). Nukentėjusiojo parodymus, kad kaltinamasis R. G. buteliu sudavė jam į galvą patvirtina ir liudytoja L. T., kuri tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu ( ikiteisminio tyrimo byla Nr. 77-2-00040-11, b. l. 15-16) parodė, kad ji asmeniškai matė, kaip R. G. buteliu sudavė nukentėjusiajam A. M. į galvą. Tai, kad alaus butelį rankoje turėjo pripažįsta ir pats kaltinamasis R. G.. Byloje nėra nustatyta jokių duomenų, kad nukentėjusysis ir liudytoja L. T. gali būti tiesiogiai suinteresuoti šios bylos baigtimi ir, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei prisiekę duoti byloje teisingus parodymus, duotų byloje neteisingus parodymus, apkalbėtų kaltinamąjį R. G. ir pan. Paties kaltinamojo parodymai, kad smūgio buteliu į galvą nukentėjusiajam A. M. jis nesudavė vertintini kritiškai ir laikytini neįtikinamais, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, kuriais netikėti teismas neturi pakankamo pagrindo. Todėl atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes ir vertindamas visetą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų teismas byloje laiko įrodyta, kad kaltinamasis R. G. buteliu sudavė smūgį nukentėjusiajam A. M. į galvą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai yra nustatyta, kad nukentėjusiajam A. M. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad be kaltinamojo R. G. buteliu suduoto smūgio nukentėjusiajam į galvą, smūgius nukentėjusiajam sudavė ir kiti asmenys, prieš kuriuos skundo privatus kaltintojas, t. y. nukentėjusysis A. M. atsisakė. Byloje nėra neginčijamų duomenų, kad suduodamas nukentėjusiajam smūgį buteliu į galvą kaltinamasis R. G. padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl byloje laikytina įrodyta, kad suduodamas nukentėjusiajam smūgį buteliu į galvą kaltinamasis R. G. sukėlė nukentėjusiajam tik fizinį skausmą, o ne padarė pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Suduodamas smūgį nukentėjusiajam buteliu į galvą kaltinamasis R. G. sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, todėl paminėta jo įvykdyta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. sudėtį.

Byloje kaltinamojo Ž. Č. prisipažinimu, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais nustatyta, kad kaltinamasis Ž. Č. privataus kaltinimo tvarka pateiktame skunde nurodytu laiku grupėje su kitais asmenimis buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį A. M., ir grupėje su kitais asmenimis, prieš kuriuos skundo privatus kaltintojas, t. y. nukentėjusysis A. M. atsisakė, atvirai, prieš savininko, t. y. nukentėjusiojo A. M. valią, įsibrovė į nukentėjusiajam A. M. priklausantį gyvenamąjį namą. Paties kaltinamojo Ž. Č. parodymai, kad konflikto metu į nukentėjusiajam priklausantį gyvenamąjį namą jis buvo įtrauktas prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, todėl laikytini neįtikinamais. Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant būsto teritoriją. Teismas vertindamas visetą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų byloje laiko įrodyta, kad į nukentėjusiajam A. M. priklausantį gyvenamąjį namą kaltinamasis Ž. Č. įsibrovė tyčia, prieš savininko valią, todėl jo įvykdyta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. sudėtį.

