Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-2814-580/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-12-28
Bylos Nr.: e2S-2814-580/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-31026-2016-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jūra Marija Strumskienė
Atsakovas: A. G., J. G., B. G.
Ieškovas: I. G.
Trečiasis asmuo: AB „Swedbank“, R. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Išvadą teikia: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

3.1.2.2Civilinių bylų teismingumas

Civilinė byla Nr. e2S-2814-580/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31026-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. gruodžio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovams A. G., J. G. ir B. G. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių su santuokos nutraukimu teisinių pasekmių, tretieji asmenys AB „Swedbank“, R. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, institucijos teikiančios išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. G. ieškiniu prašė: 1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „G.“, o atsakovui palikti pavardę „G.“; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo 2 000 Eur neturtinę žalą; 4) nustatyti nepilnamečių sūnų gyvenamąją vietą su ieškove; 5) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus G. G. naudai išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės po 300 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 6) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus J. G. naudai išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės po 300 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 7) sūnų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 8) nustatyti bendravimo tvarką su vaikais; 9) po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę „Honda CR-V, transporto priemonę „Traneslapet 110“, o iš ieškovės atsakovo naudai priteisti ½ piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančias transporto priemones, t. y. 2 750 Eur piniginę kompensaciją; 10) po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę „Toyota Land C. S. 120“, jachtą „Saga“, o iš atsakovo priteisti ieškovės naudai ½ piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančias transporto priemones, t. y. 10 905 Eur piniginę kompensaciją; 11) iš atsakovo ieškovės naudai priteisti ½ už parduotą automobilį „Subaru Legacy“ 4 750 kompensaciją; 12) po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 1 000 Eur vertės šunį – Anatolijos aviganį, vardu F. bei 1 000 Eur vertės šunį – Anatolijos aviganį, vardu L., o ieškovei priteisti ½ atsakovui atitenkančių gyvūnų vertės piniginę kompensaciją, t. y. 1 000 Eur; 13) po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 2 000 Eur vertės trakėnų veislės kumelę „Chaldėja“, o atsakovui priteisti atitenkančio gyvūno vertės kompensaciją, t. y. 1 000 Eur; 14) 0,1863 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palanga, priteisti ieškovei ir atsakovui po ½ natūra; 15) pripažinti ieškovę ir atsakovą nebaigto statyti gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastato statytojais ir pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių, ieškovės ir atsakovo, nuosavybe J. G. ir B. G. vardu įregistruotą pagalbinį pastatą, kuriam atlikti kadastriniai matavimai, tačiau jis neįregistruotas VĮ „Registrų centras“, ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kuriam nėra atlikti kadastriniai matavimai, esančius Trakų r. (duomenys neskelbtini); 16) priteisti atsakovui J. G. ir B. G. vardu įregistruotą pagalbinį pastatą, kuriam atlikti kadastriniai matavimai, tačiau jis neįregistruotas VĮ „Registrų centras“, ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kuriam nėra atlikti kadastriniai matavimai, esančius Trakų r. (duomenys neskelbtini), o iš atsakovo ieškovės naudai priteisti ½ į minėtus pastatus investuotų lėšų – 100 000 Eur; 17) pripažinti, jog UAB „I. G. odontologijos klinika“, įstatinio kapitalo dydis 2 500 Eur, akcijų skaičius 250 vnt., vienos vardinės paprastosios akcijos nominali vertė 10 Eur, yra ieškovės asmeninė nuosavybė; 18) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti UAB „Arli Baltic“, 75 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, 1 520,50 Eur vertės, o ieškovės naudai priteisti ½ akcijų vertės piniginę kompensaciją, t. y. 760,25 Eur; 19) prievolė AB „Swedbank“ bankui laikytina bendra ieškovės ir atsakovo prievole, už kurios tinkamą vykdymą po santuokos nutraukimo lieka abu solidariai atsakingi kreditoriui; 20) atsižvelgiant į tai, jog Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu yra priteista iš atsakovo R. V. naudai 9 107,35 Eur žalos atlyginimo ir 586,85 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 3,27 valstybės naudai, todėl prašau pripažinti, jog įsipareigojimai kreditoriams R. V. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai yra asmeninės atsakovo prievolės; 21) ieškovės naudai iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2004-05-08 įregistravo santuoką, susilaukė dviejų vaikų. Iki 2008 m. balandžio mėnesio gyveno ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Prieš vaikų gimimą apsigyveno su atsakovu ir ieškovės dukra iš pirmos santuokos pagalbiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno iki šių metų rugpjūčio mėnesio. Šalys statėsi namą, kuriame planavo auginti vaikus ir praleisti likusį gyvenimą. Po kiek laiko atsakovo elgesys pradėjo keistis, t. y. atsakovas vis rečiau buvo namuose, aiškino, jog sunkiai sekasi verslas, turi finansinių rūpesčių, daug dirba Kaune. Su ieškove ir ieškovės dukra ėmė elgtis grubiai ir nepagarbiai, priekaištavo, nuteikinėjo sūnus prieš ieškovę, menkino ieškovės autoritetą vaikų akyse. Ieškovė 2016-04-04 sužinojo, kad atsakovas su kita moterimi turi dar vieną dukrą. Santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl atsakovo neištikimybės. Kadangi atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė santuokinės neištikimybės forma, iš atsakovo ieškovei turi būti priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Patirtos neturtinės žalos priteisimas motyvuojamas tuo, kad ieškovė santuokoje su atsakovu išgyveno 12 metų; atsakovo santuokinė neištikimybė tęsėsi ilgą laiką; santuokos metu susilaukė dvynių sūnų, nuo kurių ieškovė privalo slėpti sunkią emocinę būseną. Atsakovo turtinė padėtis gera, todėl atsakovas yra pajėgus teikti po 300 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Taip pat prašė išspręsti kitus, su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.

