Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-09-26 · Administracinė byla Nr. I-3610-815/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-09-26
Bylos Nr.
I-3610-815/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas (pirm.), Ernestas Spruogis (pran.), Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
V. R., V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno
Trečiasis asmuo
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Arūnas Koskus
Kategorijos
  • 8.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 37.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3610-815/2008Procesinio sprendimo kategorija 8.1.3; 8.2; 9.10; 15.2.3.2; 37.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio (pranešėjas), sekretoriaujant Jurgitai Mazurkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo – V. R. atstovui – advokatui Arūnui Koskui, atsakovės – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovui – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų išieškojimo skyriaus III-ojo poskyrio vedėjui Petrui Ričardui Juodeikiui, trečiojo suinteresuoto asmens – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei – Teisės departamento Juridinio skyriaus vyriausiajai specialistei Jovitai Vadeikytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – V. R., atstovaujamo advokato Arūno Koskaus, skundą atsakovei – Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. balandžio 24 d. turto arešto akto panaikinimo, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareigūno D. M. veiksmų – rašto „Dėl V. R. mokestinės nepriemokos išieškojimo“ Nr. (25.4-09)-R1-2027 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų veiksmų pripažinimo neteisėtais, pranešimo prokurorui apie galimą pareigūnų savavaldžiavimą bei apie galimai suklastoto dokumento – 2008 m. vasario 15 d. pranešimo apie įsiskolinimą panaudojimą bei dėl 200 000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo V. R. naudai iš atsakovės – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas – V. R. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokato Arūno Koskaus (toliau – ir pareiškėjo atstovas) (atstovavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10)) su skundu (b. l. 5-9) (teisme gautas 2008 m. birželio 2 d.) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno apskrities VMI) 2008 m. balandžio 24 d. turto arešto aktą, pripažinti Kauno apskrities VMI pareigūnų veiksmus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) pareigūno D. M. veiksmus – raštą „Dėl V. R. mokestinės nepriemokos išieškojimo“ Nr. (25.4-09)-R1-2027 (toliau – ir raštas Nr. (25.4-09)-R1-2027) neteisėtais bei priteisti jo, V. R., naudai 200 000,00 Lt neturtinės žalos iš atsakovės – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities VMI.

2. Pareiškėjo atstovas nurodo, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. balandžio 15 d. kvietimu atvykti Nr. 14-01-17276 (toliau – ir kvietimas atvykti) pakvietė pareiškėją 2008 m. balandžio 22 d. 9:00 val. atvykti pokalbio dėl neįvykdytos mokestinės prievolės – 895 243,22 Lt pagal užsienio valstybės reikalavimą. 2008 m. balandžio 24 d. nuvykus į Kauno apskrities VMI iš pareiškėjo buvo pareikalauta pateikti fizinio asmens anketą apie turtą ir pinigines lėšas bei sumokėti 836 680,28 Lt mokestinę nepriemoką ir 58 562,94 Lt delspinigių. Pareiškėjui – V. R. buvo pateikta rašto Nr. (25.4-09)-R1-2027 kopija bei 10 lapų (7 lapai lietuvių kalba ir 3 lapai vokiečių kalba) spausdinto teksto kopijų, kurios nebuvo patvirtintos nei VMI pareigūnų, nei vertėjo, pareiškėjui nepaaiškinta, kad mokesčių inspekcijos veiksmai gali būti skundžiami, o buvo paaiškinta, kad reikia skųsti Vokietijos institucijų raštus, todėl pareiškėjas 2008 m. balandžio 29 kreipėsi į Kauno apskrities VMI su prašymu sustabdyti išieškojimo procedūrą, kol jis kreipsis į Vokietijos institucijas su pretenzija. 2008 m. balandžio 30 d. pareiškėjas pateikė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai Fizinių asmenų anketą. 2008 m. gegužės 7 d. pareiškėjas kreipėsi į advokatą Arūną Koskų, kuris paaiškino, kad reikia skųsti neteisėtus Lietuvos institucijų pareigūnų veiksmus, nes minėtos kopijos ir jų turinys nėra dokumentai, juo labiau skundžiami dokumentai.

3. Pareiškėjo atstovo nuomone, Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūno – Tarptautinių informacijos mainų skyriaus vedėjo D. M. veiksmai, pasirašant 2008 m. kovo 31 d. raštą Nr. (25.4-09)-R1-2027 ir nusiunčiant jį Kauno apskrities VMI kaip privalomą nurodymą yra neteisėti dėl tokių motyvų.

3.1. Valstybinė mokesčių inspekcija pažeidė Pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio reikalavimus, kadangi Vokietijos institucijos rašto pagrindu nepriėmė sprendimo, tolygaus sprendimams dėl tiesioginių asmenų įsiskolinimų išieškojimo. Tik tokio sprendimo, priimto Lietuvos Respublikos institucijos, kuris yra skundžiamas administracine tvarka pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatas, pagrindu yra leistinas išieškojimas.

