Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje, kurioje buvo patvirtinta jo ir S. B. sudaryta taikos sutartis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2025 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-745-476/2024 patvirtino S. B. 2025 m. sausio 13 d. sudarytą taikos sutartį, kuria jie susitarė dėl nepilnamečių jų vaikų gyvenamosios vietos, skyrium gyvenančios tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais tvarkos, išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiams priteisimo.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose 2025 m. liepos 7 d. gautas R. B. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes negali bendrauti su dukra pagal nustatytą bendravimo tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pažymėtina, kad taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnis). Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 646 straipsnio 3 dalis).

Teismas nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtinta šalių S. B. ir R. B. sudaryta taikos sutartis, kurios 2 punkte numatyta, kad: „2. Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra.

Nustatome sekančią skyrium gyvenančio tėvo R. B. bendravimo su nepilnamete dukra E. B. tvarką:

2.1. Tėvas R. B. su dukra E. B. bendrauja telekomunikacinėmis priemonėmis penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val. arba kitu, šalių iš anksto aptartu, nepilnametei dukrai ir tėvui patogiu laiku, nekenkiant dukters dienos režimui.

2.2. Atsižvelgiant į tai, kad R. B. gyvena užsienio valstybėje, (duomenys neskelbtini), tėvas R. B. su dukra E. B. bendrauja vieną kartą per mėnesį (pageidautina savaitgalį, kai mergaitė nebus ugdymo įstaigoje) nuo 10 val., paimdamas nepilnametę dukrą E. iš jos gyvenamosios vietos, ar kitos šalių sutartos vietos, ir grąžindamas dukrą E. tos pačios dienos vakare iki 19 val. į nepilnametės dukters gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą.

2.3. Didžiųjų metų švenčių (Šv. Kalėdų, Šv. Velykų) laikotarpiu, R. B. įsipareigoja prieš 2 (dvi) dienas informuoti S. B. apie planuojamą dukters aplankymą šventiniu laikotarpiu, tikslu susitarti dėl bendravimo laiko, vietos ir trukmės.

2.4. Šalys, siekdamos išvengti nesusipratimų ir interpretavimų, susitaria tėvo ir dukters bendravimo klausimus tarpusavyje derinti susirašinėjant SMS žinutėmis, messenger ar kitomis programėlėmis.

2.5. Mums suprantamos LR CK 3.161 str. nuostato, kad vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, taip pat nepriklausomai ar jie gyvena santuokoje, ar ne santuokoje. Taip pat mums suprantamos LR CK 3.170 str. nuostatos, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku“.

Įstatymas numato, kad teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Šiuo atveju pareiškėjas R. B. pateikė prašymą byloje išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo su nepilnamete dukra. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdoma tinkamai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad tarp šalių sudaryta taikos sutartis dėl bendravimo su nepilnamete dukra nėra vykdoma, R. B. negali matytis su nepilnamete dukra todėl, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkintinas (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 646 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

R. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti.

Išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-745-476/2025 pagal 2025 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punktą dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.