Papildomai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) priteisti iš atsakovo vaikams laikiną išlaikymą po 300 Eur kiekvienam sūnui; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; 3) nustatyti ieškinyje nurodytą laikiną bendravimo tvarką.

Kadangi bylos nagrinėjimas gali užtrukti ilgai, o ieškovė prižiūri sūnus ir juos išlaiko materialiai, būtina priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą po 300 Eur kiekvienam.

Paaiškino, kad gyvenimas kartu su atsakovu tapo neįmanomas. Po to, kai ieškovė pranešė atsakovui, jog pageidauja skirtis, atsakovas ėmė grasinti, sukėlė nesaugumo jausmą. Atsakovas manipuliuoja vaikais ir juos skaudina. Nuo 2016 m. balandžio mėnesio atsakovas nuolat išsiveža sūnus iš namų ilgesniam laikui žadėdamas įvairias pramogas, taip atribodamas ieškovę nuo vaikų. Nurodė, jog ieškovė sudarė ilgalaikę būsto nuomos sutartį dėl gyvenamųjų patalpų, į kurį planuoja persikelti su vaikais. Būstas yra Trakų mieste, netoli pradinės mokyklos, kurią lanko sūnūs. Vaikų gyvenimo būdas ir draugų ratas išliks nepakitę. Dėl šių priežasčių prašė nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo byla tęsis ilgą laiko tarpą, dėl to būtina apsaugoti vaikus nuo galimo streso. Vaikams būtina suteikti kuo didesnį pastovumą, todėl reikalinga nustatyti laikiną bendravimo tvarką.

Išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog išvados pateikti negali, nes lankantis atsakovo gyvenamojoje vietoje, buto duris atidariusi moteris informavo, jog ieškinyje nurodytu adresu atsakovas negyvena.

