- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- 2A-1208-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22465-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas
- Ieškovas
- UAB „Velorsa“
- Atsakovas
- UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“
- Trečiasis asmuo
- A. S., V. R.
- Kategorijos
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Velorsa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Velorsa“ ieškinį atsakovui UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ir tretiesiems asmenims A. S. bei V. R. dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti neteisėtu atsakovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ vienašališką Lizingo sutarčių Nr. 201704F-372, Nr. 201709F-822, Nr. 201711F-1137, Nr. 201711F-1140, Nr. 201706F-584 nutraukimą, įformintą 2018 m. gegužės 10 d. raštais Nr. 01-13-09/481 ir Nr. 01-13-09489. Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu sudarė šias lizingo sutartis (toliau – ir sutartys): 1) 2017-04-25 Lizingo sutartį Nr. 201704F-372 dėl automobilio (duomenys neskelbtini), 2010 m. gamybos, pirkimo išsimokėtinai, kuri buvo užtikrinta trečiojo asmens A. S. laidavimu; 2) 2017-06-23 Lizingo sutartį Nr. 201706F-584 dėl automobilio (duomenys neskelbtini), 2010 m. gamybos, pirkimo išsimokėtinai; 3) 2017-09-05 Lizingo sutartį Nr. 201709F-822 dėl automobilio (duomenys neskelbtini), 2013 m. gamybos, pirkimo išsimokėtinai, kuri buvo užtikrinta trečiųjų asmenų A. S. ir V. R. laidavimais; 4) 2017-11-07 Lizingo sutartį Nr. 201711F-1137 dėl sunkvežimio (duomenys neskelbtini), 2006 m. gamybos, pirkimo išsimokėtinai, kuri buvo užtikrinta trečiojo asmens A. S. laidavimu; 5) 2017-11-07 Lizingo sutartį Nr. 201711F-1140 dėl (duomenys neskelbtini), 2016 m. gamybos, pirkimo išsimokėtinai, kuri buvo užtikrinta trečiojo asmens A. S. laidavimu. Ieškovo teigimu, įmonė tinkamai ir laiku vykdė mokėjimus pagal sutartis, tačiau nuo 2018 m. pradžios susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, kurie lėmė nesavalaikius įsipareigojimų atsakovui pagal sudarytas sutartis vykdymus. Ieškovas informavo atsakovą dėl iš esmės pasikeitusios situacijos, derėjosi su juo dėl sutarčių sąlygų pakeitimo, siūlė lizinguojamą turtą leisti pardavinėti ir tokiu būdu atsiskaityti su atsakovu, baigiant tarpusavio įsipareigojimus. Tačiau atsakovas nesiderėjo sutarčių išsaugojimo klausimais, nesiekė išspręsti susidariusių laikinų finansinių sunkumų bendru, abiem šalims naudingu sutarimu, buvo kategoriškas ir 2018-05-10 raštais Nr. 01-13-09/481 ir Nr. 01-13-09489 pranešė ieškovui, kad nuo 2018-05-17 vienašališkai nutraukia visas tarp šalių sudarytas lizingo sutartis, remdamasis sutarčių bendrųjų sąlygų 12.1.4 punktu, numatančiu lizingo davėjui teisę vienašališkai nutraukti lizingo sutartį, jeigu klientas per 30 dienų nuo sutartimi nustatytos mokėjimo dienos nesumoka (arba sumoka tik iš dalies) bet kokių pagal sutartį jam tenkančių mokėjimų, įskaitant baudas bei delspinigius. Ieškovo teigimu, atsakovas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė lizingo sutartis, nesiekdamas jų išsaugoti ir neišspręsdamas ieškovo prašymų pakeisti sutarčių vykdymo sąlygas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Atsakovo įsitikinimu, su ieškovu sudarytas lizingo sutartis atsakovas nutraukė teisėtai ir pagrįstai, šių sutarčių Bendrųjų sąlygų 12.2.4 punkto pagrindu, kadangi ieškovas pradelsė įvykdyti mokėjimo įsipareigojimus pagal kiekvieną iš sutarčių daugiau nei po 30 kalendorinių dienų. Atsakovo teigimu, sutarčių nutraukimas atliktas pagal šalių sudarytose sutartyse nustatytus vienašališko sutarties nutraukimo atvejus ir tvarką, t. y. egzistuojant vienašališkam sutarties nutraukimo pagrindui – sutartinių įmokų nesumokėjimui. Atsakovas pažymėjo, kad jis turėjo teisę nesutikti pakeisti sutarties sąlygas pagal ieškovo prašymą, tokiu atveju ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl sutarčių sąlygų pakeitimo, tačiau šia teise nepasinaudojo, toliau nemokėjo sutartinių įmokų. Dėl to ieškovo teiginiai, kad atsakovas nesiderėjo su ieškovu dėl sutarčių sąlygų pakeitimo, atsiskaitymo pagal sutartis, nebendradarbiavo, šio ginčo kontekste neaktualūs ir nedaro įtakos sutarčių nutraukimo teisėtumo vertinimui. Ieškovas nuolat telefonu buvo informuojamas apie augantį įsiskolinimą, žinojo sutarčių nuostatose numatytas esminio sutarties pažeidimo sąlygas ir dėl to ateityje galinčias kilti pasekmes, todėl ieškovas nepagrįstai atsakovo elgesį vertina kaip „siurprizinį“. Kadangi atsakovas nebematė galimybių, jog ieškovas ateityje ims tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartis, o pradelstas įsiskolinimas nuolat augo, atsakovo sprendimas nutraukti sutartis esant esminiam jų pažeidimui buvo proporcingas bei atitinkantis tiek sutarčių sąlygas, tiek teisės aktų reikalavimus bei teismų praktiką.