Be nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. padarymo, R. G., privataus kaltintojo pateiktu skundu kaltinamas ir nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. padarymu. Kaltinamasis R. G. neprisipažįsta kaltu įsibrovęs į A. M. priklausantį gyvenamąjį namą ir sugadinęs jam priklausantį turtą. Kad kaltinamasis R. G. buvo įsibrovęs į nukentėjusiajam priklausantį gyvenamąjį namą ar sugadinęs jam priklausantį turtą neparodo nei pats nukentėjusysis, to nepatvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai, todėl byloje laikytina neįrodyta, kad kaltinamasis R. G. neteisėtai įsibrovė į nukentėjusiajam priklausantį gyvenamąjį namą ir sugadino jam priklausantį turtą. Kaltinamasis Ž. Č. be veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. padarymo privataus kaltintojo pateiktu skundu kaltinamas ir nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. padarymu. Kaltinamasis Ž. Č. neprisipažįsta kaltu panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. M., sudavęs jam smūgius ir pan., o taip pat sugadinęs jam priklausantį turtą. Kad kaltinamasis Ž. Č. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. M., panaudojo prieš jį fizinį smurtą ir sudavė smūgius nukentėjusiajam, neparodo nei pats nukentėjusysis, to nepatvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai, todėl byloje laikytina neįrodyta, kad kaltinamasis Ž. Č. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, padarė jam sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, ar sugadino nukentėjusiajam priklausantį turtą. Objektyvių neginčijamų įrodymų, kad kaltinamieji iš anksto buvo susitarę įsibrauti į nukentėjusiajam priklausantį gyvenamąjį namą, sugadinti jam priklausantį turtą, padaryti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą ar sukelti fizinį smurtą ir pan. byloje nėra nustatyta. Kaltinamieji R. G. ir Ž. Č. parodė, kad vykdami pas nukentėjusįjį jie nesitarė ir nebuvo susitarę įvykdyti kokią nors nusikalstamą veiką. Paminėtas aplinkybes patvirtina ir kaltinamojo J. K. parodymai bei V. D., T. D., V. M. ir D. M. ( teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis nuo kaltinimo prieš juos atsisakė) parodymai. Remtis vien prielaidomis ir abejonėmis priimant byloje nuosprendį teismas negali, todėl atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių laikytina, kad pas nukentėjusįjį A. M. atvykę kaltinamieji ir kiti asmenys veikė spontaniškai, pagal susiklosčiusias aplinkybes kiekvienas savo individualia nuožiūra ir pasirinkimu, todėl kiekvieno kaltinamojo įvykdyta veika vertintina ir kvalifikuotina tik konkrečiai pagal kiekvieno jų įvykdytą konkrečią veiką. Kadangi baudžiamojoje byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kad R. G. neteisėtai įsibrovė į nukentėjusiajam priklausantį gyvenamąjį namą ir sugadino jam priklausantį turtą, kaltinamasis Ž. Č. panaudojo prieš nukentėjusįjį A. M. fizinį smurtą, sukėlė pastarajam fizinį skausmą ir padarė sveikatos sutrikdymą, kaltinamasis R. G. išteisintinas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir 187 str. 1 d., o kaltinamasis Ž. Č. išteisintinas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių – Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.

Be to baudžiamojoje byloje privataus kaltintojo pateiktu skundu J. K. yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 165 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. padarymu. Kaltinamasis J. K. kaltu neprisipažįsta ir paaiškino, kad jis draugams paprašius nuvežė juos pas A. M.. Įvažiavimas į A. M. kiemą buvo blogas, todėl pats automobiliu į A. M. priklausantį kiemą įvažiavęs nebuvo, nuėjęs pas A. M. taip pat nebuvo, kas vyko pas A. M. nematė. Kad kaltinamasis J. K. nebuvo nukentėjusiajam priklausančiame kieme, nebuvo įsibrovęs į nukentėjusiajam priklausantį gyvenamąjį namą, pavartojęs prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą ar sugadinęs jam priklausantį turtą patvirtina ir pats nukentėjusysis, be to tai patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Objektyvių neginčijamų įrodymų, kad kaltinamieji iš anksto buvo susitarę įsibrauti į nukentėjusiajam priklausantį gyvenamąjį namą, sugadinti jam priklausantį turtą, padaryti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą ar sukelti fizinį smurtą ir pan. byloje nėra nustatyta, todėl kaltinamasis J. K. negali būti laikomas kitų asmenų įvykdytos veikos bendrininku. odėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes kaltinamasis J. K. išteisintinas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 165 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių – Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.

Skiriant kaltinamiesiems bausmę atsižvelgtina į kaltinamųjų asmenybę, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus.

Kaltinamieji R. G. ir Ž. Č. charakterizuojami teigiamai.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad nusikalstamas veikas kaltinamieji padarė veikdami bendrininkų grupėje. Tai, kad privatus kaltintojas byloje atsisakė kaltinimo kitų bendrininkų atžvilgiu neeliminuoja veikos padarymo kaltinamiesiems veiką padarius bendrininkų grupėje, todėl abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkiančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje. Byloje nėra surinkta objektyvių neginčijamų įrodymų, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir paminėta aplinkybė turėjo įtaką kaltinamųjų įvykdytos nusikalstamos veikos padarymui, todėl paminėta aplinkybė nepripažintina kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamųjų įvykdytos nusikalstamos veikos yra tyčiniai nesunkūs nusikaltimai ( BK 11 str. ).

