Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

atsakovės atstovams V. B., advokatui Arnoldui Šukaičiui, institucijos išvadai duoti atstovėms K. G., R. B.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinio asmens organo susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, į bylos nagrinėjimą įtraukiant instituciją išvadai duoti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyrių ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Sutinkamai su Bendrijos įstatų 14.1p. visi Bendrijos steigėjai – patalpų savininkai, kurie pritarė Bendrijos steigimui, nuo Bendrijos įregistravimo dienos yra Bendrijos nariai (b.l. 180-192 2 tomas). Iš bylos medžiagos matyti, kad 1996m. gruodžio 17d. įvyko (duomenys neskelbtini) namo patalpų savininkų visuotinis susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta įsteigti (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ . Susirinkimo protokole nurodyta, kad dalyvavo 52 patalpų savininkai, vardinis dalyvavusių sąrašas nebuvo sudarytas (b.l. 177-179, 2 tomas).

Sutinkamai su Bendrijos įstatų 14.3.3.p. Bendrijos nariu laikomas kiekvienas patalpų savininkas, kuris iki 2000m. gruodžio 27d. turėjo nuosavybės teises į patalpą Bendrijos valdomame pastate ir kuris po to neišreiškė valios išstoti iš Bendrijos (b.l. 180-192 2 tomas). Iš pateikto 1994m. Kooperatyvo Nr. 16 „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), kooperatyvo pajininkų išmokėjusių pajų ir tapusiais patalpų savininkais sąrašo ir remiantis VĮ Registrų centro duomenimis (b.l.178-179 2 tomas, 4-5, 16-42, 3 tomas), konstatuoja, kad 2000-12-27 (duomenys neskelbtini) name buvo 35 patalpų savininkai (P. B., J. V., A. K., J. P., A. T., A. J., A. S., J. M., A. P., S. B., A. Š., K. P., A. B., E. Ž., R. T., J. V. L., T. M., L. B., A. J., P. Č., J. V., A. V., A. B., J. Š., E. L., L. G., J. K., K. B., E. M., F. M., V. K., A. L., S. J., A. G., G. G.), kurie laikytini Bendrijos nariais. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad 2015-08-31 d. Bendrijos nariais buvo 67 (duomenys neskelbtini) namo patalpų savininkai.

Sutinkamai su Bendrijos įstatų 26 p., Bendrijų įstatymo 11 str. visuotinį bendrijos narių susirinkimus šaukia bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) įstatuose nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Susirinkimas taip pat turi būti sušauktas, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių (įgaliotinių). Jeigu bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti bendrijos narių susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali šaukti revizijos komisija (revizorius) arba 1/4 bendrijos narių (įgaliotinių).

Pagal Bendrijų įstatymo 9 str. nuostatas aukščiausias bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Bendrijos valdymo organai yra bendrijos pirmininkas ir (arba) valdyba. Bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendina bendrijos tikslus ir yra atsakingas už jo kompetencijai priskirtų funkcijų vykdymą.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vykusį 2015-08-31 visuotinį bendrijos narių susirinkimą Bendrijos valdyba paskelbė laiku 2015-08-14, laikydamasi visuotinio susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarkos, kuri nustatyta Bendrijų įstatymo 11 str. 2d. t.y. pranešimas apie šaukiamą susirinkimą, susirinkimo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, darbotvarkę, sprendimų projektus arba nurodyti kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jei susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, kaip atsakovo Bendrijos atveju, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu. (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo organizatorius Bendrijos valdyba informavo asmeniškai 72 Bendrijos butų savininkus apie 2015-08-31 vyksiantį bendrijos visuotinį susirinkimą pasirašytinai ir 8-iems butų savininkams išsiųsti pranešimai registruotais laiškais (visuotinio susirinkimo protokolo priedai Nr. 03, Nr. 040 ( b.l. 23-28 tomas 1). Visuotinis susirinkimas laikomas teisėtu ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių (Bendrijų įstatymo 11 str. 5d.). Visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrijos valdymo organų arba bendrijos valdymo organų narių rinkimo ar atšaukimo yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (Bendrijų įstatymo 11 str. 7d.). Pagal pateiktą bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2015-08-31 visuotiniame susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašą matyti, kad minėtame susirinkime dalyvavo 38 asmenys (b.l. 30-32, tomas 1). Teismui konstatavus, kad (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ 2015-08-31 turėjo 67 bendrijos narius, tai susirinkime dalyvavo 35 bendrijos nariai. Teismas konstatuoja, kad 2015-08-31 (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame susirinkime dalyvavo 3 ne bendrijos nariai tai R. D., D. G. ir A. M.. Tokiu būdu teismas daro išvada, kad 2015-08-31 Bendrijos visuotiniame susirinkime bendrijos narių buvo pakankamai, (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimas galėtų priimti sprendimus dėl visų į dienotvarke įrašytų klausimų. Bendrijos visuotiniame susirinkime kiekvienas bendrijos narys turi po vieną balsą.

