Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-04-01 · Civilinė byla Nr. 2-284-494/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-04-01Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-08-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-01
Bylos Nr.
2-284-494/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01927-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zeniauskaitė
Ieškovas
V. M.
Atsakovas
S. M., K. M.
Trečiasis asmuo
I. S., V. S., H. S.
Kategorijos
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-284-494/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01927-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 30.10, 30.12, 99.5, 113.1, 114.9.1, 114.9.2, 114.9.3.1, 116.1.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 1 d.VilniusVilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitėsekretoriaujant Eglei Drungilaitei
dalyvaujant ieškovei V. M.,ieškovės atstovui advokatui E. Bušmovičiui,atsakovų atstovei advokatei J. Voroneckienei,vertėjai A. Stančinskai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovams S. M. (S. M.), K. M., tretiesiems asmenims I. S., V. S., H. S. dėl bendrojo naudojimo patalpų valdymo teisių pažeidimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė V. M. patikslintu ieškiniu prašo uždrausti atsakovams laikyti jiems priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ¼ dalies bendrojo naudojimo rūsio patalpoje, kadastro duomenų byloje pažymėtoje indeksu R-1, esančioje priešais įvažiavimą į ieškovei priklausantį garažą, kadastro byloje pažymėtą indeksu R-4, bei priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas (1 t., b.l. 49-55).

Ieškinyje nurodė, kad 2006-07-22 pasirašė preliminariąją namo dalies pirkimo sutartį, pagal kurią jai, atsakovams ir kitiems bendraturčiams: V. S. ir A. S. atiteko po ¼ dalį namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), su bendru įvažiavimu į pastatą, pažymėtu indeksu R-1 (199,10 kv.m). Pagal pirminį projektą (duomenys neskelbtini) buvo numatyta, jog įvažiavime į pastatą kiekvienas iš bendraturčių turės galimybę statyti jam priklausantį automobilį prie savo įvažiavimo į garažą durų. Pasirašant 2007-01-17 sutartį dėl dalies pastato ir žemės sklypo pirkimo ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo sutartį, atsakovai parengė naują kadastrinį planą 2007-01-03, kuriuo įvažiavimo į pastatą patalpoje R-1 (199,10 kv.m.) priskyrė sau asmeninėn nuosavybėn patalpą R-10 (47,60 kv.m.), tokiu būdu sumažindami bendrojo naudojimo patalpą R-1, todėl atsakovai neteko galimybės statyti automobilio prie savo įvažiavimo į garažą durų, nes likusi bendrojo naudojimo patalpa R-1 pagal pirminį projektą teisiškai galėjo būti naudojama tik tarp ieškovės ir kitų dviejų bendraturčių: V. S. ir A. S.. Pagal 2007-01-17 pirkimo-pardavimo sutartį ieškovei kartu su kitomis patalpomis buvo perduota ¼ dalis bendrojo naudojimo patalpos R-1 (37,11 kv.m.). Atsakovams pagal 2007-01-26 sutartį taip pat perduota ¼ dalis patalpos R-1 (37,11 kv.m.). 2008-01-14 visų bendraturčių susitarimu buvo nustatyta, kad rūsio patalpa R-1 (146,68 kv.m.) visi bendraturčiai naudosis lygiomis dalimis, tačiau VĮ Registrų centras šio susitarimo neregistravo. Atsakovai atbuline data parengė kitą rašytinį susitarimą, kuriame R-1 patalpos dalį (36,67 kv.m.) priskyrė savo nuosavybėn ir jiems atitekusioje ¼ dalies bendrojo naudojimo patalpos R-1 įsirengė gyvenamąsias patalpas R-10, tokiu būdu sumažindami bendrojo naudojimo įvažiavimo į pastatą patalpos R-1 plotą. Remdamiesi 2008-01-14 susitarimu, atsakovai pradėjo statyti automobilį priešais ieškovės garažo, pažymėto indeksu R-4, vartus, kuris trukdo ieškovės artimųjų automobiliams saugiai ir netrukdomai patekti į garažą. Atsakovai ne kartą buvo įspėti dėl neleistino elgesio, tačiau į geranoriškus įspėjimus nereagavo. 2012-07-30 Vilniaus apskrities VPK pareigūnas surašė atsakovui S. M. protokolą, kad jis minėto namo parkavimo aikštelėje paliko stovėti automobilį, kuris trukdė transporto eismui. Ieškovė yra garbaus amžiaus, turi rimtų sveikatos problemų, neretai reikia važiuoti į ligoninę, tačiau dėl atsakovų paliekamo automobilio negali išvažiuoti, todėl iškyla realus pavojus sveikatai. Konfliktai su atsakovais vyksta daug metų, nes ji negali nevaržomai naudotis ¼ dalimi bendrojo naudojimo patalpos priešais įvažiavimą į garažą R-4, todėl siekia uždrausti atsakovams toje vietoje laikyti automobilį (1 t., b.l. 49-55).

Atsiliepimas

Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pagal 2007-01-26 pirkimo-pardavimo sutartį be kitų patalpų jiems atiteko patalpa R-10 (47,60 kv.m.) ir ¼ dalis bendrojo naudojimo patalpos R-1 (37,11 kv.m.). 2008-01-14 visų bendraturčių susitarimu bendraturčiams atiteko po ¼ dalį (36,67 kv.m.) bendrojo naudojimo patalpos R-1, todėl atsakovai kartu su kitais bendraturčiais turi lygias teises naudotis patalpa R-1. Ieškovės argumentai, kad atsakovai savavališkai sumažino patalpos R-1 plotą yra nepagrįsti. Patalpa R-1 visiems bendraturčiams priklauso po 36,67 kv.m., tačiau konkrečios dalys nėra atidalintos ir konkretus plotas kiekvienam iš bendraturčių nėra priskirtas, todėl ieškovei išimtinai nepriklauso plotas priešais jos garažą. Bendro naudojimo patalpa R-1 yra požeminė parkavimo aikštelė, kuria naudojasi 4 butų savininkai. Bendru sutarimu visi kaimynai ten laiko automobilius, ginčų dėl to nėra buvę, per daugelį metų susiformavo automobilių laikymo aikštelėje praktika ir kiekvienas kaimynas stato automobilį tam tikroje aikštelės vietoje. Ieškovė bendro naudojimo patalpoje R-1 prie įvažiavimo į savo garažą yra pasistačiusi spintą, kuri ir sukelia nepatogumų patekti į garažą tuo atveju, kai aikštelėje būna kitų automobilių. Ieškovės interesai negali būti iškeliami aukščiau kitų bendraturčių interesų. Be to, ieškovė piktybiškai ieško priekabių, konfliktuoja su kaimynais, policiją iškvietė, kai jos anūkė su didelių gabaritų automobiliu ir galimai dėl vairavimo įgūdžių stokos bei trukdančios spintos nesugebėjo įvažiuoti į garažą. Patalpa R-1 yra riboto ploto, parkuojant automobilius yra paliekama pravažiuoti vietos tiek, kiek būtina prasilenkti įprasto dydžio automobiliui, todėl ieškovė laikydama bendrojo naudojimo patalpoje spintą pati sukelia problemą patekti į garažą. Atsižvelgiant į tai, prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas (1 t., b.l. 66-71).

Tretieji asmenys I. S. ir V. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydami, kad su ieškiniu nesutinka, nes neatidalinus patalpų konkretiems bendraturčiams, visi savininkai turi teisę pagal 2008-01-14 susitarimą lygiomis teisėmis naudotis bendrojo naudojimo rūsio patalpomis. Prašo ieškinį atmesti, nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant (b.l. 2 t., 58-59).

Tretysis asmuo H. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko (procesiniai dokumentai ir šaukimas įteikti tinkamai) (1 t., b.l. 79, 94, 2 t., 63).