Išvadą byloje teikianti institucija Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog lankantis ieškovės namuose nustatyta, jog ieškovė su vaikais gyvena tvarkingame ir erdviame name, kurį nuomoja. Vaikams sudarytos geros socializacijos sąlygos augti ir pilnaverčiai vystytis motinos namuose. Ieškovės prašoma laikina bendravimo tvarka atitinka vaikų interesus, sudaro galimybę atsakovui įgyvendinti tiek teisę, tiek pareigą bendrauti su vaikais, dalyvauti juos auklėjant ir ugdant.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies: 1) nustatė nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 2) priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis po 190 Eur nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) nustatė, kad atsakovas su vaikais bendrauja kiekvienų metų lyginiais (II ir IV) mėnesio savaitgaliais, pasiimdamas abu sūnus penktadienį 18:00 val. iš jų gyvenamosios vietos ar kitos vaikų buvimo vietos ir parveždamas vaikus į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18:00 val. bei kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį pasiimdamas vaikus iš mokyklos po pamokų, o jų atostogų metu – pirmadieniais ir trečiadieniais pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 09:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20:00 val.

Šalys turi du nepilnamečius vaikus. Išvadą teikiančios institucijos specialistei lankantis ieškovės namuose nustatyta, kad vaikai gyvena su ieškove, jiems sudarytos geros gyvenimo sąlygos, ieškovė vaikais rūpinasi, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja vaikų interesams.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje išsamių duomenų apie atsakovo galimybes teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą nėra, ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir priteisė po 190 Eur laikino išlaikymo kiekvienam vaikui per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki sprendimo byloje priėmimo.

Nustatydamas atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, teismas atsižvelgė į atsakovo A. G. teisę bendrauti ir matytis su vaikais, į tai, kad vaikai turi teisę bendrauti su savo tėvu, kad nuolatinis ir tiesioginis bendravimas su atsakovu atitinka vaikų interesus. Pažymėjo, kad ieškovės siūloma bendravimo su vaikais tvarka yra aiški, užtikrina atsakovo teisę bendrauti su vaikais, nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas A. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį.

Nurodė, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė aplinkybes. Ieškovė 2016-09-06 patikslintame ieškinyje nurodė, kad jos formali gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) Trakų r., t. y. žemės sklype, kuriame šalys pradėjo statyti gyvenamąjį namą, jame gyveno, tačiau nenurodo kada faktinė gyvenamoji vieta tapo (duomenys neskelbtini), Trakuose. Pateikta išvada yra formali, surašyta nesigilinus į faktines aplinkybes.

Ieškinyje tik tarp kitko užsimenama, kad sutuoktinių Grigaičių santuokoje gimus sūnums dvyniams, sutuoktinių šeima visą laiką gyveno žemės sklype ir jame esančiuose statiniuose (duomenys neskelbtini) Trakų r. ir nenurodoma, kad ieškovė nusprendė išeiti iš namų, pasiimdama vaikus. Apie išėjimą informavo atsakovą 2016-08-26 elektroninio pašto laišku. Tokie ieškovės veiksmai vertintini kaip savivaldžiavimas ir savo jėgos naudojimas prieš vaikus tam, kad teisminio proceso metu įgyti teisinį pranašumą ir teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savo veiksmus įteisinti. Ieškinio padavimo data (2016-08-25) tik patvirtina teiginius, kad ieškovės išsikėlimas ir vaikų pasiėmimas buvo sąlygotas ne atsakovo A. G. netinkamų veiksmų, o ieškovei koordinuojant veiksmus pagal iš anksto suplanuotus procesinius veiksmus. Ieškovė padidino šeimos išlaidas būstui – išsinuomojo papildomą gyvenamojo ploto būstą. Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadai pagrįsti negauta nuomos sutartis, nesiaiškinta, ar ieškovė turi galimybę tokias sąlygas išlaikyti ilguoju laikotarpiu, nesurinkta informacijos apie vaikų elgesį mokymo įstaigoje, nesidomėta ieškovės dukros galima įtaka sutuoktinių sūnums. Ieškovės dukra S. E. praleidžia pamokas mokykloje, mokosi nepažangiai, gauna nuobaudas už administracinės teisės pažeidimus, kurias daro tyčia.

Nustatyta bendravimo tvarka nekonkreti, pažeidžia atsakovo ir vaikų interesus, neatitinka besiklostančių santykių. Sutuoktiniai sutarę ir laikosi bendravimo su vaikais tvarkos, pagal kurią jie dalį laiko praleidžia su vienu sutuoktiniu, o kitą dalį su kitu. Bendravimo tvarkos susiejimas su abstrakčia ieškovės gyvenamąja vieta sudaro sąlygas ieškovei apsunkinti jų vykdymą.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, atsakovo A. G. atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovas A. G. neteisingai nurodo, kad teismas turėjo nustatyti visas faktines aplinkybes prieš pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą įvertino aplinkybę, kad ieškovės atžvilgiu nėra apribota tėvų valdžia ar turima duomenų iš vaiko teisių apsaugos institucijų, kad vaikų gyvenimas su ieškove kažkokiu būdu galėtų pažeisti jų interesus. Taip pat duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaikais atsakovas A. G. nepateikė. Ieškovės ryšys su sūnumis yra ypatingai tamprus. Ieškovė žino vaikų fizinius, psichologinius ir buitinius poreikius. Ieškovė pajėgi sudaryti vaikams kokybiškas gyvenimo sąlygas.

Teigė, kad ieškovė buvo priversta išsikraustyti iš namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) Trakų r., dėl atsakovo nuolatinio psichologinio smurto naudojimo, kuris pasireiškia kaltinimais, įžeidinėjimais, grasinimais panaudoti fizinį smurtą. Atsakovas buvo neištikimas, turi nesantuokinį vaiką su kita moterimi. Vaikams niekada netrukdė su atsakovu neribotai bendrauti. Byloje esant išvada patvirtina faktą, kad ieškovės buities ir gyvenimo sąlygos nustatytos iš ieškovės duotų paaiškinimų, o išsamiai išsiaiškintos atvykus į ieškovės namus. Atsakovas dažnai nebūna Lietuvoje, vyksta į keliones, todėl tai taip pat sudaro pagrindą vaikų laikiną gyvenamąją vieta nustatyti su ieškove. Atsakovas nežino vaikų dienos režimo, kada jie eina miegoti, kokias higienos procedūras jiems reikia atlikti, kartu su vaikais neruošia pamokų, negamina jiems maisto. Ieškovė turi galimybes pasirūpinti vaikais ne tik fizine ir moraline prasme, bet ir materialine – byloje yra pateiktos pažymos apie ieškovės gaunamą pastovų darbo užmokestį. Baigus šią bylą bus išspręsti nekilnojamojo turto klausimai, taigi ieškovės finansinė padėtis dar labiau pagerės. Ieškovė yra sudariusi gyvenamųjų patalpų ilgalaikę nuomos sutartį. Patalpos yra Trakų mieste, netoli pradinės mokyklos, kurią lanko vaikai, taigi jų gyvenimo būdas ir draugų ratas išliko nepakitę.

Šalies argumentai

Atsakovas pateikė atskirąjį skundą prieštaraudamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, tačiau jis jame prieštarauja tik dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovas prašė atmesti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, tačiau nenurodo su kuo tuomet vaikų laikinoji gyvenamoji vieta turėtų būti nustatytina. Atsakovas neteikia į bylą jokių reikšmingų duomenų, kurių pagrindu vaikų laikina gyvenamoji vieta neturėtų būti nustatytina su ieškove. Administracinio teisės pažeidimo protokolai nėra susiję su šalių bendrais vaikais. Šalių sūnaus mokyklos pagyrimų ir pastabų rašte nurodyta tik bendra informacija apie pamokas, jokių kitų duomenų atsakovas nepateikė. Ieškovė patikslintą ieškinį pateikė 2016 m. rugsėjo mėnesį, taigi atsakovas turėjo beveik tris mėnesius teikti duomenis, kurie paneigtų ieškovės nurodytus reikalavimus ir teiginius. Atsakovas neįgyvendino savo teisės rinkti duomenis ir teikti juos į bylą, reikšti savo nuomonę. Dėl šių priežasčių yra visiškai nepagrįstas atskirajame skunde nurodytas motyvas, kad atsakovas neturėjo faktinių galimybių surinkti ir pateikti teismui papildomus duomenis. Pažymėjo, jog vaikai reiškia aiškų norą gyventi su ieškove, kas sudaro pagrindą manyti, kad yra brandūs reikšti savo nuomonę. Atsakovas telefoninių pokalbių ir susitikimų su vaikais metu vaikams dažnai teigia, kad jiems pirks įvairius žaislus ir daiktus tik tokiu atveju, jei pasakys, jog nori su juo gyventi. Vaikai nepasiduoda tokioms atsakovo manipuliacijoms ir yra neabejotinai įsitikinę, kad nori gyventi su ieškove. Atsakovas turi kitą moterį su kuria šiuo metu dabar gyvena, o vaikai jos visiškai nepažįsta. Nėra aišku, kas vaikais rūpintųsi, kai atsakovas būtų išvykęs į kelionę. Atsakovas ne kartą yra nurodęs, kad vaikai su juo turi gyventi, nes yra berniukai ir jis jau vien todėl galėtų rūpintis vaikais, tačiau tėvų lytis neturėtų būti pagrindas sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemones ir nustatė nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisė iš atsakovo A. G. laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis po 190 Eur nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo; nustatė atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo šeimos bylose