Kaltinamieji R. G. ir Ž. Č. anksčiau nėra teisti, nusikalto pirmą kartą, jų įvykdytos veikos yra tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, todėl sutinkamai su BK 55 str. kaltinamiesiems skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Kaltinamasis R. G. dirba, turi pastovų ir nuolatinį darbą, todėl sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė jam neskirtina. Atsižvelgiant į kaltinamojo R. G. asmenybę bei kitas paminėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Kaltinamasis Ž. Č. dirba, turi pastovų ir nuolatinį darbą, todėl jam skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmė, t. y. bauda.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nėra nustatyta, kad kaltinamieji R. G. ir Ž. Č. sugadino nukentėjusiajam A. M. priklausantį turtą, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam priklausančio turto sugadinimą iš kaltinamųjų nukentėjusiajam nepriteistinas. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. M. pavartojo ir fizinį skausmą jam sukėlė kaltinamasis R. G., todėl iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistinas pareikštas civilinis ieškinys dėl išlaidų vykimui pas medikus, ekspertus ir pan.

Be to byloje yra pareikštas ir nukentėjusiojo A. M. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuriuo jis prašo priteisti iš kaltinamųjų jo naudai 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Įstatymas ( CK 6.250 str.) numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir pan. Paminėta žala yra atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais ir visais atvejais, kai ji yra padaroma dėl nusikaltimo, žmogaus sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nusikalstamais R. G. veiksmais nukentėjusiojo A. M. sveikatai buvo padaryta žala, t. y. jam sukeltas fizinis skausmas, o be to dėl kaltinamųjų įvykdytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė dvasinį išgyvenimą, pažeminimą ir pan., dėl ko jis patyrė neturtinę žalą. Paminėta neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas. Tačiau priteisiant neturtinės žalos atlyginimą atsižvelgtina į tai, kad kaltinamųjų nusikalstama veika didelė žala nukentėjusiojo sveikatai padaryta nebuvo padaryta, dalis neturtinės žalos nukentėjusiajam yra atlyginta asmenų, prieš kuriuos kaltinimo privatus kaltintojas teisme atsisakė, į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra atlyginti nusikalstamos veikos padarymo metu patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir pan., ir nėra skirtas turtinės naudos gavimui, gydymo išlaidų atlyginimui ir pan. Atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies.

Išnagrinėta baudžiamoji byla nėra labai sudėtinga ir didelės apimties, baudžiamosios bylos nagrinėjimas byloje ilgai netruko, be to nusikalstamos veikos padarymu teismui pateiktu skundu privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinami septyni asmenys, kurių keturių atžvilgiu teisminio bylos nagrinėjimo metu privatus kaltintojas skundo atsisakė, todėl atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių advokato atstovavimo išlaidos iš nusikalstamos veikos padarymu pripažintais kaltais asmenų priteistinos iš dalies.

Todėl ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-303 str., teismas

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

R. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 10 mėnesių.

Įpareigoti R. G. per 2 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pilnai atlyginti nukentėjusiajam A. M. padarytą turtinę žalą.

Išteisinti R. G. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir 187 str. 1 d., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių – Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.

Ž. Č. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir nuteisti jį 15 MGL ( 1950, 00 Lt) bauda.

Išteisinti Ž. Č. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 187 str. 1 d., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių – Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.

Iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo kardomųjų priemonių R. G. ir Ž. Č. neskirti.

Išteisinti J. K. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 165 str. 1 d. ir 187 str. 1 d., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių – Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.

Priteisti iš R. G. nukentėjusiojo A. M. naudai 163, 00 Lt padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti solidariai iš R. G. ir Ž. Č. nukentėjusiojo A. M. naudai 2000, 00 Lt padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš R. G. ir Ž. Č. nukentėjusiojo A. M. naudai po 500, 00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per apylinkės teismą.