- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-18
- Bylos Nr.
- 1S-233/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Kažys
- Kaltinamasis
- R. Z.
- Advokatai
- Ingrida Botyrienė
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. Z. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2010 m. spalio 27 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Z. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 104 str. (1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. 1 – 180 redakcija) padarymu.
R. Z. kaltinamas tuo, kad dėl žemų paskatų, veikdamas organizuota grupe su E. A. , A. V. L. , kuriam 2009-10-23 ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BPK 3 str. 1 d. 7 p. dėl mirties, V. S. , V. V. , R. K. , dalyvavo E. A. organizuotame E. B. nužudyme, o būtent:
2000 m. vasaros – rudens laikotarpiu E. A. , gavęs duomenų, kad jo namuose (duomenys neskelbtini), pagalbiniu darbuotoju dirbantis E. B. netinkamai elgiasi su sūnumi, susisiekė su A. V. L. ir perdavė šiam nurodymą organizuoti E. B. nužudymą, pasitelkiant jį, t. y. R. Z. , taip pat V. S. , V. V. ir R. K. . A.V. L. , vykdydamas E. A. nurodymą, restorano-pramogų ir poilsio komplekso „Villula“ („Vilija“) patalpose, esančiose Kauno mieste, Varnių g. 41, pasikvietė V. S. ir perdavė šiam E. A. nurodymą nužudyti E. B. , pasitelkiant jį – R. Z. , V. V. ir R. K. . Jis, t. y. R. Z. , taip pat V. S. , V. V. ir R. K. , vykdydami E. A. ir A. L. nurodymą, dėl žemų paskatų, norėdami įtikti E. A. ir A.V. L. , 2000 m. vasaros – rudens laikotarpiu, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, susitiko Raudondvario plente, po kelio Kaunas-Marijampolė viaduku, Kauno mieste, kur aptarė nusikaltimo padarymo planą, paskirstė vaidmenis. Apvažiavę Raudondvario seniūnijoje esančius miškus, jis (R. Z. ), V. S. , V. V. ir R. K. parinko vietą Kulautuvos girininkijos miške, prie Kulautuvos gyvenvietės, Kauno rajone, tinkamą E. B. nužudymui ir jo lavono paslėpimui. Pagal susitarimą jis (R. Z. ), turėjęs įvilioti E. B. į pasalą, atvežti šį tariamam krovinio iškrovimui į sutartą vietą miške, nuvažiavo parsivežti E. B. , o V. S. , V. V. ir R. K. liko laukti sutartoje vietoje miške, iškasdami duobę. Jis (R. Z. ) automobiliu atvežė E. B. į Kulautuvos girininkijos mišką, išlaipino ir nuvažiavo prie kelio stebėti aplinką, o pagal susitarimą veikę V. S. , V. V. ir R. K. nuvedė E. B. giliau į mišką prie tariamos krovinio iškrovimo vietos. Einant V. S. užmetė nukentėjusiajam ant kaklo virvę ir kartu su R. K. bei V. V. parvertė E. B. ant žemės bei pasmaugė, kol V. V. ir R. K. laikė E. B. , kad šis nesipriešintų. Po to V. S. ir V. V. apvyniojo nužudytojo E. B. galvą lipnia izoliacine juosta, kartu su R. K. nutempė lavoną į duobę ir joje užkasė nukentėjusiojo kūną. Atėjus prie automobilio, kuriame stebėjęs aplinką laukė jis – R. Z. , V. S. , V. V. ir R. K. sėdo į automobilį ir kartu su juo (R. Z. ) pasišalino iš įvykio vietos. Tokiu būdu R. Z. , dėl žemų paskatų, norėdamas įtikti E. A. , veikdamas organizuotoje grupėje su E. A. , iš keršto organizavusiu nužudymą, A.V. L. , V. S. , V. V. ir R. K. nužudė E. B. .
R. Z. 2009 m. sausio 29 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėlesnėmis nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas iki dabar.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 22 d. nutartimi kaltinamajam R. Z. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, jog R. Z. yra kaltinamas padaręs labai sunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas organizuota grupe, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, R. Z. anksčiau teistas Lietuvos Respublikoje ir užsienyje, turi ryšių užsienio valstybėse, niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje R. Z. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.) bei daryti naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.).