Atsakovas teigė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatomos faktinės aplinkybės, kurios teisiškai sudarytų pagrindą byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šeimos santykiai iš kitų civilinių santykių išsiskiria specifiniais požymiais, kurie savo ruožtu lemia šeimos santykių teisinio reguliavimo ypatumus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji teisės normų konkurencijos taisyklė, pagal kurią kitų civilinio kodekso ir kitų civilinių įstatymų normos šeimoms santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja CK trečiosios knygos normos. Tai reiškia, kad nagrinėdamas šeimos bylas teismas visų pirma prioritetiškai kitų įstatymų atžvilgiu turi taikyti CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normas. Taigi nors bendroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklė yra suformuluota CPK 144 straipsnio 1 dalyje, tačiau šeimos santykių prigimtis ir teisinio reguliavimo principai lemia, jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reguliuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas šeimos bylose – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo teiginiais, jog nebuvo aplinkybių, kurios teisiškai sudarė pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien tas, jog šalys nesutarė dėl vaikų gyvenamosios vietos faktiškai negyvenant kartu, buvo pagrindas laikinai sureguliuoti tarp ieškovės ir atsakovės kilusį ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos (CK 3.65 straipsnio 2 dalis 2 punktas, CK 3.174 straipsnis). Po ieškinio pateikimo nenustačius laikinos vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų neturtinės teisės, t. y. teisė į stabilią gyvenamąją vietą, be to, nuolatiniai ginčai tarp tėvų neskatintų šalių greičiau atkurti teisinę taiką, taigi nesureguliavus laikinos vaikų gyvenamosios vietos vaikai atsidurtų neapibrėžtoje teisinėje padėtyje, kadangi kiekvienas iš tėvų galėtų reikšti pretenzijas dėl vaikų gyvenamosios vietos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog laikinųjų apsaugos priemonių klausimas buvo spręstas gavus vaiko teisių apsaugos institucijų išvadas, iš kurių turinio matyti, jog buvo atsižvelgta ir į nepilnamečių vaikų išreikštą nuomonę. Nagrinėjamu atveju egzistavo objektyvūs pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o pirmosios instancijos teismas, prieš taikydamas konkrečias laikinąsias apsaugos priemones, aiškinosi šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą neatliekamas įrodymų, susijusių su bylos esme, vertinimas, kadangi išsamiai išanalizuoti bei įvertinti byloje esančias aplinkybes galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Priėmus ieškinį pakako įvertinti tai, ar ieškovės nurodyti motyvai nėra akivaizdžiai nepagrįsti bei ar esama situacija tarp ginčo šalių gali pakenkti turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečių vaikų teisėms. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pakankamai objektyvių duomenų apie tai, jog ieškinio pateikimo metu šalys negyveno kartu bei nevedė bendro ūkio (gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pranešimas atsakovui dėl naujos gyvenamosios vaikų vietos) ir į tai, jog ieškiniu siekiama išspręsti su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų apie tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių klausimas šioje byloje nėra aktualus, t. y. kad šalys nekelia ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir pan. Priešingai, iš atskirojo skundo turinio matyti, jog atsakovas nesutinka su pareikštu ieškiniu, kelią ginčą dėl klausimų, susijusių su vaikas. Esant ginčui tarp šalių dėl vaikų, nagrinėjamu atveju egzistavo objektyvi būtinybė laikinai sureguliuoti šalių neturtinius santykius dėl nepilnamečių vaikų.

Dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Susipažinus su atskirojo skundo motyvais nustatyta, kad atsakovas iš esmės nesutinka su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove.

CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, jog teismas gali nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Jau minėta, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Taigi CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad kol bus priimtas teismo sprendimas, teismas, siekdamas apsaugoti vaikų interesus, gali nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Pažymėtina, jog pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį, teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą.

Nustatyta, jog šalys tarpusavyje konfliktuoja, nepalaiko artimų ryšių, nesutaria dėl vaikų bendravimo tvarkos bei laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Iš ieškinio, atsiliepimo į ieškinį bei Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-10-07 išvados matyti, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su motina (El. b. t. 2, b. l. 82), ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), Trakuose (El. b. t. 1, b. l. 130-133). Nei skundžiamos nutarties priėmimo metu, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovas duomenų apie tai, kad ieškovė netinkami rūpinasi vaikais, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų ir apie tai, kad vaikams su ieškove nėra sudarytos gyventi tinkamos sąlygos, o tokių duomenų (apie netinkamas gyvenimo sąlygas pas ieškovę) nėra ir institucijų išvadose. Priešingai, išvadose nurodyta, jog su atsakovu dėl apsilankymo jo gyvenamojoje vietoje susisiekti nepavyko.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo argumentus dėl institucijų pateiktų išvadų neišsamumo. Ieškinys ir jo priedai, kuriuose buvo ieškovės sudaryta nuomos sutartis dėl būsto, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, išvadą teikiančioms institucijoms išsiųsti 2016-09-20. Taigi išvadą teikiančios institucijos nuomos sutartį gavo kartu su ieškiniu, todėl joms (institucijoms) nebuvo reikalo sutarties reikalauti antrą kartą. Nors atsakovas nurodo, jog nei išvadą teikiančios institucijos, nei teismas nevertino ieškovės finansinių pajėgumų išlaikyti išsinuomotą būstą, tačiau viena vertus, atsakovas ir pats su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų apie savo finansinę padėtį bei galimybes suteikti nepilnamečiams geresnes gyvenamosios vietos sąlygas, kita vertus, ieškovė kartu su ieškiniu pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog yra UAB „I. G. odontologijos klinikos“ vadovė, turinti galiojančią odontologės licenciją (El. b. t. 1, b. l. 213-219, 257-259). Todėl nesant priešingų duomenų, nei teismas, nei išvadą teikiančios institucijos neturėjo pagrindo abejoti ieškovės finansiniais pajėgumais išsinuomojant būstą.

Atsakovas atskirajame skunde nurodė motyvus, susijusius su ieškovės dukros, iš kitos santuokos, netinkamu elgesiu šeimoje bei ieškovės veiksmais, kuriais ji (ieškovė) tendencingai nusistačiusi prieš atsakovą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovės dukra iš kitos santuokos neigiamai įtakotų šalių nepilnamečių vaikų elgesį, o visos atsakovo nurodomos subjektyvios aplinkybės apie ieškovės netinkamą elgesį nėra pagrįstos objektyviais įrodymais. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo argumentus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kaip nepagrįstus.

Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo

Atsakovas atskirajame skunde kvestionuoja nustatytą laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, o nesutikimą grindžia tuo, kad laikina bendravimo tvarka nėra konkreti, savo turiniu pažeidžia atsakovo ir vaikų interesus.

