- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-165-577/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14232-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- J. C.
- Ieškovas
- L. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. C. (J. C.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui J. C. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės ieškinį atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, tretysis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė bankas „Swedbank“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. birželio 27 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui J. C. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; šioje byloje gautas atsakovo priešieškinis ieškovei dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį ir bylos dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nutraukė. Kauno miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 21 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui J. C. dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo, perdavė pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui (byla iškelta 2019 m. rugsėjo 25 d.). Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinės bylos buvo sujungtos, prie civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo prijungiant civilinę bylą, kurioje sprendžiami bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo klausimai.
Šalies argumentai
2. Byloje gautas ieškovės prašymas bylą perduoti (grąžinti) nagrinėti pagal teismingumą ieškovės pasirinkimu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Ieškovė prašyme nurodė, kad jos gyvenamoji vieta yra Kaune, su ja gyvena šalių nepilnametis vaikas K. C. (C.), gim. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad šiuo metu vienintelė likusi Vilniaus miesto apylinkės teisme tarp šalių nagrinėjama byla dėl visų reikalavimų (pagal ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, pagal atsakovo priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo), t. y. ir dėl reikalavimų, susijusių su šalių nepilnamečiu vaiku K. C.. Ieškovė turėjo ir turi teisę pasinaudoti įstatymo jai suteikiama procesine išimtine teise teikti ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal ieškovės gyvenamąją vietą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime su ieškovės prašymu nesutiko. Nurodė, kad L. L. savo prieštaravimą dėl civilinės bylos e2-22996-451/2019 perdavimo pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismo turėjo pareikšti pasinaudodama teise apskųsti Kauno apylinkės teismo nutartį, tačiau šia teise nepasinaudojo, todėl atsakovas šį prašymą vertina kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui J. C. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo perdavė pagal teismingumą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
5. Teismas vertino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi prie civilinės bylos Nr. e2-39702-1102/2019 prijungus civilinę bylą Nr. e2-862-869/2019, byloje turės būti sprendžiami ir su nepilnamečiu vaiku susiję klausimai, todėl egzistuoja CPK 381 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas bylą nagrinėti ieškovės pasirinkimu pagal jos gyvenamąją vietą. Pažymėjo, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta su ieškove nustatyta teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi, nutartis yra įsiteisėjusi.
6. Faktinė ieškovės gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovės ir jos nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta pakliūna į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto skyriaus veiklos teritoriją, todėl su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijusių įrodymų rinkimas, išvadų teikimas bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme bus spartesnis.
7. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas bylą perduoti pagal ieškovės pasirinkimą (CPK 381 straipsnio 1 dalis), taip pat vertina, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, kur ji buvo nagrinėjama nuo 2019 m. rugsėjo 25 d.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį ir grąžinti civilinę bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
8.1. Civilinė byla Nr. e2-862-869/2019 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama nuo 2018 m. birželio mėnesio ieškovės iniciatyva. Civilinė byla Nr. e2-862-869/2019 pagal ieškovės pateiktą ieškinį dėl santuokos nutraukimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. Jokie procesiniai veiksmai apart to, jog teismas rezoliucija priėmė ieškovės ieškinį ir nustatė terminus atsiliepimams pateikti nebuvo atlikti. Bylą perdavus nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, CPK 16 straipsnio 2 dalis taip pat būtų taikoma ir bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, o po to ji turėtų būti pradėta nagrinėti nuo pat pradžios, išskyrus atvejį, jei dalyvaujantys byloje asmenys neprieštarautų, jog byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta.
Atsiliepimas
8.2. Teismas neatsižvelgė, jog visi šioje byloje esantys įrodymai iki skundo teikimo dienos yra surinkti Vilniaus mieste. Kadangi ieškovė yra pateikusi atsiliepimą dėl atsakovo pareikštų reikalavimų, susijusių su bendravimo su vaiku tvarka ir išreiškusi poziciją, jog neprieštarauja pareikštiems reikalavimams, pagrindo rinkti įrodymus Kauno mieste nėra. Atkreipė dėmesį, kad sutuoktiniams priklausančio turto, kuris bus dalinamas santuokos nutraukimo byloje, buvimo vieta yra Vilniaus mieste.
8.3. Perdavus civilinę bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams padidėtų tiek patirtos išlaidos, tiek laiko sąnaudos, kadangi šalių atstovių buveinės yra Vilniuje; esant ginčui dėl turto padalinimo ar turto vertės, ekspertizės turėtų būti vykdomos Vilniuje (kitame mieste); atsakovas yra (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini); tai yra vienintelis atsakovo pajamų šaltinis, jis repetuoja kelis kartus per dieną ir jo darbo grafikas yra nesuplanuojamas.
8.4. Proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslai nebūtų įgyvendinami, jei CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu civilinė byla būtų perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
8.5. CPK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismo pareiga laikantis teismingumo taisyklių, priimtą bylą išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui. Pasak apelianto, 2019 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo priimta nutartimi, kuria civilinė byla dėl šalių santuokos nutraukimo buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui, buvo išspręstas šios bylos teismingumo klausimas, todėl ji turi būti išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme.
8.6. Šalių santuokos nutraukimo civilinėje byloje šiuo metu yra nagrinėjamas vienintelis klausimas susijęs su nepilnamečio vaiko interesais - atsakovo reikalavimas nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kurį atsakovas reiškė pateikdamas priešieškinį pagal CPK įtvirtintas teismingumo taisykles, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje. Šiuo klausimu ieškovė pateikė atsiliepimą; ginčo dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečio vaiku tvarkos nustatymo nebėra. Teismas netinkamai taikė CPK 381 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ieškovo teisę reikšti ieškinį pagal jo gyvenamąją vietą.