Iš byloje esančio 2015-08-31 Bendrijos visuotinio susirinkimo protokolo ir 2016-04-06 Teismo posėdyje apklaustų balsų skaičiavimo komisijos narės D. L. M., Z. T. ir J. E. G. nurodė, kad už kiekvieną 2015-08-31 susirinkimo dienotvarkės klausimą vyko atskirai, buvo atviras balsavimas, balsuojama buvo rankos pakėlimu. Prieš V. S. atšaukimą iš Bendrijos pirmininko pareigų balsavo 2 asmenys ( Z. S. ir D. G.) ir 1 asmuo (J. P.) susilaikė kiti balsavusieji buvo už V. S. atšaukimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. G. nėra Bendrijos narė. Atsakovo atstovė ir 2016-04-06 liudytoja apklausta 2015-08-31 surinkimo pirmininkė V. K. paaiškino, kad D. G. prieš susirinkimą jokių notariškai patvirtintų įgaliojimų atstovauti kurį nors Bendrijos narį nepateikė (Bendrijos įstatų 15.4). Bendrijos įstatų 29 p. nurodyta, kad Bendrijos visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jų narių ir atstovų. Kadangi D. G. atstovavimas 2015-08-31 dienos susirinkime nebuvo pagrįstas jokiais dokumentais, todėl teismas konstatuoja, kad prieš ieškovo V. S. nušalinimą iš Bendrijos pirmininko pareigų balsavo 1 bendrijos narys- Z. S. ir Bendrijos narys J. P. susilaikė. Tokiu būdu teismas daro išvada, kad iš 35 Bendrijos narių dalyvavusių susirinkime už V. S. nušalinimą iš Bendrijos pirmininko pareigų balsavo 33 bendrijos nariai. Ieškovas atkreipė teismo dėmesį, kad 2015m. liepos ir rugpjūčio mėnesį dalis atsakovo narių pateikė išankstinės nuomonės pareiškimus, kuriais pritarė arba nepritarė dėl Bendrijos pirmininko nušalinimo. Išankstinę nuomonę pareiškė 37 bendrijos nariai, iš kurių 35 nepritarė, o 2 pritarė Bendrijos pirmininko nušalinimui. Išankstinės nuomonės procedūra yra pagrįsta Bendrijos įstatų 37,38, 39punktais bei LR Bendrijų įstatymo 11 str. 4d., kur nurodyta, kad bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus. Ieškovas atkreipė teismo dėmesį, kad 2015m. liepos ir rugpjūčio mėnesį dalis atsakovo narių pateikė išankstinės nuomonės pareiškimus, kuriais pritarė arba nepritarė dėl Bendrijos pirmininko nušalinimo. Ieškovas teismui pateikė 37 (duomenys neskelbtini) namo patalpų savininkų pareiškimus, kuriuose jie raštu ar elektroniniais laiškais išreiškė nuomonę dėl 2015-08-05 susirinkimo, kurį pats ieškovas vadina neformaliu ir nurodo, kad jame bus svarstomas tik vienas klausimas V. S. nušalinimas iš pirmininko pareigų (b.l. 81-119, tomas 1). Teismas atkreipia dėmesį, kad dalis rašiusių pareiškimus nėra Bendrijos nariai, dalis iš jų dalyvavo Bendrijos 2015-08-31 visuotiniame susirinkime ir balsavo už V. S. atšaukimą. Tokiu būdu teismas daro išvada, kad 2015-08-31 Bendrijos visuotinio susirinkimo balsų skaičiavimo komisija į balsavimo rezultatus įskaitė tik susirinkime dalyvavusių ir jame balsavusių asmenų balsus. Kaip teismas minėjo jau ir anksčiau, trys iš dalyvavusių ir balsavusių nebuvo Bendrijos nariais (R. D., D. G. ir A. M.).Remiantis Bendrijų įstatymo nuostatomis butų savininkai, kurie nėra bendrijos nariai, gali balsuoti visuotiniame susirinkime dėl savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos perskirstymo metodo, pastato šildymo būdo ir t.t.), o bendrijos organus rinkti ir atšauti turi teisę tik bendrijos narių Visuotinis susirinkimas (9 str.- 12 str.). Balsavimas raštu bendrijoje turi būti vykdomas vadovaujantis LR Aplinkos ministro 212-06-29 įsakymu Nr. D1-560 patvirtintu daugiabučių gyvenamų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos aprašu. Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodo, kad bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu, išskyrus sprendimus dėl 11 straipsnio 7 dalyje nurodytų klausimų. Tuo tarpu Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje ir yra nurodytos išimtys, kuomet balsavimas raštu nėra galimas. Viena iš tokių išimčių ir yra bendrijos valdymo organo narių rinkimas ir atšaukimas. Tokiems sprendimams priimti reikalingas balsavimas dalyvaujant susirinkime ir už bendrijos valdymo organo (pirmininko) atšaukimą (rinkimą) balsuojant 2/3 visų visuotiniame bendrijos narių susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose yra numatyta, kuomet yra galimas išankstinis nuomonės pareiškimas raštu. Tačiau Bendrijos įstatuose nėra nurodyta išimtis (kuri yra nurodyta Bendrijų įstatymo 7 str.) dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, kur nurodyti klausimai negali būti sprendžiami balsuojant raštu. Vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtinta teisės aktų hierarchija, žemesnės teisinės galios aktas negali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktui. Vadinasi, žemesnės teisinės galios aktu, t.y. Bendrijos įstatais, galima vadovautis tiek, kiek jie neprieštarauja Bendrijų įstatymui. Tie teisiniai santykiai, kurie nėra reglamentuojami Bendrijos įstatais, turi būti reglamentuojami remiantis aukštesnės galios teisės aktu- Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu. Todėl šiuo konkrečiu atveju dėl pirmininko atšaukimo nuomonės pateikimo raštu, reikėtų vadovautis Bendrijų įstatymu ir toks balsavimas raštu negalėtų būti laikomas tinkamu. Todėl teismas sprendžia, kad dėl ieškovo V. S. atšaukimo iš (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko pareigų bendrijos nariai turėjo balsuoti tik dalyvaudami susirinkime.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2015-08-31 visuotinio susirinkimo sprendimai vadovaujantis Civilinio kodekso 2.82 str. yra teisėti, nes jie neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, juridinių asmenų steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams ir todėl teismo nepripažintini negaliojančiais.