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad nori laisvai naudotis savo garažu, tačiau atsakovai neatlaisvina įvažiavimo į garažą. Pas atsakovą buvo garažas, bet dabar nėra. Kiti savininkai stato automobilius rūsyje. Policiją kvietė, kai reikėjo važiuoti pas gydytoją, nes anūkė negalėjo išvažiuoti iš garažo. Jokio žodinio susitarimo su atsakovais dėl automobilio statymo nebuvo. Pas atsakovą buvo garažas ir ji nebuvo davusi sutikimo laikyti automobilį prieš savo garažą. Jos įvažiavimą į garažą atsakovas buvo užstatęs spintomis, daiktais. Teigia, kad atsakovas tegul stato savo automobilį palei kitiems savininkams priklausančius garažus.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas advokatas E.Bušmovičius paaiškino, kad ieškovė negali naudotis savo garažu, nes prieš jį atsakovai stato savo automobilį. Tiek ieškovė, tiek atsakovai įsigijo butus su rūsiu. Pagal projektą buvo numatyta kitaip. Atsakovai savo plotą pasididino, o bendrojo naudojimo patalpą, kuri priklauso visiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, sumažino. Pagal 2008 metais pasirašytą visų bendraturčių sustitarimą naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta. Atsakovas, naudodamasis patalpa neturi trukdyti ieškovei ir pažeisti jos teises, atsakovas į derybas nesileidžia, bendrojo naudojimo patalpą yra užvertęs visokiais daiktais, kas jam pačiam trukdo normaliai statyti automobilį.

Atsiliepimas

Atsakovų atstovė advokatė J.Voroneckienė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes ir nurodė, kad dar 2008 metais buvo pasirašytas visų bendraturčių sustarimas, jog visiems priklauso po ¼ dalį rūsio patalpų R-1 ir kiekvienas turi teisę jomis naudotis. Nei vienam savininkų nebuvo nustatyta plane vieta, kur statyti automobilį. Nuo susitarimo pasirašymo 2008 metais visi gali įvažiuoti į garažą. Uždrausti atsakovams statyti automobilį būtų pasirašyto susitarimo pažeidimas. Nenustačius kur konkrečiai yra kiekvieno savininko plotas, nėra pagrindo taikyti atsakovams draudimą. Remiantis LR Aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr.61 dėl statybos reglamento STR 2.06.01:1999 12 lentelės 5 grafos duomenimis, atsižvelgiant, kad ieškovės garažo vartų plotis 3 metrai, tai pravažiavimui turi būti palikta mažiau nei 5 metrai. Atsakovai neturi garažo rūsyje. Anksčiau buvo numatyta, kad kiekvienas turės garažą. Patalpa R-10 priklauso atsakovams. Pagal visų savininkų žodinį susitarimą buvo susitarta, kur kiekvienas stato automobilį, bet naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta ir nėra numatyta, kur konkrečiai atsakovai turi statyti automobilį. Viso rūsio plotis yra 7 metrai. Atsakovas pripažįsta, kad buvo policijos nubaustas, kai jo automobilis trukdė ieškovės anūkei išvažiuoti. Mano, kad šalys bendru sutarimu turėtų nusistatyti naudojimosi rūsio patalpa tvarką. Iš fotonuotraukų negali pasakyti ar tie daiktai priklauso atsakovams. 2008 metais kai buvo žodinis susitarimas, kur kiekvienam savininkui statyti automobilį, ieškovė dar neturėjo garažo, buvo tik patekimas į patalpas. Nuotraukoje (1 t., b.l. 100) matomi daiktai yra prie atsakovų patalpų sienos, tačiau ir ieškovė yra pasistačiusi spintą, kuri trukdo įvažiavimui (2 t., b.l. 74). Tarp kaimynų buvo žodžiu susitarta dėl dabartinės naudojimosi tvarkos. Jei atsakovas statys automobilį prie kitų savininkų garažų, jo automobilis taip pat trukdys. Ieškinys nėra įrodytas, todėl prašo jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovei, atsakovams ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ¼ dalį (36,67 kv.m.) bendrojo naudojimo patalpos R-1 (146,68 kv.m.), (2012-09-17 kadastro duomenų byloje įvardintos įvažiavimu), esančios keturių butų gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 16-23, 27-35, 56-57, 128-132). Patalpa R-1 naudojama įvažiavimui į garažus bei kaip automobilių parkavimo aikštelė, kuria naudojasi 4 butų savininkai. 2008-01-14 visų bendraturčių susitarimu buvo nustatyta, kad bendrojo naudojimo patalpa R-1 visi bendraturčiai naudosis lygiomis dalimis (1 t., b.l. 37-38). Ieškovė ir tretieji asmenys turi rūsyje garažus automobiliams laikyti, o atsakovai garažo neturi, nes pagal pirminį projektą garažui numatytoje patalpoje R-9 (26,46 kv.m.) ir patalpoje R-10 (47,60 kv.m.) yra įsirengę kitos paskirties patalpas (1 t., b.l. 12-13). Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad atsakovai bendrojo naudojimo patalpoje R-1, palei patalpos R-10 sieną pastatė lentynas (stelažus) ir spintą, laiko įvairius daiktus (dviratį, duris ir kt.) bei palieka automobilį “ (duomenys neskelbtini) ” prieš ieškovės garažą R-4, kurie trukdo ieškovei įvažiuoti ir išvažiuoti iš garažo (1 t., b.l. 99-100, 2 t., 67-74). Atsakovas S. M. 2012-08-06 Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK nutarimu nubaustas bauda, už tai, kad aikštelėje paliko automobilį, kuris trukdė eismui (1 t., b.l. 58-59). Liudytoja V. J. parodė, kad ieškovė, t.y. jos mama, 2008 m. sausio mėnesį įkalbinėjama kaimynų V. S. ir A. S. pasirašė susitarimą dėl patalpų paskirstymo, tačiau ieškovė negali laisvai naudotis garažu, nes atsakovai užstato automobilį prieš jos garažo vartus. Dėl to kartą kreipėsi į policiją, nes negalėjo išvažiuoti pas gydytoją. Rūsyje yra ieškovės spinta prie stulpo, tačiau ji niekam netrukdo, o trukdo stulpas, kurį pastatė atsakovas. Be to, atsakovas pastatė stelažus, kurie trukdo ieškovei išvažiuoti iš garažo. Jeigu atsakovas statys automobilį prie kitų garažų, tai trukdys kitiems savininkams. Atsakovai neginčija fakto, kad palieka automobilį prieš ieškovės garažą, tačiau teigia, kad užtenka vietos pravažiuoti, be to visi kaimynai buvo žodžiu sutarę ir yra nusistovėjusi tvarka, kur kiekvienas turi laikyti savo automobilį. Rašytinės sutarties dėl naudojimosi patalpa R-1 tvarkos nėra, todėl palieka automobilį prie savo patalpų ir mano, kad jis niekam netrukdo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 4.37 str. 1 d. nustato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės objektą ir juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.). Pagal CK 4.83 str. 1 d. buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų ir reikalauti tokio elgesio iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) (CK 4.83 str. 2 d. 2 p.). Pagal CK 4.81 straipsnį nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, todėl bendraturčiai, įgyvendindami šias teises, privalo išnaudoti visas galimybes, derindami savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo. Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti taikant nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos bei proporcingumo, interesų derinimo ir pusiausvyros principus (LAT 2009-12-09 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. (duomenys neskelbtini), Teismų praktika Nr. 32). Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad spręsdamas bendraturčio veiksmus kaip darančius žalą kitų bendraturčių teisėms ar teisėtiems interesams, turi įvertinti, ar jie savo veiksmais įgyvendindami turimas teises į turtą, esantį bendrąja daline nuosavybe, nesukūrė padėties, apsunkinančios to turto tolesnį naudojimą (LAT 2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-972/2003, 2008-12-23 nutartis Nr. 3K-3-588/2008, 2009-02-13 nutartis Nr. 3K-3-33/2009 ir kt.).

Bylos medžiaga patvirtina, kad rašytine forma naudojimosi tvarka bendrojo naudojimo patalpa R-1 nenustatyta. Atsakovai savo veiksmais, t.y. vietoje garažo įsirengdami kitos paskirties patalpas, sukūrė tokią situaciją, kad neturi garažo automobiliui laikyti, todėl stato automobilį bendrojo naudojimo patalpoje prieš ieškovės įvažiavimą į garažą, pažymėtą indeksu R-4. Negana to, bendrojo naudojimo patalpoje jie pasistatė lentynas, spintą, laiko daiktus, kurie trukdo ieškovei laisvai įvažiuoti ir išvažiuoti iš garažo, t,y. ieškovė negali pagal paskirtį naudotis priklausančiu turtu. Patalpa R-1 yra riboto pločio, pagal planą atstumas nuo ieškovės garažo iki priešais esančios sienos yra 6,99 metro (1 t., 114-115), todėl, pastačius automobilį, labai sumažėja arba visai nelieka galimybės netrukdomai įvažiuoti į garažą. Atsakovų naudojimasis bendrojo naudojimo patalpa prieštarauja namo projektiniams sprendimams, nes rūsio patalpos (garažai) suprojektuotos taip, kad būtų galima laisvai į jas įvažiuoti. Pažymėtina, kad patalpos R-1 paskirtis yra įvažiavimas, o ne sandėlis. Tiek atsakovų atstovės, tiek liudytojos parodymai patvirtina, kad jeigu atsakovai statytų automobilį prie kitų savininkų (trečiųjų asmenų) garažų, tada jiems trukdytų išvažiuoti. Trečiųjų asmenų I. S. ir V. S. atsiliepimą į ieškinį teismas vertina kritiškai, nes jie suinteresuoti, kad atsakovai nestatytų automobilio prie jų garažų.

Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tiek nuosavybės teisė, tiek bendraturčių naudojimasis bendro naudojimo patalpomis daugiabučiame gyvenamajame name nėra absoliutūs (LAT 2007-07-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2007 ir kt.). Pagal Konstitucijos 28 straipsnį asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. LR CK 1.137 str. nustato, kad asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, nepažeisti kito asmens teisių ir teisėtų interesų. Jeigu pažeidžiamos savininko teisės, jis gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai pažeidžia ieškovės teisę nevaržomai pagal paskirtį naudotis savo turtu, todėl ji turi teisę reikalauti pašalinti tokius pažeidimus. Be to, atsakovų interesai negali būti iškeliami aukščiau kitų bendraturčių interesų.

Pagal CPK 185 str. teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, todėl, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinybes, šalių ir liudytojos paaiškinimus, ieškinio dalyką ir pagrindą, ginčo santykį, konstatuoja, kad atsakovai, laikydami savo automobilį bendrojo naudojimo patalpos R-1 dalyje prieš ieškovės garažą R-4, pažeidžia ieškovės teisę laisvai ir netrukdomai naudotis garažu ir įvažiavimu pagal paskirtį, todėl vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), ieškinį tenkina ir įpareigoja atsakovus netrukdyti (nelaikyti automobilio ir kitų daiktų) ieškovei naudotis savo garažu ir įvažiavimu. Sprendimo rezoliucinėje dalyje konkretus automobilis nenurodomas, nes ne automobilio markė ir modelis lemia ieškovės teisių pažeidimą, o pats faktas, kad paliekamas automobilis trukdo ieškovei naudotis garažu. Be to, atsakovai gali automobilį “(duomenys neskelbtini)” pakeisti kita transporto priemone.

CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos ieškovei bylinėjimosi išlaidos: 144 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 1500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 1644 Lt.

Teismas byloje turėjo 88,98 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidų, susjusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos išieškomos iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 265, 270 str., 273 str. 1 d., teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Įpareigoti atsakovus S. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančius (duomenys neskelbtini), netrukdyti ieškovei V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), naudotis jai priklausančia rūsio patalpa (garažu), kadastro duomenų byloje pažymėta R-4, ir bendrojo naudojimo patalpa (įvažiavimu), kadastro duomenų byloje, pažymėta R-1, esančiomis pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovų S. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis ieškovei V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1644,00 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt keturis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 822,00 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt du litus 00 ct).

Priteisti iš atsakovų S. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 88,98 Lt (aštuoniasdešimt aštuonis litus 98 ct) pašto išlaidų, t.y. po 44,49 Lt (keturiasdešimt keturis litus 49 ct) iš kiekvieno (pašto išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300,AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė