- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-03-19
- Bylos Nr.
- N-756-250-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Ablingio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. nutarimo R. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Panevėžio RAAD GGA inspekcija) viršininkas - vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2008 m. spalio 21 d. surašė R. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2008 metų rugsėjo-spalio mėnesiais tiriant anoniminį skundą ir tikrinant Vaškų medžiotojų būrelio dokumentaciją, paaiškėjo, jog 2008 m. rugsėjo 11 d. vykusios medžioklės metu pagal medžioklės lapą Nr. 258649, išduotą medžioklės vadovui V. V. , medžiotojas R. R. Vaškų būrelio medžioklės plotuose prie Plonėnų miško, Pasvalio rajone, sumedžiojo šerno patiną. Kartu medžioklėje dalyvavo S. D. ir Vaškų medžiotojų būrelio vadovas G. J. . R. R. teigimu, pirminis šerno apdorojimas buvo atliktas šerno nušovimo vietoje. Šerno viduriai ir galūnės buvo užkasti lauke šerno nušovimo vietoje. Šerno kailį, galvą ir mėsą išsivežė medžioklėje dalyvavę medžiotojai. Tačiau iš 2008 m. rugsėjo 18 d. gauto anoniminio pranešimo paaiškėjo, kad 2008 m. rugsėjo 12 d. apie 3 val. 15 min. ant Ustakių tilto, Pasvalio rajone, sustojo automobilis Mitsubishi L-200 (v. n. (duomenys neskelbtini) iš jo išlipo R. R. ir paėmęs iš automobilio du juodos spalvos maišus išmetė juos į upę. Maišuose buvo šerno ir stirnų dorojimo atliekos. Tuo R. R. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 49 punkto ir Atliekų tvarkymo taisyklių 2 punkto reikalavimus. R. R. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51³ straipsnio 1 dalį ir 85 straipsnio 5 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio RAAD GGA inspekcijos viršininkas - vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2008 m. lapkričio 6 d. nutarimu R. R. už ATPK 51³ straipsnio 1 dalyje ir 85 straipsnio 5 dalyje numatytus pažeidimus skyrė teisės medžioti atėmimą vieneriems metams.
Šalies argumentai
R. R. kreipėsi su skundu į Panevėžio apygardos administracinį teismą prašydamas pakeisti Panevėžio RAAD GGA inspekcijos viršininko - vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2008 m. lapkričio 6 d. nutarimą ir skirti už ATPK 51³ straipsnio 1 dalyje ir 85 straipsnio 5 dalyje numatytus pažeidimus baudas, dydžiu artimas sankcijoje numatytų nuobaudų vidurkiui, o teisės medžioti atėmimo neskirti. R. R. skunde nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 11 d. medžioklės metu nušovė didelį šerno patiną. Jį pajudinti buvo sunku ir nuvežti į dorojimo vietą nebuvo galimybės. Todėl jis šerną išdorojo nušovimo vietoje. Šerno vidurius jis užkasė tame pačiame lauke. Užkasdamas vidurius jis ėmėsi visų priemonių, kad prie jų neprieitų laukiniai žvėrys, – vidurius užkasė giliai į žemę ir gamtai jokios žalos nepadarė. Po kelių dienų iškviestas pas Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininką, jis prisipažino padaręs anksčiau nurodytą pažeidimą. R. R. skunde neigė, kad 2008 m. rugsėjo 12 d. išmetė į upę du maišus su žvėrių dorojimo atliekomis. R. R. nurodė, kad anoniminis pranešimas telefonu negali būti laikomas tinkamu įrodymu administracinio teisės pažeidimo byloje. R. R. pažymėjo, kad tuo metu jis konfliktavo su keletu medžiotojų iš medžiotojų būrelio, kurie stengėsi pašalinti jį iš šio būrelio. Todėl, jo nuomone, apie tikrovės neatitinkančias aplinkybes telefonu buvo pranešta siekiant jam pakenkti. R. R. skunde taip pat nurodė, kad jam nagrinėjamu atveju buvo skirta per griežta nuobauda. Skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis prisipažino 2008 m. rugsėjo 11 d. padaręs pažeidimą ir gailėjosi. Taip pat nebuvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, kad gamtai nebuvo padaryta jokios žalos, kad pažeidimą jis padarė pirmą kartą. Vėliau R. R. savo skundą patikslino, prašydamas panaikinti Panevėžio RAAD GGA inspekcijos viršininko - vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2008 m. lapkričio 6 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kadangi nagrinėjamu atveju jis nepažeidė jokių Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų. R. R. pažymėjo, jog, vadovaujantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 26.13 punktu, užtikrinti, kad sumedžiotų gyvūnų skrodimo ir dorojimo atliekos būtų sumetamos tik į pirminio žvėrių dorojimo aikštelių žvėrienos atliekų duobes, turėjo užtikrinti medžioklės vadovas, t. y. V. V. .