Be kitų argumentų, ieškovas teigia, kad buvo pažeista Bendrijos susirinkimo sušaukimo tvarka, nes pagal galiojančius įstatymus Bendrijos nariai gali tik raštu reikalauti Bendrijos valdybos sušaukti visuotinį narių susirinkimą. Šiuo atveju Bendrijos narių susirinkimas buvo sušauktas Bendrijos valdybos ir Bendrijos narių iniciatyva.

Bendrijų 11 str. 1 d. nustato, kad visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos , o jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai). (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose Bendrijos susirinkimas sušaukimo tvarka neaptarta. Iš šalių paaiškinimų, 2016-04-06 Teismo posėdyje liudytojos Bendrijos narės V. K. parodymų matyti, kad prašymas sušaukti Bendrijos susirinkimą buvo įteiktas Bendrijos valdybai, valdybą šį prašymą svarstė, buvo nuspręsta Bendrijos narių visuotinį susirinkimą šaukti kartu su iniciatyvine grupe, todėl laikytina, kad šiuo aspektu susirinkimo sušaukimo tvarka pažeista nebuvo.

Pagal CK 2.82 str. 4 d. nuostatas juridinio asmens organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams. Tačiau ne bet koks pažeidimas yra pakankamu pagrindu nuginčyti juridinio asmens organo sprendimus. Pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvių susirinkimo nutarimų nuginčijimo, esmine aplinkybe laikoma tai, ar dalyviui nebuvo suvaržyta susirinkime galimybė išreikšti tikrąją valią , o teismų praktikoje pirmiausia reikalaujama susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimą susieti su ieškovo teisių pažeidimu. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad dalyvių susirinkimo nutarimai gali būti pripažinti negaliojančiais, jei pažeistos imperatyvios įstatymo normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, jo vedimą, nutarimų priėmimą ir šis pažeidimas pažeidė ieškovo interesus ar viešąjį interesą taip, kad pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, tik pripažįstant nutarimus negaliojančiais. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad juridinio asmens dalyvių susirinkimų nutarimai neturėtų būti pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų pasekmių nei juridiniam asmeniui, nei jos dalyviams ar viešajam interesui. Pažymėtina, kad juridinio asmens dalyvių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais institutas turi dvejopą paskirtį. Viena vertus, šios teisės normos skirtos apsaugoti dalyvių interesus, kad nebūtų priimami neteisėti nutarimai, pažeidžiantys dalyvių teises, taip pat viešąjį interesą, kita vertus – apsaugoti paties juridinio asmens bei už ginčijamą nutarimą balsavusių dalyvių teises, kad nepagrįstais ieškiniais juridiniam asmeniui nebūtų daroma žala, sutrukdant jo veiklą ar kenkiant teisėtiems juridinio asmens interesams. Sprendžiant dėl daugiabučių namų savininkų bendrijų narių susirinkimų, laikytina, kad vienokie ar kitokie pažeidimai galėtų būti pripažinti formaliais ir nepakankamais priimtų sprendimų naikinimui tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad jie iš tiesų formalūs – tokie, kurie neturėjo įtakos (ar turėjo itin menką) vienokiai ar kitokiai dalyvių valiai susiformuoti, ji nebūtų primesta kurio nors iš subjektų, turinčių teisę sušaukti susirinkimą, o būtų susiformavusi pagal galimybes maksimaliai išsiaiškinus visus turinčius reikšmės apsisprendimui oponuojančių pusių argumentus.

Taigi, šiuo aspektu įvertinus faktines byloje nustatytas ginčijamo susirinkimo nutarimų priėmimo aplinkybes, konstatuotina, kad jei ir buvo padaryti kai kurie pažeidimai šaukiant 2015-08-31visuotinį Bendrijos narių susirinkimą organizuojant dėl 2015-08-31 Bendrijos narių visuotinio susirinkimo dienotvarkėje numatytų klausimų balsavimą ir balsų skaičiavimą, teismas sprendžia, kad minėti pažeidimai yra formalūs, neturėjo įtakos vienokai ar kitokiai Bendrijos narių valiai susiformuoti, tiek dėl Bendrijos pirmininko ir valdybos pirmininko V. S. atšaukimo iš pareigų, tiek kitais minėto susirinkimo dienotvarkės klausimais, todėl yra teisėti ir juos pripažinti negaliojančiais nėra pagrindo. Netenkinus ieškovo reikalavimo pripažinti jo atšaukimą iš (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko ir valdybos pirmininko pareigų, teismas netenkina ir ieškovo reikalavimo pripažinti 2013-10-01 Darbo sutarties su Bendrija nutraukimą nuo 2015-08-01, bei priteisti negautą atlyginimą už laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2016-10-01) (18-19, 1tomas).

Nenustatyta, kad ieškovai pareiškė nepagrįstą ieškinį, veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą (CPK 95 str.). Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė kiekvieno asmens teisė, ji realizuojama įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklostę teisiniai santykiai ieškovą išrinkus Nenustatyta, kad ieškovai pareiškė nepagrįstą ieškinį, veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą (CPK 95 str.). Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė kiekvieno asmens teisė, ji realizuojama įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Todėl prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.

Ieškovo bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudarė 31 Eur žyminio mokesčio (b.l.9, 1 tomas), 800 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti ( b.l. 146-147, 1 tomas). Atsakovo bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudarė 600 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 148-149, 1 tomas, 105-107 2 tomas). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šios taisyklės taikomos ir žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinis skundus (CPK 93 straipsnis). Ieškovo ieškinį atmetus, minėta suma priteistina atsakovui iš ieškovo V. S. (CPK 93 str. 1 d.).

Byloje buvo 2,88 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios nepriteisiamos, nes yra mažesnės už minimalias priteistinas bylinėjimosi išlaidas ( 2011-11-07 LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro įsakymas Nr. IR-261/IK-355, CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur atstovavimo išlaidų, (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ , į/k (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), naudai

Atsakovo atstovo prašymą skirti ieškovui baudą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.