Šalies argumentai
Kaltinamojo R. Z. gynėja skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti, nurodo, kad apygardos teismas savo nutartį pratęsti R. Z. griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą maksimaliam terminui motyvuoja identiškais argumentais, kuriais suėmimo terminas R. Z. buvo tęsiamas ir anksčiau, t. y. nusikaltimo, kurio padarymu yra kaltinamas R. Z. , sunkumu bei įstatyme numatyta griežta laisvės atėmimo bausme, taip pat jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtintomis išvadomis apie R. Z. asmenybę bei prielaidomis, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus. Kaltinamojo gynėja nurodo, kad, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, bylos medžiagoje nėra nei vieno liudytojo ir nei vieno nukentėjusiojo parodymų, kurie inkriminuotų R. Z. dėl jam pareikštų kaltinimų, bylos medžiagoje nėra ir jokių kitų patikimų duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad R. Z. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą. Gynėjos teigimu, apygardos teismas, sprendęs itin ilgą laiką besitęsiančio suėmimo R. Z. termino pratęsimo klausimą, privalėjo atsižvelgti į tai, kad Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) ne viename savo sprendime ne kartą yra kategoriškai pabrėžęs, jog ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (jos termino pratęsimo) pagrindo paties savaime neužtenka, kad tęsti paskirtosios kardomosios priemonės terminą, o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindu. Tačiau Vilniaus apygardos teismas ne tik, kad visiškai nesivadovavo šiomis EŽTT praktikoje suformuluotomis taisyklėmis, bet visiškai neatsižvelgė ir į tokius EŽTT aiškinimus, kad kuo asmuo ilgiau yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o jokiais objektyviais bylos duomenimis nepagrįsti formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo ar daryti naujus nusikaltimus, taip pat asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas, nesudaro teisinio pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą. Kaltinamojo gynėja pažymi, kad apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą R. Z. , visiškai neatsižvelgė į tai, kad R. Z. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, nepilnametį vaiką, iki sulaikymo R. Z. nedirbo dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (negalėjo rasti darbo), tačiau iki tol jis turėjo ilgalaikį nepertraukiamą darbo stažą. Skundžiamoje nutartyje nurodytos tokios aplinkybės, kaip R. Z. ryšiai užsienyje, kurie niekaip nėra konkretizuoti, nes objektyviai nėra nustatyti bei tai, kad jis buvo teistas (Lietuvoje buvo teistas paskutinį kartą 1991 metais, teistumas išnykęs), nesudaro jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog R. Z. bėgs (slėpsis) nuo teismo ar darys naujus nusikaltimus. Gynėjos nuomone, taip pat nelaikytina pakankamu ir pagrįstu argumentu nuoroda į kitą ikiteisminį tyrimą, nes suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą teismas privalo vertinti ir vertina konkrečioje baudžiamojoje byloje. Todėl Vilniaus apygardos teismo skundžiama nutartis, kaip iš esmės pažeidžianti Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 122 str. įtvirtintas nuostatas bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 3 d. įtvirtintas pagrindines kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teises, naikintina.
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti, kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. Z. gynėjos skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. Z. suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.). Baudžiamojoje byloje esantys duomenys – kitų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų,liudytojų parodymai, specialistų išvados bei kiti duomenys leidžia pagrįstai R. Z. kaltinti jam inkriminuojamos pavojingos visuomenei veikos padarymu.
Vilniaus apygardos teismas pratęsė R. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. – kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus.
Skiriant arba pratęsiant suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. R. Z. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą organizuota grupe, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. R. Z. praeityje teistas tris kartus, nors teistumas už nusikaltimus, padarytus 1981 m. ir 1991 m. Lietuvos Respublikoje yra išnykęs, tačiau, 2007 m. R. Z. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Estijos Respublikoje. Iš bylos duomenų matyti, kad R. Z. iki sulaikymo slapstėsi, buvo paskelbta jo paieška. Būdamas užsienyje – Estijos Respublikoje R. Z. įvykdė nusikalstamą veiką, veikdamas su kitais asmenimis, kas leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis turi ryšių užsienyje. Nors, kaip nurodo kaltinamojo gynėja, R. Z. turi ilgalaikį nepertraukiamą darbo stažą, tačiau iki sulaikymo 2009 m. sausio 29 d. kaltinamasis niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Byloje yra duomenų, jog šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dar ir dėl kitų R. Z. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, kas rodo R. Z. polinkį nusikalsti. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, R. Z. gali bėgti (slėptis) nuo prokuroro ar teismo bei daryti naujus nusikaltimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. bei 3 p. numatytus suėmimo skyrimo pagrindus. Šių pagrindų buvimo nešalina ir kaltinamojo gynėjos skunde nurodytos aplinkybės, jog R. Z. turi šeimą, pastovią gyvenamąją vietą, šios aplinkybės nelaikytinos pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Kaltinamojo R. Z. gynėjos skunde teisingai nurodoma, kad kardomoji priemonė – suėmimas R. Z. taikoma jau gana ilgą laiką, tačiau byloje nėra duomenų, kurie būtų pagrindas manyti, kad byla yra vilkinama. Baudžiamoji byla šiuo metu yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, atliekamas įrodymų tyrimas. Lietuvos Respublikos BPK 127 str. nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo terminai taikomi tik ikiteisminio tyrimo stadijoje. Savo žinioje bylą turinčio teismo tokie terminai nesaisto. Nors kaltinamajam R. Z. , taikant kardomąją priemonę – suėmimą ilgą laiką yra suvaržoma jo teisė į laisvę, tačiau šiuo atveju be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų. Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamojo gynėjos skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
kaltinamojo R. Z. gynėjos skundą atmesti.