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 16 d. nutarimu panaikino Panevėžio RAAD GGA inspekcijos viršininko - vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2008 m. lapkričio 6 d. nutarimo dalį, kuria R. R. skirta administracinė nuobauda už ATPK 85 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, ir bylą šioje dalyje nutraukė, o nutarimo dalį, kuria R. R. skirta administracinė nuobauda už ATPK 51³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, pakeitė ir skyrė R. R. už ATPK 51³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą 100 litų baudą. Teismas nutarime nurodė, kad Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad medžioklės plotų naudotojas – tai fizinis ar juridinis asmuo, galintis būti laukinės gyvūnijos išteklių naudotoju pagal Laukinės gyvūnijos įstatymą ir turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Šio straipsnio 18 punktas numato, kad medžiotojas – tai fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą arba užsienio šalyse išduotą analogišką dokumentą, pripažįstamą Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas savo 2006 m. vasario 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N3-307-06 yra pasisakęs, kad „palyginus minėtas teisės normas su Medžioklės įstatymo 10 straipsniu „Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimas“ (ypač jo 3 dalimi, nustatančia, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas tik vienam medžioklės plotų naudotojui ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui), akivaizdu, kad tais atvejais, kai leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduotas medžiotojų būreliui, būtent jis yra medžioklės plotų naudotojas, o eilinis medžioklės būrelio narys yra medžiotojas, bet nėra medžioklės plotų naudotojas taikant su medžioklės veikla reglamentuojančius įstatymus“. Todėl nagrinėjamu atveju R. R. negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 49 punktas nustato, kad medžioklės plotų naudotojas privalo savo medžioklės plotuose įrengti pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę. Kanopinių žvėrių dorojimo atliekos, plėšriųjų žvėrių kūnai turi būti sumesti į apdorojimo aikštelės žvėrienos atliekų duobę. Medžioklė leidžiama tik tuose medžioklės plotų vienetuose, kurių naudotojai yra gavę rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žvėrių pirminio apdorojimo aikštelės apžiūros aktą, liudijantį aikštelės tinkamumą naudoti. Aikštelių tinkamumo naudoti terminą nustato rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistas. R. R. atžvilgiu minėtas Taisyklių punktas netaikytinas, nes jis nėra medžioklės plotų naudotojas, o yra tik medžiotojas, turintis medžiotojo bilietą. Teismas nutarime taip pat nurodė, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad R. R. 2008 m. rugsėjo 12 d. išmetė savo sumedžioto šerno atliekas į Mūšos upę Pasvalio rajone. Šis pažeidimas R. R. inkriminuotas anoniminio skambučio pagrindu. Iš liudytojo R. Č. parodymų matyti, kad anoniminis skambutis buvo po keletos dienų, t. y. 2008 m. rugsėjo 18 d. Pareigūnas neklausė anonimo, dėl kokių priežasčių jis apie įvykį nepranešė tą pačią dieną, taip pat nepasiteiravo, kas skambina. Liudytojai Vytautas Užtupas, R. Č. , E. L. , R. V. patvirtino tik tą faktą, kad 2008 m. rugsėjo 19 d. iš Mūšos upės traukė maišus su gyvūnų atliekomis. Tačiau nei vienas liudytojas nenurodė, kad minėtos gyvūnų atliekos buvo šerno, sumedžioto R. R. 2008 m. rugsėjo 11 d. Liudytojas S. D. nurodė, kad maišų su atliekomis į upę nemetė nei jis, nei R. R. . Atsižvelgdamas į amksčiau nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį, R. R. atžvilgiu nutrauktina.
Teismas nutarime taip pat nurodė, kad R. R. teisėtai ir pagrįstai yra nubaustas už ATPK 51³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nes jis pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 2 punkto reikalavimus. R. R. kartu su kitais medžiotojais 2008 m. rugsėjo 11 d. nušauto šerno atliekas, vidurius ir galūnes užkasė lauke, kur buvo nušautas šernas. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai V. V. , G. A. J. , S. D. . Teismas pažymėjo, kad šį pažeidimą R. R. padarė su grupe asmenų. Tai laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tačiau pažeidimas padarytas ne R. R. iniciatyva, o dėl medžioklės vadovo V. V. netinkamo pareigų atlikimo (V. V. , kaip medžioklės vadovas, turėjo imtis iniciatyvos, kad atliekos nebūtų užkastos šerno dorojimo vietoje). R. R. administracine tvarka baudžiamas pirmą kartą. Jis savo kaltę pripažino. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad R. R. skirtina minimali ATPK 51³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda.
III.
Apeliaciniu skundu Panevėžio RAAD GGA inspekcija prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. nutarimą ir palikti Panevėžio RAAD GGA inspekcijos viršininko - vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2008 m. lapkričio 6 d. nutarimą nepakeistą. Apeliantas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas – tai laukinių gyvūnų paėmimas iš jų buveinių (medžiojimas, žvejojimas, gaudymas <...>). Medžiojimas priskiriamas vienai iš laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšių (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad medžiojimas yra veikla, kurios tikslas paimti laisvėje gyvenančius medžiojamuosius gyvūnus, juos sekant, tykojant, persekiojant, šaudant ar gaudant. Medžioti leidžiama tik asmenims, turintiems medžiotojo bilietą <...>. Taigi asmuo, kuris yra medžiotojų būrelio narys, gavęs medžiotojo bilietą, įgyja teisę medžioti laukinius gyvūnus ir tuo pačiu tampa laukinės gyvūnijos išteklių naudotoju. Todėl R. R. pagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 49 punkto reikalavimų nesilaikymą, t. y. už tai, kad sumedžioto žvėries atliekos nebuvo patalpintos į apdorojimo aikštelės žvėrienos atliekų duobę. Apeliantas nesutinka ir su teismo padaryta išvada, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog sumedžioto šerno atliekas R. R. išmetė į Mūšos upę Pasvalio rajone. Apelianto nuomone, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad atliekas R. R. sumetė į Mūšos upę: 1) skambinęs asmuo nurodė automobilį Mitsubishi L200 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – tokiu automobiliu ir važiavo R. R. ; šio asmens nurodytas laikas (2008 m. rugsėjo 12 d. apie 3 val. 15 min.) atitinka padaryto pažeidimo aplinkybes; 2) pareigūnai iš upės ištraukė juodos spalvos maišus; dviejuose iš jų buvo 3-5 dienų senumo atliekos; apžiūrėjus šerno dorojimo vietą ir atlikus kasinėjimo darbus, jokių žymių, kad toje vietoje buvo užkastos gyvūno atliekos, nebuvo rasta. Be to, apelianto nuomone, už ATPK 51³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą R. R. negali būti skiriama minimali sankcijoje numatyta bauda, kadangi pažeidimas nagrinėjamu atveju buvo padarytas grupės asmenų (tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė), o atsakomybę lengvinančių aplinkybių, leidžiančių taikyti tokio dydžio baudą, nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 85 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimas, išskyrus pažeidimus, numatytus šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 50 iki 250 litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo arba teisės medžioti atėmimą iki vienerių metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 49 punktas, kurio pažeidimu kaltinamas R. R. , nustato, kad: „Medžioklės plotų naudotojas privalo savo medžioklės plotuose įrengti pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę. Kanopinių žvėrių dorojimo atliekos, plėšriųjų žvėrių kūnai turi būti sumesti į apdorojimo aikštelės žvėrienos atliekų duobę. Medžioklė leidžiama tik tuose medžioklės plotų vienetuose, kurių naudotojai yra gavę rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žvėrių pirminio apdorojimo aikštelės apžiūros aktą, liudijantį aikštelės tinkamumą naudoti. Aikštelių tinkamumo naudoti terminą nustato rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistas.“
Byloje surinkti įrodymai (medžioklės lapas Nr. 258649, V. V. ir G. A. J. rašytiniai paaiškinimai, R. R. , V. V. , G. A. J. ir S. D. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu) patvirtina, kad 2008 m. rugsėjo 11 d. medžiotojų būrelio „Vaškai“ medžioklės plotuose prie Plonėnų miško, Pasvalio rajone, vyko medžioklė, kurios vadovu buvo paskirtas V. V. . Medžioklėje dalyvavo S. D. , G. A. J. , R. R. ir V. V. . Medžioklės metu buvo sumedžiotas šernas. Doroti šerną buvo nutarta jo sumedžiojimo vietoje. Anksčiau nurodyti įrodymai taip pat patvirtina, kad šerno dorojimo atliekos nebuvo sumestos į žvėrienos atliekų duobę, esančią medžiotojų būrelio „Vaškai“ medžioklės plotuose įrengtoje pirminio žvėrių apdorojimo aikštelėje, kaip to reikalauja Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 49 punktas.
Vadovaujantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 26.13 punktu, užtikrinti, kad sumedžiotų gyvūnų skrodimo ir dorojimo atliekos būtų sumetamos tik į pirminio žvėrių dorojimo aikštelių žvėrienos atliekų duobes bei laikomasi Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų, privalo medžioklės vadovas. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju medžioklės vadovu buvo paskirtas V. V. . Todėl būtent V. V. , kaip medžioklės vadovas, o ne R. R. , turėjo užtikrinti, kad sumedžioto šerno dorojimo atliekos būtų sumestos į tam skirtą duobę, esančią medžioklės plotuose įrengtoje pirminio žvėrių apdorojimo aikštelėje. Dėl nurodytų priežasčių R. R. nagrinėjamu atveju negalėjo būti traukiamas atsakomybėn už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 49 punkte nustatyto reikalavimo (sumesti žvėrių dorojimo atliekas į apdorojimo aikštelės žvėrienos atliekų duobę) pažeidimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį R. R. atžvilgiu, iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą, tačiau jo priėmimo motyvai keistini atsižvelgiant į anksčiau nurodytus argumentus.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog 2008 m. rugsėjo 12 d. ant Ustakių tilto, Pasvalio rajone, R. R. , išlipęs iš automobilio, išmetė į upę du maišus su žvėrių dorojimo atliekomis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu šiuo klausimu, todėl šioje nutartyje jo nekartoja. Tačiau teisėjų kolegija dėl žemiau nurodytų priežasčių nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. R. trauktinas administracinėn atsakomybėn už ATPK 51³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
ATPK 51³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieno kubinio metro ar mažesnio negu vienas kubinis metras atliekų kiekio šalinimas ir (ar) naudojimas pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, jeigu dėl to nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 100 iki 200 litų ir baudą pareigūnams – nuo 300 iki 600 litų.
Siekiant atriboti atsakomybę pagal ATPK 51³ straipsnio 9 dalį nuo atsakomybės pagal kitus ATPK straipsnius, taip pat nustatančius atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių atliekų tvarkymą, pažeidimą, visų pirma būtina nustatyti objektus (gėrius), kurių apsaugai užtikrinti ir yra numatyta atsakomybė šiuose ATPK straipsniuose. ATPK 51³ straipsnis yra priskirtas ATPK septintajam skirsniui, numatančiam administracinius teisės pažeidimus aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos srityje. Taigi, pagrindinis objektas, į kurį kėsinamasi ar kuriam padaroma žala ATPK septintajame skirsnyje numatytais pažeidimais (iš jų ir ATPK 51³ straipsnyje numatytais pažeidimais), – yra aplinka.
ATPK 51³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymiai yra ne tik atliekų šalinimas (ir (ar) naudojimas) pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus ir šalinamų atliekų kiekis (mažiau negu vienas kubinis metras), bet ir aplinkos užteršimas nepavojingomis atliekomis, t. y. žala aplinkai. Tam, kad asmenį galima būtų patraukti atsakomybėn pagal ATPK 51³ straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik tą aplinkybę, kad asmuo šalino šioje straipsnio dalyje numatytą atliekų kiekį pažeisdamas Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, bet ir tą aplinkybę, kad tokiais asmens veiksmais aplinkai buvo padaryta straipsnyje numatyto pobūdžio žala.
Byloje nėra jokių įrodymų, kad R. R. , pažeisdamas kokius nors Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, šalino tam tikrą atliekų kiekį ir kad dėl to aplinka buvo užteršta nepavojingomis atliekomis. Kaip jau buvo minėta, byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad 2008 m. rugsėjo 12 d. R. R. išmetė į upę du maišus su žvėrių dorojimo atliekomis. Be to, sumedžiotų žvėrių dorojimo atliekų tvarkymą ir medžioklėje dalyvaujančių asmenų pareigas, susijusias su tokių atliekų tvarkymu, detaliai reglamentuoja Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės. Todėl medžioklėje dalyvavęs asmuo, nesilaikęs sumedžiotų žvėrių dorojimo atliekų tvarkymo reikalavimų, atsako būtent už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimą, o ne už aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju už tai, kad sumedžioto šerno dorojimo atliekos nebuvo šalinamos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka, yra atsakingas medžioklės vadovas V. V. , o ne R. R. . Atsižvelgiant į visus nurodytus argumentus, R. R. nagrinėjamu atveju negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir už ATPK 51³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis, kuria Panevėžio RAAD GGA inspekcijos viršininko - vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2008 m. lapkričio 6 d. nutarimo dalis dėl R. R. nubaudimo už ATPK 51³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą buvo tik pakeista, naikintina ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta pagal ATPK 51³ straipsnio 1 dalį, R. R. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos apeliacinio skundo nepatenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. nutarimo dalį, kuria administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 5 dalį, R. R. atžvilgiu yra nutraukta, palikti nepakeistą.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko - vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2008 m. lapkričio 6 d. nutarimo dalį, kuria R. R. buvo nubaustas už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą 200 Lt bauda ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. nutarimo dalį, kuria Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko - vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2008 m. lapkričio 6 d. nutarimas buvo pakeistas ir kuria R. R. už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą yra skirta 100 litų bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51³ straipsnio 1 dalį, R. R. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.