2. Ieškovė atsiliepime prašo atmesti atsakovo J. C. atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
9.1. Atskirajame skunde neteisingai nurodyta, jog ieškovė neprieštarauja atsakovo pareikštiems reikalavimams dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo; šiuo metu situacija yra pasikeitusi iš esmės; ieškovė pastabas teiks bylą nagrinėjant iš esmės.
9.2. Faktinė šalių vaiko, turinčio specialius poreikius, gyvenamoji vieta yra Kauno mieste ir būtent ten vaiką supanti aplinka, jos ištyrimas yra esminis vaiko poreikių, su kuriais susijusi ši civilinė byla, nustatymo pagrindas.
9.3. Atsakovui tik deklaratyviai pareiškus priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, būtent ieškovei teko kreiptis į teismą su prašymais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašant teismo nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, nes atsakovas tokios savo pareigos nevykdė.
9.4. Šalių atstovių buveinių vieta negali įtakoti civilinės bylos teismingumo; teismingumas nėra susijęs ir su šalių turimo nekilnojamojo turto vertinimo procedūra. Sprendžiant skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo klausimą, nėra jokio teisinio pagrindo vertinti atsakovo užimtumą ir jo darbotvarkę.
9.5. Atskirojo skundo motyvai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo perduota pagal teismingumą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pirmosios instancijos teismas bylą Kauno apylinkės teismui perdavė vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktu, taip pat nurodė, kad yra pagrindas bylą perduoti pagal ieškovės pasirinkimą (CPK 381 straipsnio 1 dalis).
13. CPK 381 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą; jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Taigi, CPK 381 straipsnio nuostatos ieškovui, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, sudaro galimybę pasirinkti teismą ieškinio pateikimo metu, o ne jos nagrinėjimo metu.
14. Nagrinėjamu atveju, būtent Vilniaus miesto apylinkės teisme pradėta ir buvo nagrinėjama civilinė byla, susijusi su šalių nepilnamečio vaiko interesais (šiuo metu likęs atsakovo priešieškiniu pareikštas reikalavimas nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką). Byloje nėra ginčijama, kad priešieškinis priimtas pagal CPK įtvirtintas taisykles (CPK 33 straipsnio 2 dalis). Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartimi civilinė byla dėl šalių santuokos nutraukimo buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui. Byla perduota atsižvelgus būtent į tai, kad šalių vaiko išlaikymo ir gyvenamosios vietos klausimai nagrinėjami Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje e2-862-869/2019. Ieškovė minėtos nutarties neskundė. Taigi, sutiktina su apelianto pozicija, kad šios bylos teismingumo klausimas išspręstas įsiteisėjusia nutartimi. Vien bylų sujungimo faktas, įvertinus šios šiame nutarties punkte nustatytas aplinkybes ir Kauno apylinkės teismo nutarties motyvus, neturi teisinės reikšmės. Pagal CPK 34 straipsnio 1 dalį, teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui.
16. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nutartį grindė CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, jeigu pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme arba kituose teismo rūmuose, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, išskyrus išimtinio teismingumo atvejus.
17. Teismas argumentus, kad su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijusių įrodymų rinkimas, išvadų teikimas bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme bus spartesnis, grindė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veikimo principu per teritorinius skyrius. Tačiau teismas plačiau neanalizavo, kokie papildomi įrodymai turės būti renkami (ypač įvertinus tai, kad priešieškinis Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas dar 2018 m. liepos 16 d., pačioje skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad į bylą jau pateikta 2018 m. spalio 16 d. išvadą teikiančios institucijos išvada Nr. 1SD- /18(8.1.27.E) „Dėl patikslinto priešieškinio“, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. spalio 10 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas).
18. Skundžiamos nutarties argumentas, kad pasikeitus teismo sudėčiai, bylos nagrinėjimo atidėjimas ir bylos nagrinėjimas nuo pradžios neatitiktų civilinio proceso principo bylą išnagrinėti greitai ir teisingai, taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad dėl šios priežasties byla Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus išnagrinėta operatyviau. Civilinio proceso įstatymas nenumato bylos grąžinimo tam pačiam teismui (teisėjui), todėl skundžiamoje nutartyje minimo CPK 16 straipsnio 2 dalies nuostatos būtų taikomos ir minėtame teisme.
19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas tenkinti ieškovo atskirąjį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
20. 2020 m. sausio 22 d. gautas atsakovo (apelianto) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; atsakovas prašo nustatyti laikiną J. C. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. C. tvarką 2020 metų vaiko mokyklinių žiemos atostogų metu. Prašyme nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas rezoliucija atidėjo jo priėmimo klausimo svarstymą iki civilinė byla bus grąžinta pirmosios instancijos teismui. Pasak atsakovo, atidėjus prašymo priėmimą, jo nagrinėjimas gali būti pavėluotas, o teismo nutartis – betikslė ir nesukelianti jokių teisinių pasekmių.
21. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus apygardos teismui pateikė dieną prieš paskirtą atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties nagrinėjimą, į tai, kad dėl šio prašymo nagrinėjimo užsitęstų atskirojo skundo išsprendimas, į tai, kad, kaip nurodo pats atsakovas, tapatų prašymą jis yra pateikęs Vilniaus miesto apylinkės teismui, atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsisakytina priimti. Toks prašymas spręstinas pirmosios instancijos teisme.
22. Ieškovė L. L. pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 350 Eur išlaidų advokatės pagalbai (dėl atsakovo pareikšto atskirojo skundo) atlyginimo, tačiau teismas nesprendžia šio klausimo, nes bylinėjimosi išlaidos yra paskirstomos išnagrinėjus bylą iš esmės galutiniu teismo procesiniu sprendimu (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti toliau nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Atsisakyti priimti atsakovo (apelianto) J. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.