Kauno apygardos teismo nutartis

2018-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-774-594/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-04
Bylos Nr.
1S-774-594/2018
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00860-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
V. K.
Kategorijos
  • 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1S-774-594/2018Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00860-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; (S) 2.5.19.
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. K. (V. K., toliau – V. K.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. 93-438 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. K..

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. K. Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2013 m. gruodžio 1 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gruodžio 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2018 m. liepos 30 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-438 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. K., tačiau Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą buvo atsisakyta.

Šalies argumentai

3. Skundu apygardos teismui nuteistasis V. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2018 m. liepos 30 d. Komisijos nutarimą Nr. 93-438, nustatant V. K. Komisijos siūlomas priemones.

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Nuteistojo teigimu, priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, jog asmeniui skiriama bausmė jo elgesio nekoreguoja, to neįtakoja ir nuteistajam taikomos poveikio priemonės, nuteistojo elgesio pokyčiai jokios reikšmės neturi. Teismas teigia, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra pagrindas spręsti, kad bausmės tikslai yra pasiekti, kad lygtinis paleidimas iškreiptų bausmės esmę, būtų pažeistas teisingumas. Esant šiems duomenims, nuteistojo įsitikinimu, teismas nesilaiko įstatymo, jį neigia ir jam prieštarauja.

3.2. Skundu pabrėžiama, kad V. K. nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas padidėjo tik dėl Migracijos departamento 2016 m. sausio 11 d. rašto, kad nuteistasis neturi galiojančio asmens dokumento, dėl ko, negalės gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, apylinkės teismas nepagrįstai analizuoja ir kažkokius buvusius V. K. teistumus, nors praeityje teistas jis nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų, kaip teisingai konstatuota ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

6.1. Atlikus nuteistojo V. K. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 30 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau, įvertinus aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, neabejotina, kad net ir esant žemai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas).

6.2. Atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog Komisijos nutarime konstatuotos išvados teismo neriboja. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, aptarė ir kitas, Komisijos nutarime nepaminėtas, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jų pagrindu atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidžia. Analogiškai pasisakytina ir dėl nuteistojo skundo argumentų, susijusių su skunde pateiktu, tačiau jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstu, apylinkės teismo išvadų vertinimu. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesudaro pakankamo pagrindo abejoti priimtos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, jei ji priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų bei tinkamai įvertinus nuteistojo asmenybę ir jo elgesio pokyčius, kas ir buvo padaryta skundžiama apylinkės teismo nutartimi.

7. Nepaisant tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio korekcijos požymių – palaiko socialinius ryšius tiek su savo artimaisiais, tiek draugais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, noriai prisideda prie būrio gerbūvio gerinimo darbų, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, gali paaiškinti savo elgesį ir pasirinkimus, atpažįsta socialines problemines srities ir veiksnius, susijusius su jo nusikalstamu elgesiu, yra motyvuotas spręsti savo problemas ir pan., teigti, jog V. K. elgesio korekcija jau yra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, kad paleistas lygtinai savo tikslų jis sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kaip teisingai konstatuota ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi, šioje V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankamo pagrindo.

8. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šis teistumas V. K. yra pirmasis, tačiau analizuojamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Nusikaltimas įvykdytas dėl menkavertės dingsties, kaltininkui apsvaigus nuo alkoholio, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei ir jo elgesio pokyčius šiam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, reikalauja vertinti itin atidžiai. Šiuo aspektu analizuojant 2018 m. birželio 15 d. Socialinio tyrimo išvadoje išskirtą V. K. nusikalstamą elgesį galintį paskatinti kriminogeninį rizikos veiksnį – ankstesni teisės pažeidimai, vis tik akcentuotina, kad, sprendžiant tiek iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, tiek iš Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendyje užfiksuotų faktinių aplinkybių, akivaizdu, jog praeityje V. K. teistas nebuvo, todėl minėtas kriminogeninis rizikos veiksnys aukštesniajam teismui kelia pagrįstų abejonių, dėl ko į jo egzistavimą, sprendžiant V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nebus atsižvelgiama.

9. Vertinant nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, jos įvykdymo aplinkybes, analizuojant jas V. K. elgesio korekcijos kontekste, svarbu paminėti ir tai, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra susijusi su smurtinio pobūdžio veiksmais kito asmens atžvilgiu, tačiau, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, jokių užsiėmimų, susijusių su smurtinio elgesio mažinimu, pataisos namuose nuteistasis nelankė. 2016 m. vasario 29 d. buvo baustas drausmine tvarka už fizinio smurto naudojimą prieš kitus asmenis, kas visumoje leidžia pagrįstai abejoti tiek nuteistojo gebėjimu suvaldyti savo agresiją susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, tiek ir jo teiginiais, jog konfliktines situacijas jis stengiasi spręsti konstruktyviais būdais, jaučiasi pakankamai atsparus neigiamų emocijų įtakai, geba kontroliuoti savo elgesį. Juo labiau, jog ir pataisos namuose V. K. vidaus tvarkos taisykles buvo pažeidęs 2 kartus (už vieną iš jų kaip minėta skirta drausminė nuobauda), o tai, įvertinus ir aukščiau aptartų duomenų visumą, suponuoja pagrįstą išvadą, jog tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jam nepavyksta, nuteistasis nėra linkęs prisitaikyti prie jo elgesio ribojimų, o tai, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kai lygtinio paleidimo laikotarpiu asmeniui yra taikomi griežti apribojimai, yra itin aktualu.

10. Nors nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant V. K. bausmę apkaltinamuoju nuosprendžiu, dėl ko, jos negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia V. K. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Toks vertinimas nei BK, nei BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžia

11. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių plotmėje atmetant nuteistojo skundą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikalstamą veiką, už kurios padarymą V. K. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors nuteistojo alkoholio vartojimo problemos, remiantis byloje esančios Socialinio tyrimo išvados duomenimis, jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti veiksniams ir nepriskiriamos, tačiau jų įvertinimas, sprendžiant V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vis dar išlieka aktualus. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, užsiėmimus, skirtus priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai, nuteistasis pradėjo lankyti vos 2018 m. kovo 2 d., iki to laiko, nors laisvės atėmimo bausmę jis atlieka nuo 2013 m. gruodžio 1 d., jokių veiksmų, siekdamas eliminuoti alkoholio vartojimą iš savo gyvenimo, V. K. nedėjo, kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo apsisprendimą dalyvauti minėtuose užsiėmimuose sąlygojo ne sąžiningas jo suvokimas apie alkoholio įtaką jo galimam pakartotiniam nusikalstamam elgesiui, bet noras išeiti į laisvę jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą.

12. Abejonių tinkamu V. K. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis teisėjų kolegijai kelia ir jo finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki nuteisimo V. K. buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą bei vairuotojo profesiją, laisvėje turėjo darbinės patirties statybų srityje, miškų ūkio ruošoje bei tarptautinių krovinių pervežime. Atvykęs į pataisos namus dirbo, tačiau dėl sveikatos problemų 2016 m. birželio 20 d. iš darbo buvo atleistas. Nepaisydamas nei šios aplinkybės, nei turimų sveikatos problemų, įgyti naujos specialybės, galinčios pagelbėti darbo paieškas laisvėje net ir su esamomis sveikatos problemomis, nuteistasis nesiekė, pataisos namuose nesimokė ir nebedirbo, duomenų apie jo galimą įdarbinimą laisvėje lygtinio paleidimo atveju taip pat nėra. Šių aplinkybių visuma, įvertinus iš V. K. priteistą civilinį ieškinį – 15951 eurų bei menkas nuteistojo pastangas jo atlyginimui – iki šiol, net ir pataisos namuose V. K. dirbus, yra padengta vos 1,29 eurų priteistos žalos atlyginimo, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nuteistasis kritiškai nevertina savo nusikalstamų veiksmų bei dėl jų atsiradusios žalos, iš esmės nededa jokių pastangų žalai atlyginti, rimtai nevertina ir savo turimų finansinių įsipareigojimų, kas nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai ir leidžia pagrįstai abejoti, jog savo tikslų laisvėje jis sugebės siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

13. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. K. yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, dokumento, suteikiančio teisę jam būti ar gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. nei galiojančios vizos, nei leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, jis neturi, dėl ko, jis negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos Lietuvoje. Remiantis Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktais duomenimis, V. K. paleidus lygtinai, pagrindo išduoti jam leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę daugkartinę vizą, nėra, jis neatitinka tokiems asmenims keliamų reikalavimų (b. l. 17-18), kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog, nepaisant aplinkybės, kad lygtinio paleidimo atveju V. K. priimtų gyventi jo draugas, išlieka aktuali nuteistojo gyvenamosios vietos, itin reikšmingos sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, problema.

14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią V. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip akcentuojamų nuteistojo skundu, dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, nepakanka daryti išvadai, kad V. K. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kadangi kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistojo elgesio rizika 2014 m. rugpjūčio 19 d. buvo 12 balų, tuo tarpu 2018 m. kovo 13 d. – 30 balų, t. y. gan ženkliai padidėjo, o tai tik patvirtina aukščiau konstatuotą išvadą dėl vis dar nepakankamos nuteistojo elgesio korekcijos. Nors nuteistasis teigia, kad rizika padidėjo dėl Migracijos departamento rašto, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, Migracijos departamento raštas gautas 2018 m. balandžio 3 d., t. y. jau po to, kai 2018 m. kovo 13 d. buvo atliktas jo elgesio rizikos vertinimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. K. (V. K.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė