- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-02
- Bylos Nr.
- 1S-32/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Knizleris
- Kaltinamasis
- V. M.
- Advokatai
- Saulius Juzukonis
teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo V. M. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 27 d. nutarties, kuria V. M., pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas dviems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2006 m. vasario 5 d.
Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo gynėjo skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. kaltinamas tuo, kad 1998 m. liepos 6 d., laikotarpyje nuo 1 val. 30 min. iki 3 val., Varėnos rajone, Merkinės miestelyje, Nemunaičio g. prie namo Nr.2, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš keršto tyčia sudavė D. M. , gim.1979-08-20, vieną smūgį peiliu į kairiąją krūtinės pusę, tuo padarydamas D. M. durtai pjautą kiauryminę kairės pusės ląstos žaizdą su kairio plaučio apatinės skilties ir širdies kiauryminiais sužalojimais, dėl ko nukentėjusysis nukraujavo ir mirė, tokiu būdu tyčia nužudė D. M. .
Kaltinamasis V. M. sulaikytas 1998 m. liepos 6 d. ir Varėnos rajono apylinkės teismo 1998m. liepos 8 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė-suėmimas, kurios terminas to paties teismo vėlesnėmis nutartimis pratęstas iki 1998 m. lapkričio 6 d. Ikiteisminis tyrimas 1998 m. lapkričio 2 d. nutarimu V. M. atžvilgiu nutrauktas, tačiau 2004 m. balandžio 22 d. šis nutarimas panaikintas. Kadangi V. M. nuo ikiteisminio tyrimo institucijų pasislėpė, jo buvimo vieta nebuvo žinoma, todėl 2004 m. gegužės 5 d. nutarimais jis pripažintas įtariamuoju, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., bei paskelbta jo paieška. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gegužės 18 d. nutartimi V. M. paskirta kardomoji priemonė-suėmimas. Generalinė prokuratūra 2004 m. rugpjūčio 6 d. išdavė V. M. Europos arešto orderį ir 2005 m. balandžio 6 d. jis sulaikytas Anglijoje, kur pagal minėtą arešto orderį buvo laikomas suėmime iki 2005 m. gegužės 4 d., kol buvo išduotas Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų darbuotojams. Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo pratęstas iki 2006 m. vasario 5 d. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. sausio 27 d. nutartimi V. M. suėmimo terminą pratęsė dar dviems mėnesiams.
Šalies argumentai
Kaltinamojo V. M. gynėjas skundu prašo panaikinti 2006 m. sausio 27 d. apygardos teismo nutartį, kuria jo ginamajam pratęstas kardomosios priemonės-suėmimo terminas. Gynėjas mano, kad nutartis neteisėta, nes netinkamai pritaikytos procesinės teisės normos – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119, 121, 122, 127 str., taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr.50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ nuostatos. Byloje nėra jokių naujų duomenų, kurių pagrindu būtų tikslinga suėmimo terminą pratęsti, teismo išvados nepagrįstos bylos duomenimis ir faktinėmis aplinkybėmis, o tik prielaidomis, ir tuo pažeidžiamos Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., BPK pagrindiniai principai. Gynėjas skunde taip pat nurodo, kad Europos žmogaus teisių teismas byloje „Smirnova prieš Rusiją“ akcentavo, kad argumentai už ir prieš suėmimo skyrimą negali būti bendro ir abstraktaus pobūdžio. Tačiau teismas nutartyje pratęsti jo ginamajam suėmimą, rėmęsis bendro pobūdžio duomenimis, prielaidomis, nenurodė nė vienos aplinkybės, rodančios, kad yra pavojus, jog paleistas V. M. bėgs (slėpsis) ar kitaip vengs teisingumo.
Gynėjas nurodo, kad jo ginamasis turi šeimą, nuolatinę gyvenamą vietą. Be to, gynėjo manymu, teismas neatsižvelgė į tai, jog V. M. jokių veiksmų, rodančių, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo prokuroro ar teismo, neatliko, o vien tik gresiančiu sankcijos griežtumu šio pagrindo buvimas negali būti įrodytas. Taip teismas pažeidžia kaltinamojo teises ir prieštarauja baudžiamojo proceso paskirčiai, numatytai BPK 1str., o būtent, ginant žmogaus ir piliečio teises bei visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą.
Mano, kad V. M. galėjo būti taikomos kelios švelnesnės kardomosios priemonės, ir taip užtikrinti BPK 119 str. numatyti tikslai, išvengiant žmogaus teisių pažeidimo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo įtariamojo skundą atmesti, kaltinamasis ir jo gynėjas prašo skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. M. gynėjo skundas atmetamas.
