- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-27
- Bylos Nr.
- e2S-1257-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00084-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- A. A.
- Advokatai
- Arūnas Sakalauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui V. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. A. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui V. P. (toliau – atsakovas) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
2. Marijampolės apylinkės teisme 2019 m. balandžio 5 d. buvo gauta šalių sudaryta taikos sutartis, kurią šalys prašė patvirtinti rašytinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi patvirtino šalių 2019 m. balandžio 5 d. sudarytą taikos sutartį, nutraukė civilinę bylą Nr. e2-1142-503/2019, priteisė valstybei iš atsakovo 280,36 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas sprendė, kad šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos nepažeidžia esminių šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesų pusiausvyros, įstatymų imperatyvių reikalavimų, kitokio viešo intereso ir geros moralės, todėl taikos sutartis patvirtintina ir civilinė byla nutrauktina. Teismas nustatė, kad valstybės turėtas išlaidas civilinėje byloje sudaro 5,11 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, 51 Eur žyminis mokestis ir 224,25 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Teismas, nustatęs, kad taikos sutartimi šalys nesusitarė, kuri iš jų atlygins valstybei bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas sutiko su reikalavimais po bylos iškėlimo, padarė išvadą, kad ieškovė turėjo pagrindą reikšti reikalavimus teisme, todėl iš atsakovo priteisė valstybei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovo valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimais po bylos iškėlimo. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi dėl to, kad šalys nesutarė dėl nepilnametės dukros V. P. Ieškovė norėjo, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, o atsakovas norėjo, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Tarp šalių nebuvo ginčų dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, bendravimo tvarkos. Iškėlus civilinę bylą teisme, ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo nepilnametės dukros V. P. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, todėl 2019 m. balandžio 5 d. buvo pasirašyta taikos sutartis, kuri buvo patvirtinta 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi. Taigi po to, kai ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl nepilnametės dukros V. P. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, byloje neliko ginčo ir buvo sudaryta taikos sutartis. Jeigu ieškovė nebūtų reiškusi reikalavimo, kurio atsisakė iškėlus bylą, nebūtų pagrindo užvesti bylą teisme ginčo teisena, o į teismą būtų galima kreiptis dėl taikos sutarties patvirtinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 579–582 straipsniuose nustatyta tvarka, išvengiant didesnių bylinėjimosi išlaidų. Teismas, priteisdamas iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, pažeidė CPK 94 straipsnyje įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisykles, kadangi ginčas byloje faktiškai kilo dėl ieškovės veiksmų, todėl bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos iš atsakovo.
6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
8. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties dalies, kuria valstybei iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukdamas civilinę bylą, priteisė valstybei iš atsakovo 5,11 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, 51 Eur žyminį mokestį ir 224,25 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Su šiuo procesiniu sprendimu nesutinka atsakovas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 94 straipsnyje įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisykles, bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovo, o dėl ieškovės veiksmų, šiai pareiškus nepagrįstą ieškinio reikalavimą dėl nepilnametės dukros V. P. gyvenamosios vietos nustatymo ir vėliau atsisakius šio ieškinio reikalavimo.
10. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 94 straipsnyje įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisykles, iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos valstybei neturėjo būti priteistos, nes jos susidarė ne dėl jo, o dėl ieškovės kaltės. Pažymėtina, kad sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei klausimą, vadovaujamasi ne CPK 94, o 96 straipsniu. Pagal CPK 96 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nors byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų netinkamai naudojęsis procesinėmis teisėmis ar netinkamai atlikęs savo procesines pareigas, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas buvo pateikęs atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė iš dalies sutinkantis su ieškiniu, taigi pripažino, jog dalis ieškovės reikalavimų buvo pagrįsti, taip pat, be kita ko, prašė teismo išlaidas priteisti abiem šalims lygiomis dalimis, taikos sutartį šalys sudarė tik po pirmojo parengiamojo teismo posėdžio, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad visos valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš atsakovo.
11. Pažymėtina, kad ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-4958-18296 buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teikiant ieškovei valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, buvo patirtos 224,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 2019 m. balandžio 5 d. pirmosios instancijos teismui buvo pateikta antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį patvirtinanti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. balandžio 5 d. pažyma Nr. NTP-7-2233. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmė yra ta, kad dalis ar visos tokios pagalbos teikimo tam tikrų kategorijų asmenims išlaidos yra apmokamos iš specialiai tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, išlaidų atlyginimo tvarka įtvirtinta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, t. y. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
12. Iš šalių sudarytos taikos sutarties nustatyta, kad šios sutarties 9 punktu šalys susitarė, kad nereikalauja viena iš kitos bylinėjimosi išlaidų, tačiau šalys neaptarė bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė, teikdama ieškovei antrinę teisinę pagalbą, taip pat kitų valstybės išlaidų atlyginimo. Aplinkybė, jog šalys taikos sutartyje susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų viena kitai atlyginimo (neatlyginimo), neteikia pagrindo išvadai, kad teismas neturėjo spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei klausimo CPK numatyta tvarka.
13. Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą, valstybė, o ne ieškovė patyrė išlaidas. Dėl to nei ieškovė, nei atsakovas, sudarydami taikos sutartį, negalėjo išspręsti klausimo dėl valstybės išlaidų, kadangi jie jų nepatyrė. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvavo šalims sudarant taikos sutartį, todėl šios išlaidos valstybei turi būti atlygintos remiantis CPK 96 straipsniu (CPK 99 straipsnio 2 dalis).
14. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Iš byloje pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovė prašė nustatyti nepilnamečių vaikų V. P. ir A. P. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką. Iš pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų spręstina, kad buvo patenkinta 50 procentų ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų, nes buvo patenkinti tik ieškovės reikalavimai sūnaus A. P. atžvilgiu. Kadangi byloje nėra duomenų, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis), iš jo valstybei turėjo būti priteista 112,13 Eur (224,25 x 50 /100) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma.
15. Kaip minėta, ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. spalio 22 d. sprendime Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-4958-18296 nurodyta, kad ieškovė 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo. CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Taigi ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo. Kaip minėta, pagal CPK 96 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą iš atsakovo valstybei priteisti žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, dalį, taip pat išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas nebuvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteista žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra per didelė, kadangi, kaip minėta, iš esmės buvo patenkinta tik 50 procentų ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų. Dėl šios priežasties iš atsakovo valstybei turėjo būti priteista 50 procentų pirmosios instancijos teismo priteisto žyminio mokesčio ir 50 procentų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumos, t. y. 28,05 Eur ((51 + 5,11) x 50 / 100).
16. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina, iš atsakovo valstybei priteistą antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą sumažinant iki 112,13 Eur, kitų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinant iki 28,05 Eur (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2019 m. rugpjūčio 26 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad atsakovui pagal 2019 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-19-T-1991-6997 apeliacinės instancijos teisme teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 91 Eur. CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo valstybei klausimą, įvertintinos aplinkybės, jog, šalims sudarant taikos sutartį, ieškovei atstovavo advokatas Arūnas Sakalauskas, paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-4958-18296, advokatas yra profesionalus teisininkas, todėl jam turėjo būti žinoma aplinkybė, jog taikos sutartimi turi būti išspręstas antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimas, tačiau su šių išlaidų atlyginimu susijusi sąlyga taikos sutartyje nebuvo numatyta. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą išsprendė tik iš dalies teisingai, taip pat nepriklausė nuo ieškovės valios. Nesant pagrindo spręsti apie netinkamą ieškovės procesinį elgesį, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidoms apeliacinės instancijos teisme susidarius dėl nuo ieškovės nepriklausiusių priežasčių, iš ieškovės valstybei nepriteistinos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį, iš atsakovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei priteistą antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą sumažinant iki 112,13 Eur, kitų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinant iki 28,05 Eur.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.