Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjai E. G., jos įstatyminei atstovei R. L., atstovui advokatui Ridui Žemkauskui,

teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. G. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 52-ANRˍN-7062-2024 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2024 m. lapkričio 15 d. nutarimu nepilnametei E. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams. E. G. nubausta už tai, kad ji 2024 m. lapkričio 2 d. 12.05 val. Alytaus rajone, Krašto kelio Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė 58-ame kilometre vairavo automobilį „Toyota“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau — ir KET) 14 punkto reikalavimus.

Pareiškėjos atstovas advokatas Ridas Žemkauskas, veikdamas pareiškėjos vardu, pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos 2024 m. lapkričio 15 d. nutarimą ir neskirti E. G. administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės. Skunde nurodė, kad transporto priemonę nepilnametei E. G., neturinčiai teisės vairuoti, perdavė ir leido vairuoti jos motina R. L., kuri administracinio nusižengimo metu, t. y. vairuojant dukrai, sėdėjo šalia jos keleivio vietoje. R. L. už jos padarytą pažeidimą skirta administracinė nuobauda. Taigi, šioje situacijoje kaltinti vien tik nepilnametę E. G., negalima, nes faktiškai neatsakingas motinos elgesys, leidžiant pavairuoti dukrai automobilį, neturint tam teisės, sąlygojo administracinio nusižengimo padarymą. Nežiūrint to, E. G. supranta, kad padarė administracinį nusižengimą, dėl to labai gailisi. Pats pažeidimo faktas jai sukėlė didelį emocinį stresą, jau vien tai turi auklėjamąjį poveikį. ANK 34 straipsnio 4 dalis (skunde nurodyta teisės norma) numato, kad teismas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, gali apskritai administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Motyvų neskirti administracinės nuobaudos šiuo atveju tikrai yra pakankamai. Pareiškėja yra nepilnametė, itin teigiamai charakterizuojama, yra geras mokinys, pavyzdingo elgesio. Tai pirmas kartas, kai ji padaro administracinį nusižengimą, anksčiau nėra bausta. Kita vertus, ne vien baudimas pasiekia nuobaudos skyrimo tikslų, bet ir nenubaudus, leidimas suprasti, kad reikia būti atidesniam, suteikia nusižengimą padariusiam asmeniui vidinį įsipareigojimą ateityje būti atsakingam, juolab kad pareiškėja teigiamai charakterizuojama. Tad šiuo atveju galima apsiriboti tuo teigiamu rezultatu, kurį duoda pats administracinės bylos buvimo faktas, jo nagrinėjimo procesas. Akivaizdu ir tai, kad neskyrus baudos vaikui bus sustiprintas pasitikėjimas policija, teisėsauga, teismu. Nepilnametei nebus nuo mažens įdiegtas supratimas, kad policija ir teismai vien tik baudžia, kad teisingumas bei įstatymo saugomi visuomeniniai santykiai bei interesai apginami ne tik baudimu, bet ir nusižengimą padariusiam asmeniui išreikštu pasitikėjimu. Taip pat pažymėtina, kad E. G. ketina pagal mainų programą vykti į JAV, tad, akivaizdu, kad administracinis nubaudimas jai gali tai sutrikdyti gaunant JAV vizą. Taip pat ji netektų teisės pusę metų laikyti vairuotojo teisių, nors faktiškai tam yra pasiruošusi, tai taip pat jai būtų didelė trauma.

Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka. Institucijos nuomone, pareiškėjos E. G. skunde nurodyti motyvai ir argumentai yra nepagrįsti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys ir skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių E. G. turėtų būti neskiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Administracinės nuobaudos paskyrimas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas E. G. neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe. Be to, šiuos nepatogumus ji patirs tik laikinai. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gerove, galimybe laikytis vairuotojo teises ar tvarkantis vizą dėl išvykimo į JAV, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti E. G. naudai, nes šią aplinkybę, prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti ji pati, o to nepadariusi, prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padaryto nusižengimo, riziką. E. G. nurodo, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo labai gailisi, tačiau šią aplinkybę Institucija jau įvertino, individualizuojant skiriamą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę bei nustatant jų minimalius dydžius, todėl tai negali būti pagrindas dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę. Prašo skundo netenkinti ir Institucijos 2024 m. lapkričio 15 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą,

Teismo posėdžio metu pareiškėja skundą palaikė. Papildomai paaiškino, kad įvykio dieną su mama važiavo pas gimines į Alytų. Važiuojant keliu, kuris buvo tiesus, nebuvo didelio eismo, buvo geros oro sąlygos, mama pasiūlė jai pavairuoti automobilį ir ji šį pasiūlymą priėmė. Jai yra 16 metų, žino, kad automobilį gali vairuoti tik 18 metų amžiaus asmuo, turintis vairuotojo pažymėjimą. Tačiau tuo momentu apie tai nesusimąstė, tikėjo, kad nieko blogo nenutiks. Gailisi, kad priėmė tokį sprendimą, turėjo pagalvoti prieš jį priimant. Su mama kalbėjo šia tema. Daugiau toks poelgis nepasikartos.

Pareiškėjos įstatyminė atstovė R. L. teismo posėdyje paaiškino, kad tuo metu, kai perleido automobilį vairuoti dukrai, buvo geros oro sąlygos, eismas nebuvo intensyvus ir jai pasirodė, kad dukra gali pavairuoti. Dabar supranta, kad tai buvo neprotingas poelgis ir jo nepateisina, už jį buvo nubausta, baudą sumokėjo.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į skundą prašė nagrinėti jį Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Institucijos nutarimas pakeistinas ir administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė neskirtinos.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pagal KET 14 punktą draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės vairuoti, numatyta ANK 424 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Pagal ANK 424 straipsnio 6 dalį už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Nagrinėjamu atveju iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja neginčija padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, įrodytumo ar jo teisinės kvalifikacijos, tačiau prašo už padarytą nusižengimą neskirti jai administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės.

Teismas pažymi, jog šiuo atveju už administracinį nusižengimą nubausta nepilnametė, todėl vadovaujamasi ANK normomis, reglamentuojančiomis nepilnamečių atsakomybės ypatumus.

ANK 42 straipsnyje numatyta, kad nepilnamečių administracinės atsakomybės paskirtis yra užtikrinti, kad administracinė atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą (1 dalis); padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimą už padarytą administracinį nusižengimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu (2 dalis); sulaikyti nepilnametį nuo naujų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų padarymo (3 dalis).

ANK 43 straipsnio, kuriame reglamentuojamas administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimas nepilnamečiams, 3 dalies nuostatos suteikia teismui (ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusiai institucijai) teisę, atsižvelgus į administracinio nusižengimo pobūdį ir nepilnamečio asmenybę ir siekiant veiksmingiau įgyvendinti šio kodekso 42 straipsnyje nustatytą nepilnamečių administracinės atsakomybės paskirtį, neskirti nepilnamečiui administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros taikymo.

Šiuo atveju patraukta administracinėn atsakomybėn nepilnametė E. G. administracine tvarka anksčiau nebausta, neteista, yra nedirbanti ir savarankiškų pajamų neturi. Dėl padaryto nusižengimo kaltę pripažino iš karto, dėl savo veiksmų gailisi. Administracinio nusižengimo byloje duomenų, kurie ją charakterizuotų neigiamai, nėra. Tokių duomenų atsiliepime nenurodė ir Institucija. Padarytas administracinis nusižengimas nors ir laikomas pavojingu, visgi neigiamų pasekmių kitiems asmenims, jų turtui nesukėlė, kiti KET reikalavimai pažeisti nebuvo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta viena E. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nusižengimą padaręs asmuo prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo. Šiame kontekste būtina įvertinti nusižengimo padarymo aplinkybes, o būtent tai, kad transporto priemonę vairuoti nepilnametei perdavė jos motina, kuri važiavo kartu su pareiškėja. Teismas pažymi, kad ši aplinkybės nepaneigia pareiškėjos kaltės ir nepateisina jos poelgio, tačiau leidžia spręsti, kad jos elgesys nebuvo itin įžūlus ar piktybiškas. E. G. padarė išvadas iš savo neteisėto elgesio, jį kritiškai vertina, į bylą pateikti duomenys, patvirtinantys, jog dėl padaryto pažeidimo pareiškėja labai išgyvena, patyrė didelį emocinį stresą, tai tik rodo nepilnametės nuoširdų susirūpinimą savo poelgiu. Tokiu būdu, šiuo konkrečiu atveju administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, pareiškėjos asmenybė, kuri yra išimtinai teigiama, jos elgesys po padaryto pažeidimo, sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad E. G. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir padarė reikiamas išvadas, ji yra tvirtai pasiryžusi elgtis atidžiai bei rūpestingai ir ateityje nedaryti ne tik analogiškų, bet ir kitų teisės pažeidimų, aiškiai suvokdama galinčias kilti dėl tokių neteisėtų veiksmų neigiamas pasekmes.

Taigi, teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai (ANK 42 straipsnis) bus pasiekti pareiškėjai neskiriant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės. Iš bylos duomenų akivaizdu, jog nepilnametei E. G. pakankamą auklėjamąjį poveikį turėjo pradėtas procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo, ji suvokė neigiamas pasekmes, susijusias su jos padarytu teisės pažeidimu, ir tai turės jai akivaizdų prevencinį poveikį, sulaikys ją nuo naujų administracinių nusižengimų padarymo.

Pažymima, kad Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad vaiko minimalios priežiūros priemonės gali būti skiriamos vaikui, kuris padarė administracinį nusižengimą, tačiau jam, vadovaujantis ANK, nebuvo paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė. Vaiko minimalios priežiūros priemonė – tai vaikui taikomas įpareigojimas, kurį vykdant, vaikui teikiama švietimo pagalba, dienos socialinės priežiūros ir kitos paslaugos. Būtent minimaliomis priežiūros priemonėmis siekiama padėti vaikui pasiekti teigiamų elgesio pokyčių, ugdyti (ugdytis) atsparumą neigiamai socialinei aplinkai, sudaryti vaikui palankias pozityviosios socializacijos, resocializacijos ir ugdymo (ugdymosi) sąlygas. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, pareiškėjos asmenybę, tai, kad į bylą nepateikta jokių jos elgesį neigiamai charakterizuojančių ir patvirtinančių, jog pareiškėja linkusi daryti teisės pažeidimus, duomenų, daro išvadą, jog pareiškėjos padarytas nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, o ne sąmoningo teisei priešingo elgesio pasekmė. Todėl įvertinus vaiko minimalios priežiūros priemonės esmę ir paskirtį, sprendžiama, kad šiuo konkrečiu atveju kreiptis įstatymų nustatyta tvarka dėl pareiškėjos minimalios ar vidutinės priežiūros taikymo netikslinga.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju byloje nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pakeisti Institucijos 2024 m. lapkričio 15 d. nutarimą ir, vadovaujantis ANK 43 straipsnio 3 dalimi, E. G. už nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, neskirti administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. lapkričio 15 d. nutarimą E. G. administracinio nusižengimo byloje ir E. G. už nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, neskirti administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.