Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo S. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad policijos <...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 300 iki 500 litų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (žr. Administracinių teismų praktiką Nr. 7, psl. 259). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo neigė įžeidinėjęs policijos pareigūnų garbę ir orumą bei nevykdęs pareigūnų teisėtų reikalavimų, t. y. neigė kaltę dėl ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo (b. l. 8). Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas apeliantą kaltu dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo, iš esmės vadovavosi vien policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėdamas bylą teismas turėjo išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, tame tarpe ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškeltą versiją, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, policijos pareigūnai V. F., Ž. S. ir I. T., kurių garbę ir orumą įžeidęs bei nevykdęs teisėtų reikalavimų kaltinamas apeliantas, nebuvo apklausti teismo posėdyje, nors vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia. Pažymėtina, kad neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais šių asmenų, nukrypo ir nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. nutartį byloje Nr. N575-881/2009, 2009 m. balandžio 10 d. nutartį Nr. N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Be to, byla yra išnagrinėta S. J. nedalyvaujant, nors, pagal ATPK 272 straipsnio nuostatas, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 187 straipsnyje, bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko ir neištyrė byloje visų galimų įrodymų, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, ir kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl asmens kaltumo tam tikro pažeidimo padarymu. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

S. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.