Nutarties paskirti suėmimą arba pratęsti jo terminą turinys ir forma turi atitikti BPK 125 str. 2 d. reikalavimus. Joje, be kitų būtinų duomenų, glaustai aprašomos nusikalstamų veikų, kurių padarymu asmuo kaltinamas, aplinkybės, nurodomos suėmimo skyrimo sąlygos bei pagrindai ir motyvai. Suėmimas gali būti skiriamas esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 str. 1 d. nurodytų pagrindų (BPK 122 str. 6 d.).
Apygardos teismas, 2005 m. sausio 27 d. nutartimi pratęsdamas V. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 1, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Teismas, išsiaiškino visas šiai procesinei prievartos priemonei pratęsti reikšmingas aplinkybes ir teisingai nustatė, kad V. M. pratęsti kardomąją priemonę–suėmimą yra būtinos sąlygos ir pagrindai.
Byloje surinktų faktinių duomenų pagrindu V. M. kaltinamas pagal 1961 m. BK 104 str. labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu (BK 11 str. 6 d.), dėl ko jam gali būti paskirta labai griežta laisvės atėmimo bausmė. Apygardos teismas įvertino tas aplinkybes, kad V. M. turi ryšių užsienyje, nes ten gyvena jo šeima, ilgą laiką ir pats V. M. gyveno užsienyje, ten turėjo pragyvenimo šaltinį. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad buvo paskelbta V. M. oficiali paieška, kreiptasi į Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę dėl V. M. perdavimo Lietuvos Respublikos valstybei pagal arešto orderį. V. M. žinojo apie jam paskelbtą paiešką, o sužinojęs iš artimųjų apie byloje atliekamą tyrimą, buvo pakeitęs gyvenamosios vietos adresą Jungtinėje Karalystėje, kad išvengtų suėmimo. V. M. taip pat 1998 m. buvo paieškomas ir kitoje baudžiamojoje byloje dėl plėšimo. Pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas Anglijoje. Kaltinamajam gresianti griežta bausmė tik padidina bėgimo (slėpimosi) tikimybę, todėl apygardos teismas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo, pasinaudodamas galimybe išvykti į užsienį. Tokiu būdu atmetami gynėjo skundo teiginiai, jog teismas rėmėsi bendro pobūdžio duomenimis, prielaidomis ir nenurodė nė vienos aplinkybės, rodančios, kad yra pavojus, kad paleistas V. M. gali bėgti (slėptis) ar kitaip vengti teisingumo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. anksčiau teistas tris kartus už nusikaltimus asmens sveikatai, valdymo tvarkai, visuomenės saugumui bei viešajai tvarkai, naujas nusikaltimas, kurio padarymu jis yra kaltinamas, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr.50 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą bei kiti duomenys, todėl apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nusikaltimų sistemingumas, smurtinis pobūdis duoda pakankamą pagrindą manyti, jog V. M., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.
Apygardos teismas nutartyje pažymėjo, jog byloje įrodymų tyrimas yra baigimo stadijoje, todėl nebeliko pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali trukdyti procesui. Tačiau per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko kitos aplinkybės, numatytos BPK 122 str. 1 d. 1, 3 p. p. ir įgalinusios apygardos teismą pratęsti kaltinamojo suėmimo terminą. Šių pagrindų pakanka griežčiausiai kardomajai priemonei pratęsti, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Priešingai, nei teigia gynėjas, teismas nepažeidė BPK normų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr.50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimų, suėmimą pagrįstai pratęsė remiantis bylos duomenimis ir faktinėmis aplinkybėmis.
Teismo nuomone, pratęsiant V. M. suėmimą rasta protinga pusiausvyra tarp asmens teisės į laisvę ir viešo intereso. Atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį ir už jį numatyta bausmę, bylos sudėtingumą, pagrįstai laikytina, kad viešas interesas nulemia V. M. suėmimo pratęsimo būtinumą. Todėl atmetami gynėjo skundo deklaratyvūs teiginiai, kad pažeisti baudžiamojo proceso principai, jo ginamojo teisės, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos bei piktnaudžiaujama nepagrįstai ribojant žmogaus laisves.
Gynėjo skunde nurodytos kitos aplinkybės - jo ginamasis turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, negali paneigti teismo nurodytų suėmimo pagrindų arba būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Švelnesne kardomąja priemone nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Teismo nutartis neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr.50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Apygardos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta. Pratęsiant kardomąją priemonę Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nepažeisti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo V. M. gynėjo skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.