Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarimo, kuriuo R. R., a.k (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 50³ str. numatyto pažeidimo padarymą nubaustas 28 (dvidešimt aštuonių) eurų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. pripažintas kaltu už tai, kad jis 2014 m. liepos 4 d., apie 4 val. iki 7 val., Vilniaus r., Kalvelių k., Kalvelių 1-oji g. 56, tyčia išrovė L. F. sklype augusius bulvių daigus ir juos išmetė giliau į sklypą, tuo padarė nukentėjusiajam 5,97 eurų turtinę žalą, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 ³ str.

Nubaustasis atkreipia teismo dėmesį, kad operatyvaus valdymo pranešime M. A. nurodo, kad kaimynas išvertė stulpus, nurovė krūmus, tačiau jame visiškai nieko nekalbama apie išrautas žiemines bulves. Pažymi, kad tik 2014 m. rugsėjo 18 d. surašius administracinį teisės pažeidimą atsirado veika dėl tariamai išrautų bulvių.

Nurodo, kad policijos pareigūnai neapklausė R. F., M. A., tyrėjo K. P. tarnybinio pranešimo nėra byloje. Pažymi, jog byloje pateiktos nuotraukos visiškai nesusijęs su tariamu įvykiu, jose užfiksuotos išrautos piktžolės, nėra nurodyta kieno tai daržas, koks adresas ir pan. Nubaustojo manymu, kaltinimas jam grindžiamas be įrodymų. Nurodo, kad apylinkės teismas jo kaltę grindžia prieštaringais ir nenuosekliais A., L. F., K. P. parodymais. Pažymi, jog K. P. šioje byloje nesurinko jokių įrodymų ir jų neužfiksavo. Nubaustojo nuomone, byla buvo nagrinėjama remiantis konfliktuojančių kaimynų, nenuosekliais ir prieštaringais liudijimais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 50³ straipsnis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos.

Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog R. R. kaltė, padarius ATPK 50³ str. numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, jo veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.

R. R. jam inkriminuotą pažeidimą neigia teigdamas, kad administracinio teisės pažeidimo negalėjo padaryti, kadangi neturi galimybės tokiu laiku atvykti į sodo sklypą, nubaustasis nurodo, kad 2014 m. liepos 4 d. sode nebuvo, kadangi buvo Santariškių poliklinikoje.

Patikrinus byloje esančius duomenis, pažymėtina, kad R. R. 2014 m. rugsėjo 18 d. paaiškinime pateiktame tyrėjai J. N. nurodė, kad atvykus automobiliu jam sunku įsukti į savo sodo sklypą, kadangi kelias yra vos 3, 5 metro, kai turėtų būti 10 metro pločio. Nubaustasis savo paaiškinime nurodė, jog pagal kelią yra krūmai ir kitokie augalai, kuriuos jis išrovė, nurodė, jog gali būti, kad su krūmais išrovė ir kitus augalus, vėliau susirinko sau reikalingus daiktus ir išvažiavo (b.l.3).

Taigi iš byloje esačių duomenų matyti, kad pats pažeidėjas pirminėje apklausoje savo paaiškinime prisipažino dėl kaimynui priklausančių augalų sunaikinimo, tačiau vėliau apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą dieną savo sodo sklype iš viso nebuvo, o buvo Šeškinės poliklinikoje. Šią aplinkybę apylinkės teismui patikrinus buvo nustatyta, kad nubaustojo sveikatos istorijoje duomenų apie apsilankymą Viešojoje įstaigoje Šeškinės poliklinikoje 2014 m. liepos 4 d. nėra, t.y. pastarasis ankščiau paminėtą dieną nurodytoje poliklinikoje nesilankė (b.l.92-93). Tuo tarpu apeliaciniame skunde R. R. nurodo, kad įvykio dieną lankėsi Santariškių poliklinikoje, tačiau tai patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė, todėl šį nubaustojo versija vertintina kritiškai, kaip galimas siekis išvengti administracinės atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principai, įtvirtinti ATPK 257 str., pažeisti nebuvo. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, ištyrus galimas įvykio versijas.

Tai, kad R. R. padarė minėtą teisės pažeidimą įrodyta byloje surinktais ir apylinkės teismo nutarime aptartais įrodymais:

1. nukentėjusiojo L. F. rašytiniais paaiškinimais bei bylos nagrinėjimo teisme metu duotais parodymais, kad jo sodo teritorijoje 2014 m. liepos 4 d. buvo pašalintos bulvės, o jų daigai buvo išmėtyti jo, ir jo kaimynės M. A. teritorijoje. Nurodė, kad jo sutuoktinė matė, jog tai padarė jo kaimynas R. R.. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad ginčas dėl žemės su kaimynu R. R. kilo anksčiau iki šiol jis nėra išspręstas (b.l.5-6,32-33);

2. liudytojos R. F. bylos nagrinėjimo teisme metu duotais parodymais, kad ji matė, kaip 2014 m. liepos 4 d. ryte R. R. rovė bulvės prie jos šiltnamio. Kai jis baigė rauti bulves tai jam padarė pastabą. Jis pasakė, kad ją užmuš, tuomet ji apie tai pasakė savo vyrui. Vėliau su kaimyne paskambino policijai. Nurodė, kad atėjusi kaimynė M. A. matė išrautus daigus (b.l.33);

3. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio Rudaminos policijos nuovados tyrėjos liudytojos J. N. parodymais, kuri nurodė, kad policijoje buvo priimtas L. F. pareiškimas, kurį paėmė policijos pareigūnas K. P., yra išrautų bulvių nuotraukos. Liudytoja nurodė, kad R. R. pokalbio metu, sakė, kad jis išrovė bulvių daigus vėliau savo parodymus pakeitė (b.l.3, 32);

4. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio Rudaminos policijos nuovados tyrėjo liudytojo K. P. parodymais, kur jis nurodė, kad 2014 m. liepos 4 d. buvo nuvažiavęs į įvykio vietą. Nufotografavo išrautus daigus ir išmestus prie šiltnamio. Nukentėjusysis jam nurodė, kad buvo tai bulvių daigai. Liudytojas nurodė, jog suprato, kad sklypas yra L. F., nes stovi riboženklis. Pažymėjo, jog tarp L. F. ir R. R. yra kilęs ginčas dėl žemės ribų (b.l.9-10,32).

5. liudytojos M. A. parodymais, kad R. R. ir L. F. yra jos kaimynai. 2014 m. liepos 4 d. ji skambino policijai ir pranešė apie sugadintus bulvių daigus. Nurodė, jog matė pas kaimyną L. F. bulves, nurodė, kad vėliau jų neliko. Pažymėjo, kad ji iš L. F. telefono skambino policijai ir pranešė, kad kaimynas išrovė bulves. Nurodė, kad policijos pareigūnas buvo atvažiavęs, padarė L. F. sodo teritorijoje prie šiltnamio nuotraukas, toje vietoje, kur buvo išrauti daigai (b.l.4, 33).

Patikrinus byloje esančius duomenis pažymėtina, kad liudytojų (R. F., M. A., J. N., K. P.), nukentėjusiojo L. F. parodymai, priešingai nei teigia nubaustasis, nėra prieštaringi, jie yra nuoseklūs ir vieni kitus papildantys, todėl laikytini patikimais. Kai tuo tarpu nubaustojo parodymai nuolat keitėsi, pirminės apklausos metu jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, nurodydamas, kad išrovė kaimyno krūmus ir gali būti, kad kartu išrovė ir kitus augalus, vėliau bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodė, kad savo sodo sklype iš viso įvykio dieną nebuvo, šiuos teiginius pagrįstai atmetus apylinkės teismui, apeliaciniame skunde jau nurodė, jog įvykio dieną buvo Santariškių poliklinikoje, todėl jo parodymai vertintini kritiškai.

Išanalizavus byloje esančius duomenis nekyla abejonių, kad R. R. išrovė L. F. sklype augusius bulvių daigus, administracinis teisės pažeidimas įrodytas.

Nors R. R. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad policijos pareigūnai neapklausė R. F., M. A., tyrėjo K. P. tarnybinio pranešimo nėra byloje, tačiau pažymėtina, kad nubaustojo nurodyti liudytojai buvo apklausti bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, o K. P. tarnybinis pranešimas priešingai nei nurodo apeliantas yra byloje (b.l.11), todėl laikyti, kad rungtyniškumo principas ar kitos nubaustojo teisės buvo pažeistos nėra pagrindo, jis turėjo teisę susipažinti su byloje esančiais duomenimis, pats dalyvavo bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, todėl jo nurodytiems liudytojams galėjo užduoti klausimus, išklausyti jų paaiškinimus.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas būdamas blogos sveikatos būklės nepajėgus išrauti iš žemės pasodintas bulves, paneigti byloje surinktais ir įvertintais įrodymais.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.