Vadovaujantis CK 3.155 straipsniu, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad motinai (tėvui), negyvenančiai kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas nenurodo kuo konkrečiai pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia atsakovo ir vaikų interesus. Atsakovui nenurodžius kuo konkrečiai nustatyta bendravimo tvarka pažeidė atsakovo ir vaikų teises, nėra galimybės nustatyti, ar atsakovo teiginiai yra pagrįsti bei ar atsakovo ir jo vaikų teisės buvo pažeistos. Atsakovas, be kita ko, nurodė, jog laikina bendravimo tvarka nėra konkreti, tačiau nenurodė, kokie atsakovo ir vaikų santykiai liko laikinai nesureguliuoti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, sprendžia, jog nustatyta laikina bendravimo tvarka yra aiški, konkreti ir nedviprasmiška. Atsakovas apeliuodamas į laikiną bendravimo tvarką nenurodo kokia konkrečiai, atsakovo nuomone, laikina bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta. Nesant atsakovo siūlymų ar pastabų dėl konkrečių laikinos bendravimo tvarkos dalių, teismas negali pasisakyti ar atsakovo pastabos yra pagrįstos, ar į jas nebuvo atsižvelgta priimant skundžiamą nutartį. Be to, apeliacinės instancijos teismas vertina ir tai, jog išvadą byloje teikiančios institucijos nurodytai laikinai bendravimo tvarkai neprieštaravo.

Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog atsakovas skųsdamas nustatytą laikiną bendravimo tvarką apeliuoja abstrakčiais teiginiais, iš esmės nurodo tuos pačius argumentus bei motyvus kaip ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, t. y., jog apskritai nebuvo poreikio taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, tame tarpe, ir nustatyti laikiną bendravimo tvarką, be to, teismas nustatė bendravimo tvarką susiedamas ją (bendravimo tvarką) su abstrakčia ieškovės gyvenamąja vieta. Viena vertus, teismas pažymi, jog laikina vaikų gyvenamoji vieta siejama ne su konkrečiu būstu, o su vienu iš tėvų, todėl nustatyta gyvenamoji negali būti siejama su konkrečiu gyvenamosios vietos adresu (CK 3.174 straipsnis). Kita vertus, byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovo vaikų gyvenamoji vieta nėra žinoma – ieškovė nurodė, jog nepilnamečiai gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Trakai. Tokiu adresu buvo nuvykusios ir išvadą byloje teikiančios institucijos, kurios pažymėjo, jog vaikai nurodytu adresu gyvena. Atsižvelgiant į tai, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų šioje byloje apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė, todėl papildomai dėl analogiškų argumentų nebesikartoja.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Nustatyta, jog skundžiama nutartimi buvo priteistas ir laikinas po 190 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam i vaikui, šių lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę. Atskirojo skundo rezoliucinėje dalyje atsakovas prašo panaikinti visą nutartį, tačiau motyvuose nenurodė jokių argumentų dėl priteisto išlaikymo dydžio nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, viena vertus, atsakovas nepateikė objektyvių duomenų apie tai, jog priteistas išlaikymas yra neproporcingas, taip pat nėra duomenų apie tai, jog atsakovas tokio išlaikymo negalėtų teikti. Šalys turi vertingo dalintino kilnojamojo (akcijos, automobiliai, jachta, vertingi gyvūnai) bei nekilnojamojo (žemės sklypai, būstai) turto, Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, atsakovas yra dirbantis, byloje nepateikta duomenų apie atsakovui nustatytą nedarbingumą, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo atskirojo skundo argumentais mažinti priteistą laikiną išlaikymą. Kita vertus, iš informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenų bazės matyti, jog šalys teismui pateikė teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, kuriame išsprendė visus ginčytinus klausimus, susijusius su vaikais, o Trakų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-11-29 išvadoje nurodyta, kad šalių susitarimas neprieštarauja prioritetiniams vaikų interesams (CPK 178 straipsnio 3 dalis) (El. b. t. 2, b. l. 163-165). Nors pareiškimo dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo data numatyta 2017-01-11 09:00 val., tačiau ši aplinkybė papildomai pagrindžia faktą, jog ginčo dėl nepilnamečių vaikų tarp šalių nebeliko.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog atsakovo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atsakovo A. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė