Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K.

nukentėjusiosioms A. S., U. M.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2016-09-05 apie 10.00 val., vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi Colt“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir aikštelėje prie namo Ž. Liauksmino g. 3, Vilniuje, parkuodama automobilį nepaliko tarpo iš šono, savo automobilio dešine galine dalimi kliudė stovinčio automobilio „Hyundai i 20, v/Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. S., galinę dalį ir jį apgadino, po ko iš eismo įvykio vietos pasitraukė, ir tą pačią dieną 12.30 val. toje pačioje aikštelėje vairuodama tą patį automobilį, važiuodama atbuline eiga kliudė stovintį automobilį „Volvo S60“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi U. M., jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo ji pažeidė KET 9, 126, 222 p.p. bei LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d..

V. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad virš 20 metų gyvena toje vietoje, automobilį stato šioje aikštelėje. 2016-09-05 ji automobiliu naudojosi, parkavosi ir važiavo aikštelėje, kad būtų kliudžiusi kokį nors automobilį ir būtų jį apgadinusi nejuto, todėl neieškojo automobilių savininkų, ar jai tą dieną skambino policininkai ji nepamena. Vaizdo įrašą ji matė, matė, kad automobilį parkuoja ji.

Nukentėjusioji A. S. parodė, kad automobilį „Hyundai i 20, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ji pastatė aikštelėje netoli darbovietės 2016-09-05 ryte. Po darbo pamatė, kad jos automobiliui apgadinta kairė galinė dalis. Peržiūrėjo vaizdo įrašą ir pamatė, kad jos automobilį kliudė automobilis „Mitsubishi Colt“, v/Nr. (duomenys neskelbtini). Kitą dieną bandė bendrauti su V. K., ši kaltę neigė ir nesikalbėjo. Žala padaryta automobiliui 700 eurų.

Nukentėjusioji U. M. parodė, kad automobilį „Volvo S60“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ji pastatė aikštelėje prie darbovietės. Apie 12.30 val. atėjo bendradarbė R. P. ir pranešė, kad jos automobilį apgadino automobilis „Mitsubishi Colt“ ir nuvažiavo. Ji paskambino policijai, sužinojo V. K. telefono numerį, bandė susisiekti, ši telefono nekėlė. V. K. skambino ir policininkai, telefono ji nekėlė. Kitą dieną ji susitiko V. K., ši viską neigė, pildyti deklaraciją atsisakė. Jos automobiliui buvo padaryta apie 500 eurų žala.

Liudytoja R. P. parodė, kad 2016-09-05 ryte ji iš darbovietės išvyko darbo reikalais. Apie 12.30 val. ji grįžo, bandė pro namo arką patekti į aikštelę prie namo Ž. Liauksmino g. 3, tuo metu iš aikštelės atbuline eiga bandė išvažiuoti automobilis „Mitsubishi Colt“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), jo vairuotojai tai nesisekė daryti. Ji pasitraukė ir „Mitsubishi Colt“ išvažiavo. Atvažiavusi į aikštelę ji savo automobilį pastatė, apžiūrėjo bendradarbės U. M. automobilį „Volvo“ ir pamatė, kad „šviežiai“ nubrėžtas dešinės pusės galinis bamperis. Apie tai pranešė U. M.. Jai iš aikštelės išvažiuojant „Volvo“ nebuvo apgadintas.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad policininkai nustatė naujus sugadinimus automobiliui „Volvo“ 0,37 – 0,65 cm aukštyje ir automobiliui „Hyundai“ nuo 0,32 iki 0,59 cm aukščio (b.l. 3).

Iš duomenų apie eismo įvykį matyti, kad „Hyundai i 20, v/Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis ir priekinis dešinės pusės sparnas, automobiliui „Volvo S60“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis (b.l. 6).

Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo, fotonuotraukų matyti, kad automobiliui „Hyundai“ brėžtas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodžio korpusas, brėžtas priekinio bamperio dešinės pusės šonas, brėžtas priekinis dešinės pusės sparnas, automobiliui „Mitsubishi Colt“ brėžtos ir lenktos visos automobilio kėbulo dalys, sugadinimų aukštis ant abiejų automobilių sutampa (b.l. 22-27).

Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo, fotonuotraukų matyti, kad „Volvo“ brėžtas galinio bamperio dešinės pusės kampas, automobiliui „Mitsubishi Colt“ brėžtos ir lenktos visos automobilio kėbulo dalys, apgadinimų aukštis ant abiejų automobiliui sutampa (b.l. 27-30).

Iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilis „Mitsubishi Colt“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-09-05 10.10 val. bando priekiu įvažiuoti į tarpą tarp stovinčių automobilių ir dešiniu galinės dalies šonu kliudo stovinčio automobilio „Hyundai“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės dalį, šis sujuda, automobilis „Mitsubishi“ sustoja, pastovi kelias sekundes, pavažiuoja atbuline eiga, vėl parkuojasi į laisvą vietą, iš jo per labai siaurą durų atsidarymą bando išlipti moteris (1 įrašas);

2016-09-05 12.33 val. į aikštelę įvairuoja automobilis „BMW“ pavažiavęs sustoja, užtverdamas išvažiavimą 5 automobiliams (2 įrašas);

2016-09-05 12.34 val. iš „BMW“ automobilio išlipa R. P. ir užeina už pastato (3 įrašas);

2016-09-05 12.35 val. R. P. iš už pastato išeina, apžiūri automobilius, praeina pro „Hyundai“ automobilį ir nueina (4 įrašas);

2016-09-05 12.36 val. R. P. ateina į aikštelę kartu su U. M., jos aikštelėje kalbasi, apžiūrinėja automobilius, po to nueina (5 įrašas).

V. K., vertinant jos teisme duotus parodymus, pripažįsta, kad apgadino abu automobilius, nurodydama, kad kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau ji neigia jutusi kontaktus ir nepripažįsta tyčia pasitraukusi iš eismo įvykio vietos.Peržiūrėtas vaizdo įrašas duoda pagrindą teismui daryti išvadą, kad kontaktas buvo stiprus, kliudytas automobilis sujudėjo ir V. K. tikrai juto, nes kliudžiusi automobilį toliau nevažiavo, pastovėjo ir parkavosi pakartotinai.Iš liudytojos R. P. parodymų matyti, kad V. K. vairavo savo automobilį gana keistai, parkavimas automobilio į siaurą tarpą tarp dviejų stovinčių automobilių ir važiavimo būdas, teismui taip pat atrodo keistai, atsižvelgiant į tai, kad V. K. tą dieną nekėlė telefono, duoda pagrindą daryti prielaidą, kad ji galimai buvo nuo kažko apsvaigusi, tačiau prielaidomis teismas vadovautis negali.U. M. parodė, kad „Volvo“ pastatė neapgadintą, tai, kad 2016-09-05 ryte jis nebuvo apgadintas, patvirtino liudytoja R. P., kuri apie 12.00 val. po V. K. išvažiavimo iš aikštelės apgadinimą pamatė, įrodo, kad būtent V. K. šį apgadinimą ir padarė, tai patvirtina automobilių sugretinimo protokolas ir fotonuotraukos.Įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus teismas daro išvadą, kad būtent V. K. vairuodama automobilį sukėlė du eismo įvykius, kurių metu apgadino svetimą turtą, po ko tyčia iš eismo įvykių vietų pasitraukė, tuo padarė LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus.

V. K. už KET pažeidimus buvo bausta, galiojančių nuobaudų neturi, jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

LR ATPK 130 str. 1 d. nurodyta, kad už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos užtraukia baudą vairuotojui nuo 868 eurų iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Galimybė už administracinius teisės pažeidimus skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba visai neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta LR ATPK 30¹ str. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į LR ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į LR ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant LR ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik kai nustatoma visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.

Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. LR ATPK 30¹ str. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

V. K. galiojančių nuobaudų neturi, todėl darytina išvada, kad nors ir minimalios LR ATPK 130 str. 1 d. numatytos nuobaudos paskyrimas, aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, todėl yra pagrindai taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas ir tuo bus pasiekti LR ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai. Neskirti visiškai baudos ar atėmimo teisės vairuoti transporto priemones, šiuo atveju negalima, nes tai gali suformuoti nebaudžiamumo precedentą, bauda ir atėmimas teisės vairuoti transporto priemones skirtini mažesni už minimalius.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., 286-287 str. str. –

nutarė:

V. K. už LR ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą nubausti 30 eurų bauda, už LR ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą nubausti 300 eurų bauda ir atimti teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. nuobaudas subendrinti ir paskirti V. K. 300 eurų baudą ir atimti teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR ATPK 313 str. 1 d., baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (LR ATPK 314 str. 1 d.).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK Nr. 16063038323 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d., po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.