3.2. Valstybinė mokesčių inspekcija pažeidė Įstatymo 10 straipsnio l dalį ir 18 straipsnio reikalavimus, kad su prašymu turi būti pateiktas dokumentas, leidžiantis išieškoti skolą pareiškėjo valstybėje. Jeigu tikėti nepatvirtintos vertimo į lietuvių kalbą kopijos be datos, pavadintos prašymu išieškoti mokestinę skolą, tekstu, tai vykdymą leidžiantis, neapskųstas dokumentas yra 2007 m. liepos 5 d. Itzehoe centrinės muitinės pranešimas apie priskaičiuotus mokesčius Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šis dokumentas nebuvo pateiktas, o pateikta 2008 m. vasario 15 d. pranešimo dėl įsiskolinimo kopija. Šis pranešimas dėl įsiskolinimo yra suklastotas, nes jo data – 2008 m. vasario 15 d., o delspinigiai paskaičiuoti nuo 2007 m. rugpjūčio 7 d. iki 2007 m. kovo 6 d. (vėlesnė data nei pranešimo dėl įsiskolinimo data), todėl toks dokumentas negali būti laikomas pretenziją vykdyti leidžiančiu dokumentu. Apie suklastoto dokumento panaudojimą teismas turėtų pranešti prokurorui, kaip tai numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 109 straipsnyje. Pareiškėjas vykdymą leidžiančio dokumento nėra matęs, taigi, ir apskundimo tvarka pasinaudoti negalėjo.

3.3. Valstybinė mokesčių inspekcija pažeidė Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nuostatas, nes Vokietijos institucija nepatvirtino savo prašyme (jeigu tikėti nepatvirtinto vertimo kopija), kad buvo išnaudotos visos pareiškėjo valstybės teisės aktų nustatytos išieškojimo procedūros, ir dėl ko skola nebuvo išieškota. Be to, Vokietijos institucija neįvykdė Tarybos Direktyvos 76/308/EEB 7 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nes nenurodė, nuo kada pagal Vokietijos įstatymus galima pradėti išieškojimą. Todėl, remiantis Komisijos direktyvos 2002/94/EB 15 straipsnio 1 dalies b papunkčiu, Valstybinė mokesčių inspekcija privalėjo paprašyti pareiškėjos prašymą papildyti, o ne leisti savo raštu išieškoti skolą, netgi nepriimant sprendimo dėl tiesioginio išieškojimo.

3.4. Valstybinė mokesčių inspekcija nekreipė dėmesio į tai, kad Vokietijos institucija pažeidė Tarybos direktyvos 76/308/EEB 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus su prašymu patenkinti pretenziją pateikti oficialų dokumentą, leidžiantį jos vykdymą, išduotą valstybėje narėje, arba to dokumento patvirtintą kopiją bei kitų dokumentų originalus arba patvirtintas kopijas, pati VMI pažeidė Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies bei 18 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjo atstovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A16-787/2007, kurioje konstatuota: „Byloje esančių dokumentų, kurių pagrindu Vokietijos muitinės departamentas prašo vykdyti pinigų iš K. A. išieškojimą, kopijos įstatymų nustatyta tvarka nepatvirtintos, dokumentų vertimai į lietuvių kalbą atlikti pažeidžiant įstatymų reikalavimus (nenurodytas dokumentą vertęs asmuo, jis neįspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingą vertimą, nėra vertimą atlikusios įstaigos antspaudo, asmens parašo), tad tokie dokumentai negali būti vertinami kaip atitinkantys Pagalbos išieškant reikalaujamas skolas įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio reikalavimus.“

Šalies argumentai

4. Pareiškėjo atstovas nurodo, kad Kauno apskrities VMI pareigūnų aktai ir veiksmai: 2008 m. balandžio 24 dienos turto arešto aktas (kuris išreikalautinas iš atsakovo, nes V. R. nebuvo įteiktas), 2008 m. balandžio 15 d. kvietimas atvykti, reikalavimas pateikti fizinių asmenų anketą, reikalavimas sumokėti 895 243,22 Lt, turto arešto akto nepateikimas, pareigūnų veiksmų apskundimo tvarkos neišaiškinimas ir tai, kad V. R. nebuvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, yra neteisėti dėl tokių motyvų.

4.1. Mokestinė prievolė pagal MAĮ 2 straipsnio 19 dalį yra pareiga laiku sumokėti mokestį, nustatytą mokesčių įstatymuose. Mokesčių administravimo įstatymas Vokietijos Federacinės Respublikos įstatymų nepriskiria prie mokestinių Lietuvos Respublikos įstatymų, todėl mokestinė prievolė gali atsirasti tik sprendimo įregistruoti mokestinę prievolę pagrindu. Pareiškėjas nei iš Vokietijos institucijos, nei iš Lietuvos institucijų nėra gavęs jokių sprendimų dėl mokestinių prievolių atsiradimo. Nesant mokestinės prievolės, negalimas ir mokesčio išieškojimas. Turto areštas pritaikytas nesilaikant MAĮ 89 straipsnio nuostatų, kad mokesčių mokėtojui (šiuo atveju pareiškėjas negali būti laikomas mokesčių mokėtoju, jam nėra atsiradusi mokestinė prievolė, nes nepriimtas sprendimas išieškoti mokestį), nevykdančiam mokestinės prievolės įteikiamas raginimas geruoju per 20 dienų sumokėti mokestinę nepriemoką. Pagal MAĮ 95 straipsnį turto areštas yra mokestinės prievolės užtikrinimo priemonė, taigi, gali būti taikomas mokestinės prievolės užtikrinimui. Turto arešto aktas ir išieškojimas gali būti pradėtas tik MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. V. R. atveju dviem pagrindais: kai mokėtojas nesumoka sumų, nurodytų administratoriaus raginime, ir kai mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime apskaičiuoto mokesčio, tačiau nei vienas iš šių pagrindų V. R. netinka, todėl turto arešto aktas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

4.2. Kvietimas atvykti, reikalavimas pateikti fizinių asmenų anketą ir sumokėti 895 243,22 Lt sumą, teisių bei pareigų ir pareigūnų veiksmų apskundimo tvarkos neišaiškinimas yra neteisėti, kadangi nesant įstatyme ar lydimajame teisės akte, ar sprendime nustatyto pagrindo, šie veiksmai vertintini kaip savavaldžiavimas. Šiais veiksmais pažeistas Įstatymo 11 straipsnis, MAĮ 89, 95 ir 105 straipsniai.

Taigi, turto arešto aktas ir veiksmai yra neteisėti iš esmės, nes prieštarauja aukštesnės galios aktams bei neteisėti dėl to, jog juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

5. Pareiškėjo atstovas pažymi, kad dėl minėtų atsakovo neteisėtų aktų, veiksmų V. R. patyrė didelę neturtinę žalą: V. R. patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, nepatogumus, sumažėjo jo bendravimo galimybės, pašlijo santykiai su artimaisiais, pablogėjo jo, kaip padoraus piliečio, reputacija. V. R. patyrė šoką, kai negavęs jokio sprendimo, kurį galėtų apskųsti, sužinojo, kad yra skolingas 895 243,22 Lt, nors Vokietijoje iš jo niekas tų pinigų nereikalavo. Nuvykęs į valstybinę mokesčių inspekciją, jautėsi kaip tarptautinio masto nusikaltėlis, uždirbęs iš nelegalaus cigarečių verslo ir kontrabandos milijonus eurų, nors iš esmės tik vairavo transporto priemonę, priklausančią Lietuvos Respublikos įmonei, kuri pagal Bendrijos Muitinės kodeksą galėtų būti mokesčių mokėtoju, nežinodamas apie paslėptas cigaretes. Mokesčių inspektoriai reikalavo, kad V. R. pildytų anketas apie turtą, taip pat reikalavo sumokėti 895 243,22 Lt. Pareiškėjo atstovo nuomone, įvertinant atsakovo nusikalstamą nerūpestingumą ir nesigilinimą į pagrindines žmogaus teises ir laisves, numatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių Konvencijos 6 straipsnyje (t. y. teisė žinoti, kuo jis kaltinamas), įstatymų nepaisymą, Lietuvos piliečio pažeminimą ir reikalaujamą sumą, atsakovo veiksmai turėtų būti įvertinti kaip tyčiniai. Be to, apie turto areštą tapo žinoma visoms bankų įstaigoms, lizingo bendrovėms, darbdaviams ir kitiems asmenims, kadangi registras yra viešas. Taigi, atsižvelgiant į atsakovo kaltę ir sumą, kuri „išieškoma iš V. R.“, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 ir 6.271 straipsniais bei 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais iš atsakovės priteistina 200 000 Lt suma neturtinės žalos atlyginimui.

II

Atsakovė – Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 52-54) nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi tokiais argumentais.

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas skunde netinkamai nurodo šalių procesinę padėtį. V. R. prašo pripažinti neteisėtais Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūno D. M. veiksmus – raštą Nr. (25.4-09)Rl-2027. ABTĮ 48 straipsnio 2 dalis numato, kad atsakovu administracinėje byloje yra institucija, kurios aktas ar veiksmas yra skundžiamas. Tačiau pareiškėjas, skųsdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmą, įvardija ją ne atsakovu, bet trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

2. Mokesčių administravimo įstatymo 146 straipsnio 1 dalis numato, kad skundai dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo pranešimo apie veiksmą įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjas prašo pripažinti neteisėtais raštą Nr. (25.4-09)-Rl-2027, Kauno apskrities VMI 2008 m. balandžio 15 d. kvietimą atvykti, reikalavimą sumokėti 895 243,22 Lt mokestinę nepriemoką, reikalavimą pildyti fizinių asmenų anketą. Apie šiuos mokesčių administratorių veiksmus pareiškėjas sužinojo (kaip nurodoma skunde) 2008 m. balandžio 24 d., tačiau šie veiksmai nebuvo apskųsti per vieną mėnesį (skundas teismui buvo pateiktas 2008 m. birželio 2 d.), ir pareiškėjas neprašo atnaujinti terminą skundui paduoti.

3. Valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. kovo 31 d. raštu Nr. (25.4-09)-Rl-2027 perdavė Kauno apskrities VMI Vokietijos Federacinės Respublikos Mitte federalinės finansų direkcijos Centrinės vykdymo tarnybos Įteikimo skyriaus 2008 m. kovo 26 d. prašymą su priedais dėl 242 319,36 EUR (836 680,28 Lt) tabako mokesčio ir 16 961 EUR (58 562,94 Lt) šio mokesčio delspinigių išieškojimo iš Lietuvos Respublikos piliečio V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) Prie Valstybinės mokesčių inspekcijos rašto buvo pridėti V. R. skolą Vokietijos muitinei pagrindžiantys dokumentai, todėl laikytina, kad V. R. turi mokestinę skolą Vokietijos Federacinei Respublikai. Skolos išieškojimas šios valstybės naudai turėjo būti vykdomas vadovaujantis MAĮ 29 straipsnio 3 dalimi bei Pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymu. Šis išieškojimas yra susijęs su tam tikra specifika, nes turi būti taikomas ne tik MAĮ, kaip tai numato Įstatymo 7 straipsnis, bet ir atsižvelgiama į tai, kad išieškojimą Vokietijoje leidžiantis dokumentas nebuvo užginčytas ir jo nebuvo galima įvykdyti šioje šalyje, todėl išieškojimas yra tęsiamas Lietuvos Respublikoje.

4. Kauno apskrities VMI, siekdama išsiaiškinti mokesčio ir delspinigių nemokėjimo priežastį, 2008 m. balandžio 15 d. išrašė V. R. kvietimą atvykti Nr. 14-01-17276, kuris pareiškėjui buvo įteiktas asmeniškai 2008 m. balandžio 24 d. MAĮ 33 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad mokesčių administratorius turi teisę duoti mokesčių mokėtojui privalomą vykdyti nurodymą – atvykti pas mokesčių administratorių. Taigi, Kauno apskrities VMI pagrįstai ir teisėtai iškvietė V. R., supažindino jį su įsiskolinimą pagrindžiančiais dokumentais ir 2008 m. balandžio 15 d. kvietimą atvykti Nr. 14-01-17276 pripažinti neteisėtu nėra juridinio pagrindo.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjas 2008 m. balandžio 29 d. pateikė Kauno apskrities VMI prašymą laikinai sustabdyti išieškojimą Vokietijos Federacinės Respublikos naudai, todėl Kauno apskrities VMI, remdamasi Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. VA-119, paprašė pareiškėją užpildyti fizinio asmens anketą, kuri pildoma, kai mokesčių mokėtojas prašo atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Taigi, šis Kauno apskrities VMI veiksmas laikytinas teisėtu.

6. MAĮ 101 straipsnio 3 dalis numato, kad mokesčių administratorius turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą, jeigu jis įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su mokesčiu susijusių sumų. Kadangi V. R. turi 895 243,22 Lt įsiskolinimą Vokietijos Federacinei Respublikai, kuris Įstatymo nustatyta tvarka išieškomas Lietuvos Respublikoje, Kauno apskrities VMI, siekdama užtikrinti skolos išieškojimą, 2008 m. balandžio 22 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turto arešto aktas) apribojo pareiškėjui teisę disponuoti jam priklausančiu turtu. Viso areštuoto turto vertė sudaro 53 000 Lt. Turto arešto aktas 2008 m. birželio 18 d. buvo įteiktas V. R. asmeniškai, tai patvirtina turto arešto akto įteikimo pranešimas Nr. 727264124. Pažymėtina, kad turto arešto akto 2 lape nurodyta jo apskundimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

7. MAĮ 89 straipsnis numato, kad raginimas įteikiamas vienu iš šių atvejų: įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose, priimamas neigiamas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą, nutraukiama mokestinės paskolos sutartis. Kadangi V. R. yra skolingas ne Lietuvos Respublikai, išieškojimą leidžiantis dokumentas nebuvo apskųstas Vokietijoje ir nebuvo nei vienos iš aukščiau paminėtų sąlygų, Kauno apskrities VMI neprivalėjo siųsti V. R. raginimo, kaip tai numato MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Pažymėtina, kad V. R. nebuvo taikytas nė vienas MAĮ 106 straipsnyje nurodytas mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdas.

8. Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentinga institucija, pateikusi prašymą išieškoti mokestinę skolą iš V. R., nurodė, kad 2005 m. lapkričio 25 d. aukščiau įvardintas skolininkas turėjo importo mokesčiais apmokestinamų prekių (1 740 800 vnt. cigarečių). Prieš tai šios cigaretės buvo neteisėtai įvežtos į Vokietijos teritoriją, todėl atsirado prievolė sumokėti akcizą, kuris nebuvo sumokėtas. Skolininkui buvo teikiamas raginimas sumokėti skolą 2007 m. liepos 5 d. pranešimu apie priskaičiuotus mokesčius Nr. (duomenys neskelbtini), šis pranešimas nebuvo apskųstas. Šių duomenų teisingumą galėtų patvirtinti iš Vokietijos Federacinės Respublikos gauti dokumentai. Tikėtina, kad pareiškėjas patyrė nepatogumus, sukrėtimą, pablogėjusius santykius su artimaisiais dėl savo veiksmų (neveikimo), o ne dėl atsakovo kaltės. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nepatyrė ir nereikalauja atlyginti materialinę žalą. Dėl šių priežasčių pareiškėjo prašymas priteisti 200 000 Lt neturtinės žalos yra atmestinas.

III

Tretysis suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 37-39) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi tokiais argumentais.

1. Valstybinė mokesčių inspekcija nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiu, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, išsiųsdama Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai raštą Nr. (25.4-09)-Rl-2027 kaip privalomą vykdyti nurodymą, nepriėmė tokio sprendimo, kaip jis apibrėžiamas Pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo 11 straipsnyje.

Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad, remiantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, administracinis sprendimas – tai administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. kovo 31 d. raštu Nr. (25.4-09)-Rl-2027 tik persiuntė Vokietijos kompetentingos institucijos dokumentus Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl toks raštas yra laikytinas informacinio pobūdžio dokumentu, kuris nedaro poveikio pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, t. y. nesukelia teisinių pasekmių, nėra duodamas joks privalomas vykdyti nurodymas, ir negali būti laikomas sprendimu.

2. Pareiškėjo argumentas, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pažeidė Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio reikalavimus, yra nepagrįstas.

Tretysis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Vokietijos Mitte federalinės finansų direkcijos Centrinės vykdymo tarnybos Įteikimo skyrius su prašymu išieškoti mokestinę skolą iš pareiškėjo pateikė ir Kiel‘io centrinės muitinės 2008 m. vasario 15 d. prašymo išieškoti/imtis atsargumo priemonių Nr. (duomenys neskelbtini) bei pranešimo dėl įsiskolinimo Nr. (duomenys neskelbtini) raštus kartu su jų vertimais į lietuvių kalbą.

Įstatymas ir kartu su juo įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai (1976 m. kovo 15 d. Tarybos direktyva 76/308/EEB dėl savitarpio pagalbos patenkinant pretenzijas dėl tam tikrų rinkliavų, muitų, mokesčių ir kitų priemonių, 2002 m. gruodžio 9 d. Komisijos direktyva 2002/94/EB, nustatanti išsamias taisykles, taikomas įgyvendinant kai kurias Tarybos direktyvos 76/308/EEB dėl savitarpio pagalbos patenkinant pretenzijas dėl tam tikrų rinkliavų, muitų, mokesčių ir kitų priemonių nuostatas) reglamentuoja santykius tarp Europos Sąjungos valstybių narių, kai bendradarbiaujama išieškant vienoje valstybėje apskaičiuotus (nustatytus) mokesčius kitoje valstybėje. Tačiau minėti teisės aktai nereglamentuoja santykių tarp vienos ir/ar kitos valstybės kompetentingos (-ų) institucijos (-ų) ir skolininko dėl informacijos perdavimo būdo (raštu ar elektroninėmis priemonėmis), perduodamų dokumentų turinio, jų rekvizitų, vertimo iš originalios kalbos į kitą kalbą bei dokumentų formų. Priešingai, minėtų teisės aktų nuostatos suteikia teisę dviejų valstybių kompetentingoms institucijoms susitarti dėl dokumentų pateikimo popierine forma atsisakymo (Komisijos direktyvos 2002/94/EB 21 straipsnio 2 dalis) ir kalbos pasirinkimo (Komisijos direktyvos 2002/94/EB 24 straipsnis).

Kita vertus, Įstatymo 23 straipsnis įpareigoja Lietuvos Respublikos kompetentingas institucijas nustatyti detalias Įstatymo įgyvendinimo taisykles, atsižvelgiant į Tarybos direktyvos 76/308/EEB bei Komisijos direktyvos 2002/94/EB nuostatas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. VA-30 (Žin. 2007, Nr. 47-1838) buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 12 punkte nustatyta, kad „VMI priima ir vykdo lietuvių kalba pateiktus Prašymus, jeigu tarp šalių nėra sutarta kitaip. VMI ir kitos ES valstybės narės kompetentingos institucijos bendru sutarimu Prašymai VMI gali būti pateikiami šalių pasirinkta kalba“. Taisyklių 13 punktas reglamentuoja, jog tais atvejais, kai ES valstybių narių kompetentingos institucijos bendru sutarimu Prašymus ir kitą su šiais Prašymais susijusią informaciją teikia ne lietuvių kalba, VMI užtikrina šių dokumentų esmės vertimą į lietuvių kalbą. Taigi, darytina išvada, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, priimdama tik vokiečių kalba siųstus dokumentus ir nereikalaudama Vokietijos kompetentingos institucijos pateikti siųstų dokumentų vertimo į lietuvių kalbą, nei Įstatymo, nei Taisyklių nuostatų nepažeidė.

3. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, jog Valstybinė mokesčių inspekcija pažeidė Įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, nes Vokietijos institucija savo prašyme nepatvirtino, kad buvo išnaudotos visos pareiškėjo valstybės teisės aktų nustatytos išieškojimo procedūros, tretysis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių buvimą Vokietijos Mitte federalinės finansų direkcijos Centrinės vykdymo tarnybos Įteikimo skyrius patvirtino prie savo prašymo pridėdamas pagal 1976 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvos 76/308/EEB III priede nustatytą formą parengtą dokumentą (Prašymas išieškoti/imtis atsargumo priemonių Nr. (duomenys neskelbtini)).

IV

Teismo posėdyje pareiškėjo – V. R. atstovas – advokatas Arūnas Koskus prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde nurodytais motyvais.

Teismo posėdyje atsakovės – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovas – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų išieškojimo skyriaus III-ojo poskyrio vedėjas Petras Ričardas Juodeikis prašė skundą atmesti, remdamasis atsiliepime į skundą pateiktais argumentais. Papildomai paaiškino, kad nėra jokio pagrindo priteisti moralinės žalos atlyginimą, kadangi Lietuvos Respublikoje nebuvo atlikti jokie išieškojimo veiksmai.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė – Teisės departamento Juridinio skyriaus vyriausioji specialistė Jovita Vadeikytė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi atsiliepime pateiktais argumentais. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, rašytinius įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,konstatuoja :

I

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta:

1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. kovo 26 d. gavo Vokietijos Federacinės Respublikos Mitte federalinės finansų direkcijos Centrinės vykdymo tarnybos Įteikimo skyriaus raštą su priedais (b. l. 12-21, 41-50, 70-79) dėl mokestinės skolos – 895 243,22 Lt – išieškojimo iš V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), Garliava, Kauno r. (Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas Nr. (25.4-09)-R1-2027 (b. l. 11, 51, 69)).

2. Vokietijos Federacinės Respublikos Mitte federalinės finansų direkcijos Centrinės vykdymo tarnybos Įteikimo skyrius rašte nurodo, kad V. R. 2005 m. liepos 5 d. turėjo importo mokesčiais apmokestinamų prekių, kurios buvo neteisėtai įvežtos į Vokietijos teritoriją, todėl atsirado prievolė sumokėti akcizą, tačiau jis nebuvo sumokėtas, kad raginimas sumokėti mokestinę skolą buvo pateiktas Itzehoe centrinės muitinės 2007 m. liepos 5 d.pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio V. R. neapskundė, jokie mokėjimai nebuvo atlikti, kad dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išrašytas pranešimas dėl įsiskolinimo kaip išieškojimą leidžiantis dokumentas (vertimas (b. l. 14, 43,72)).

3. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. balandžio 4 d. gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos raštą Nr. (25.4-09)-R1-2027, kuriuo persiųstas Vokietijos Federacinės Respublikos Mitte federalinės finansų direkcijos Centrinės vykdymo tarnybos Įteikimo skyriaus raštas su priedais.

4. Kauno apskrities VMI 2008 balandžio 15 d. kvietime atvykti Nr. 14-01-17276 nurodė, kad neįvykdytų arba nepilnai įvykdytų mokestinių prievolių pagal užsienio valstybės reikalavimą bendra suma sudaro aštuonis šimtus devyniasdešimt penkis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt tris litus ir 22 centus, bei, siekdama išsiaiškinti mokesčių, baudų, delspinigių bei kitų įmokų į valstybės (savivaldybės) biudžetą ir pinigų fondus nemokėjimo priežastis, pakvietė V. R. 2008 m. balandžio 22 d. 9:00 val. atvykti pokalbio į Kauno apskrities VMI (kvietimas atvykti (b. l. 22, 67)). Kvietimas atvykti V. R. išsiųstas 2008 m. balandžio 16 d., įteiktas asmeniškai 2008 m. balandžio 24 d. (įteikimo pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (b. l. 68)).

5. Kauno apskrities VMI vyriausiasis specialistas A. S., remdamasis Vokietijos Federacinės Respublikos Mitte federalinės finansų direkcijos Centrinės vykdymo tarnybos Įteikimo skyriaus prašymu išieškoti mokestinę skolą iš V. R., vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 15 punktu, 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsniu bei Civilinio proceso kodeksu, 2008 m. balandžio 22 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo V. R. priklausantį turtą: 50 000 Lt vertės butą (kambarį), esantį (duomenys neskelbtini), Garliavos m., Kauno r. savivaldybėje, ir 3 000 Lt vertės automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 55-56). Turto arešto aktas Turto arešto aktų registre įregistruotas 2008 m. balandžio 24 d. (pažymėjimas (b. l. 64-66)), turto areštu apribota disponavimo teisė (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 29), pažymėjimas (b. l. 64-66)).

6. Pareiškėjas – V. R. apie 895 243, 22 Lt dydžio mokestinę nepriemoką, kuri iš jo išieškotina Vokietijos Federacinės Respublikos naudai, sužinojo 2008 m. balandžio 24 d., nuvykęs į Kauno apskrities VMI (skundas (b. l. 5-9), 2008 m. balandžio 29 d. prašymas (b. l. 23, 58)), kur jam buvo pateikta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. kovo 31 d. rašto Nr. (25.4-09)-R1-2027, Vokietijos Federacinės Respublikos Mitte federalinės finansų direkcijos Centrinės vykdymo tarnybos Įteikimo skyriaus rašto su priedais bei vertimo kopijos.

7. V. R. Kauno apskrities VMI pateikė 2008 m. balandžio 29 d. prašymą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo sustabdymo (Kauno apskrities VMI gautas 2008 m. balandžio 30 d.), kuriame nurodė nesutinkąs su skolos išieškojimu, kadangi Vokietijoje nebuvo supažindintas su Vokietijos institucijų sprendimais priskaičiuoti ir išieškoti mokesčius, pranešimas ar raginimas sumokėti mokestinę skolą jam nebuvo įteiktas, taip pat nurodė, kad teiks Vokietijos kompetentingai institucijai pretenziją dėl mokesčių skolos atsiradimo, todėl prašo laikinai sustabdyti išieškojimo procedūrą (b. l. 23, 58), taip pat pateikė 2008 m. balandžio 30 d. Fizinių asmenų anketą, kuri pildoma prašant atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir atsižvelgiant į pildymo dieną bei praėjusių 5 metų laikotarpio duomenis (b. l. 24-27, 60-63).

8. Kauno apskrities VMI, atsakydama į 2008 m. balandžio 29 d. V. R. prašymą, 2008 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 15.4-K-5978 „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo sustabdymo“ informavo V. R., kad jis artimiausiu laiku pateiktų Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dokumentus, įrodančius, jog Vokietijos Federacinės Respublikos Mitte federalinės finansų direkcijos Centrinės vykdymo tarnybos Įteikimo skyriaus (toliau – ir Pareiškėjas) sprendimas, leidžiantis iš V. R. išieškoti skolą, yra užginčytas bei priimtas Pareiškėjo valstybėje, taip pat nurodė, kad, negavus pranešimo apie sprendimo užginčijimą ar kitų įrodymų, bus vykdomas mokestinės nepriemokos išieškojimas, remiantis MAĮ 33 straipsnio 8 punkto ir 106 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis (b. l. 59).

9. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas, atsakydamas į 2008 m. gegužės 6 d. raštą, kartu su 2008 m. gegužės 7 d. raštu „Dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo“, pateikė V. R. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyti duomenys, jog V. R. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Garliavos m., Kauno r. savivaldybėje, nuo 2008 m. balandžio 24 d. yra areštavusi Kauno apskrities VMI, t. y. 2008 m. balandžio 24 d. Turto arešto aktų registro pranešimo apie turto arešto įregistravimą Nr. 0708-000718 pagrindu yra apribota disponavimo teisė minėtu turtu (b. l. 29).

10. V. R. su 2008 m. gegužės 26 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (skundas teisme gautas 2008 m. birželio 2 d.), prašydamas panaikinti turto arešto aktą, pripažinti Kauno apskrities VMI pareigūnų veiksmus ir raštą Nr. (25.4-09)-R1-2027 neteisėtais bei priteisti 200 000,00 Lt neturtinės žalos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 4 d. nutartimi V. R. nustatė terminą iki 2008 m. birželio 18 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą, arba motyvuotą ir atatinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio (b. l. 31). 2008 m. birželio 25 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo atstovo lydraštis su 2006 m. birželio 18 d. mokėjimo dokumento originalu.

11. 2008 m. birželio 18 d. V. R. asmeniškai įteiktas Kauno apskrities VMI 2008 m. balandžio 22 d. turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (įteikimo pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (b. l. 57)).

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo teismą, pirma, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareigūno D. M. veiksmus – 2008 m. kovo 31 d. raštą „Dėl V. R. mokestinės nepriemokos išieškojimo“ Nr. (25.4-09)-R1-2027 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų veiksmus, o būtent, 2008 m. balandžio 15 d. kvietimą atvykti, reikalavimą sumokėti 895 243,22 Lt mokestinę nepriemoką, reikalavimą pildyti fizinių asmenų anketą, teisių ir pareigų bei pareigūnų veiksmų apskundimo tvarkos neišaiškinimą, turto arešto akto nepateikimą, pripažinti neteisėtais, antra, panaikinti Kauno apskrities VMI 2008 m. balandžio 22 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), trečia, apie galimą pareigūnų savavaldžiavimą bei galimai suklastotą dokumentą – 2008 m. vasario 15 d. pranešimą apie įsiskolinimą panaudojimą pranešti prokurorui, ketvirta, priteisti 200 000,00 Lt neturtinės žalos V. R. naudai iš atsakovės – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos.

2. Minėta, kad pareiškėjas – V. R. apie 895 243,22 Lt dydžio mokestinę nepriemoką, kuri iš jo išieškotina Vokietijos Federacinės Respublikos naudai, sužinojo 2008 m. balandžio 24 d., nuvykęs į Kauno apskrities VMI (skundas (b. l. 5-9)), kur jam buvo pateikta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. kovo 31 d. rašto Nr. (25.4-09)-R1-2027 kopija, Vokietijos Federacinės Respublikos Mitte federalinės finansų direkcijos Centrinės vykdymo tarnybos Įteikimo skyriaus rašto su priedais bei vertimo kopijos. Jis taip pat 2008 m. balandžio 24 d. sužinojo apie Kauno apskrities VMI kvietimą atvykti.

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kadangi skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui surašytas tik 2008 m. gegužės 26 d., tai laikytina, jog pareiškėjo reikalavimai dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareigūno D. M. veiksmų – 2008 m. kovo 31 d. rašto „Dėl V. R. mokestinės nepriemokos išieškojimo“ Nr. (25.4-09)-R1-2027 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų veiksmų, o būtent, 2008 m. balandžio 15 d. kvietimo atvykti, reikalavimo sumokėti 895 243,22 Lt mokestinę nepriemoką, teisių ir pareigų bei pareigūnų veiksmų apskundimo tvarkos neišaiškinimo, pripažinti neteisėtais, paduoti praleidus nustatytus skundo padavimo terminus. Todėl, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktu, byla pagal pareiškėjo skundą atsakovei – Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareigūno D. M. veiksmų – 2008 m. kovo 31 d. rašto „Dėl V. R. mokestinės nepriemokos išieškojimo“ Nr. (25.4-09)-R1-2027 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų veiksmų, o būtent, 2008 m. balandžio 15 d. kvietimo atvykti, reikalavimo sumokėti 895 243,22 Lt mokestinę nepriemoką, teisių ir pareigų bei pareigūnų veiksmų apskundimo tvarkos neišaiškinimo, pripažinti neteisėtais, nutrauktina.

3. Nors pareiškėjas 2008 m. balandžio 29 d. prašyme, adresuotame Kauno apskrities VMI (Kauno apskrities VMI gautas 2008 m. balandžio 30 d.), nurodė nesutinkąs su skolos išieškojimu, kadangi Vokietijoje nebuvo supažindintas su Vokietijos institucijų sprendimais priskaičiuoti ir išieškoti mokesčius, pranešimas ar raginimas sumokėti mokestinę skolą jam nebuvo įteiktas, cigaretės į Vokietijos muitinę buvo atgabentos nedeklaruotos nesant jo kaltės, taip pat nurodė, kad teiks Vokietijos kompetentingai institucijai pretenziją dėl mokesčių skolos atsiradimo, todėl prašo laikinai sustabdyti išieškojimo procedūrą (b. l. 23, 58), taip pat pateikė 2008 m. balandžio 30 d. Fizinių asmenų anketą, kuri pildoma prašant atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir atsižvelgiant į pildymo dieną bei praėjusių 5 metų laikotarpio duomenis (b. l. 24-27, 60-63), pažymėtina, kad pagal Pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo 11 straipsnio 1 dalį sprendimas, kuriuo leidžiama išieškoti skolą pareiškėjo valstybėje, pripažįstamas Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad ši Įstatymo nuostata reiškia, jog kompetentinga Lietuvos institucija nevertina kompetentingos valstybės, ES narės, institucijos pateikto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo ir, nesant įstatymo numatytų išimčių, jį vykdo. Todėl asmens argumentai, kad jis nekaltas dėl neteisėto tabako gaminių įvežimo į ES valstybę narę ir atitinkamų mokesčių skolos atsiradimo nepatenka į nagrinėjamo ginčo dalyką. Tokius argumentus asmuo turėtų patekti ES valstybės narės kompetentingai institucijai, ginčydamas jos priimtą sprendimą dėl mokesčio skolos išieškojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A16-787/2007).

Kaip minėta, byla pagal pareiškėjo skundą atsakovei – Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareigūno D. M. veiksmų – 2008 m. kovo 31 d. rašto „Dėl V. R. mokestinės nepriemokos išieškojimo“ Nr. (25.4-09)-R1-2027 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų veiksmų, o būtent, 2008 m. balandžio 15 d. kvietimo atvykti, reikalavimo sumokėti 895 243,22 Lt mokestinę nepriemoką, teisių ir pareigų bei pareigūnų veiksmų apskundimo tvarkos neišaiškinimo, pripažinti neteisėtais, nutraukta. Vadovaujantis konstituciniu teisės aktų teisėtumo prezumpcijos principu, reiškiančiu, jog visi teisės aktai yra teisėti tol, kol nepripažinta priešingai (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą), taip pat atsižvelgiant į tai, kad šioje administracinėje byloje netikrinamas Vokietijos institucijų teisės aktų pagrįstumas ir teisėtumas, į tai, kad nutraukus bylą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareigūno D. M. veiksmų – 2008 m. kovo 31 d. rašto „Dėl V. R. mokestinės nepriemokos išieškojimo“ Nr. (25.4-09)-R1-2027, minėtas aktas su priedais tebegalioja, konstatuotina, kad Kauno apskrities VMI turėjo imtis veiksmų, numatytų Įstatyme, būtinų minėtiems galiojantiems teisės aktams vykdyti. Todėl pareiškėjo skundas pripažinti neteisėtais Kauno apskrities VMI reikalavimą pildyti fizinių asmenų anketą, Kauno apskrities VMI 2008 m. balandžio 22 d. turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikimą, panaikinti Kauno apskrities VMI 2008 m. balandžio 22 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas.

4. Konstatavus, kad byla pagal pareiškėjo skundą atsakovei – Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareigūno D. M. veiksmų – 2008 m. kovo 31 d. rašto „Dėl V. R. mokestinės nepriemokos išieškojimo“ Nr. (25.4-09)-R1-2027 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų veiksmų, o būtent, 2008 m. balandžio 15 d. kvietimo atvykti, reikalavimo sumokėti 895243,22 Lt mokestinę nepriemoką, teisių ir pareigų bei pareigūnų veiksmų apskundimo tvarkos neišaiškinimo, pripažinti neteisėtais, nutraukta, kad pareiškėjo skundas pripažinti neteisėtais Kauno apskrities VMI reikalavimą pildyti fizinių asmenų anketą, Kauno apskrities VMI 2008 m. balandžio 22 d. turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikimą, panaikinti Kauno apskrities VMI 2008 m. balandžio 22 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas, konstatuotina ir tai, jog pareiškėjo skundas apie galimą pareigūnų savavaldžiavimą bei galimai suklastotą dokumentą – 2008 m. vasario 15 d. pranešimą apie įsiskolinimą panaudojimą pranešti prokurorui taip pat netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas.

5. Minėta, kad pareiškėjas taip pat prašo priteisti 200 000,00 Lt neturtinės žalos savo naudai iš atsakovės – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos.

Pažymėtina, jog atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuotos Civiliniame kodekse, kurio 6.245-6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje konstatuota, jog byla pagal pareiškėjo skundą atsakovei – Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareigūno D. M. veiksmų – 2008 m. kovo 31 d. rašto „Dėl V. R. mokestinės nepriemokos išieškojimo“ Nr. (25.4-09)-R1-2027 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų veiksmų, o būtent, 2008 m. balandžio 15 d. kvietimo atvykti, reikalavimo sumokėti 895243,22 Lt mokestinę nepriemoką, teisių ir pareigų bei pareigūnų veiksmų apskundimo tvarkos neišaiškinimo, pripažinti neteisėtais, nutraukta, kad pareiškėjo skundas pripažinti neteisėtais Kauno apskrities VMI reikalavimą pildyti fizinių asmenų anketą, Kauno apskrities VMI 2008 m. balandžio 22 d. turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikimą, panaikinti Kauno apskrities VMI 2008 m. balandžio 22 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), apie galimą pareigūnų savavaldžiavimą bei galimai suklastotą dokumentą – 2008 m. vasario 15 d. pranešimą apie įsiskolinimą panaudojimą pranešti prokurorui atmestas kaip nepagrįstas. Todėl konstatuoti, jog pareiškėjui minėtais aktais buvo padaryta neturtinė žala, taip pat nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas priteisti 200 000,00 Lt neturtinės žalos jo naudai iš atsakovės – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 6 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo – V. R., atstovaujamo advokato Arūno Koskaus, skundo atsakovei – Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dalyje dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimo pildyti fizinių asmenų anketą, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. balandžio 22 d. turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikimo pripažinimo neteisėtais, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. balandžio 22 d. turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, apie galimą pareigūnų savavaldžiavimą bei galimai suklastotą dokumentą – 2008 m. vasario 15 d. pranešimą apie įsiskolinimą panaudojimą pranešimo prokurorui, 200 000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo V. R. naudai iš atsakovės – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, nepatenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą.

Administracinę bylą dalyje pagal pareiškėjo – V. R., atstovaujamo advokato Arūno Koskaus, skundą atsakovei – Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareigūno D. M. veiksmų – 2008 m. kovo 31 d. rašto „Dėl V. R. mokestinės nepriemokos išieškojimo“ Nr. (25.4-09)-R1-2027 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų veiksmų, o būtent, 2008 m. balandžio 15 d. kvietimo atvykti, reikalavimo sumokėti 895 243,22 Lt mokestinę nepriemoką, teisių ir pareigų bei pareigūnų veiksmų apskundimo tvarkos neišaiškinimo, pripažinimo neteisėtais, nutraukti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėHenrikas SadauskasErnestas Spruogis