3. Tretieji asmenys A. S. ir V. R. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 25 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo UAB „Velorsa“ į valstybės biudžetą 21,19 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidų; sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2018-07-25 teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui UAB ,,Citadele faktoringas ir lizingas“ iš ieškovo UAB ,,Velorsa“ perimti kilnojamąjį turtą. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas sudarė šias lizingo sutartis: 1) 2017-04-25 Lizingo sutartį Nr. 201704F-372 dėl automobilio (duomenys neskelbtini), 2010 m. gamybos, pirkimo išsimokėtinai, kuri buvo užtikrinta trečiojo asmens A. S. laidavimu; 2) 2017-06-23 Lizingo sutartį Nr. 201706F-584 dėl automobilio (duomenys neskelbtini), 2010 m. gamybos, pirkimo išsimokėtinai; 3) 2017-09-05 Lizingo sutartį Nr. 201709F-822 dėl automobilio (duomenys neskelbtini), 2013 m. gamybos, pirkimo išsimokėtinai, kuri buvo užtikrinta trečiųjų asmenų A. S. ir V. R. laidavimais; 4) 2017-11-07 Lizingo sutartį Nr. 201711F-1137 dėl sunkvežimio (duomenys neskelbtini), 2006 m. gamybos, pirkimo išsimokėtinai, kuri buvo užtikrinta trečiojo asmens A. S. laidavimu; 5) 2017-11-07 Lizingo sutartį Nr. 201711F-1140 dėl (duomenys neskelbtini), 2016 m. gamybos, pirkimo išsimokėtinai, kuri buvo užtikrinta trečiojo asmens A. S. laidavimu (b. l. 9-29). Prie nurodytų lizingo sutarčių buvo sudaryti mokėjimo grafikai, pagal kuriuos ieškovas įsipareigojo atsiskaitinėti su atsakovu grafikuose nustatytais terminais bei vykdyti kitas lizingo sutarčių sąlygas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas byloje pripažino ir neginčijo, kad nuo 2018 m. pradžios nuolat vėlavo atlikti mokėjimus pagal sudarytas sutartis, tą patvirtina ir atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai apie susidariusius įsiskolinimus. Bendrai ieškovo pradelstų įsipareigojimų pagal lizingo sutartis sumai viršijus 3 500 Eur, atsakovas 2018-05-10 raštais Nr. 01-13-09/481 ir Nr. 01-13-09489 informavo ieškovą, kad vadovaudamasis sutarčių 12.2.4 punktu, dėl nuolat vėluojančių įsipareigojimų vykdymo nuo 2018-05-17 vienašališkai nutraukia sutartis su ieškovu. Minėtuose raštuose taip pat buvo nurodyta, kad atsižvelgiant į sutarčių sąlygas, ieškovas privalo per 3 kalendorines dienas nuo sutarčių nutraukimo grąžinti visą lizinguojamą turtą atsakovui. Atsakovo pateiktais duomenimis, ieškovo bendras pradelstas įsiskolinimas pagal sutartis sutarčių nutraukimo dieną sudarė 3 748,51 Eur. Teismas pažymėjo, kad ieškovas byloje neginčijo įsiskolinimo susidarymo fakto ir dydžio, taip pat ir aplinkybių, kad pradelsė įvykdyti mokėjimo įsipareigojimus pagal kiekvieną iš sutarčių daugiau nei po 30 kalendorinių dienų.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas šioje byloje pareikštu ieškiniu ginčija atsakovo 2018-05-10 raštais įformintą vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumą. Vienašališkai nutraukti sutartį sutarties šalis gali tik įstatyme ar sutartyje nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnis). CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostata suteikia teisę vienašališkai nutraukti sutartį ne tik įstatyme, bet ir sutartyje numatytais ir aptartais atvejais. Šalių sudarytų lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 12.2 punktas nustato, kad lizingo davėjas turi teisę vienašališkai (ne teismine tvarka) nutraukti sutartį, jei yra bent viena iš 12.2.1 – 12.2-16 punktuose nurodytų sąlygų, kurių kiekviena laikoma esminiu sutarties pažeidimu. Kadangi ieškovas pradelsė įvykdyti mokėjimo įsipareigojimus pagal kiekvieną iš sutarčių daugiau nei po 30 kalendorinių dienų, atsirado lizingo sutarčių 12.2.4 punkte numatytas sutarties nutraukimo pagrindas. Atsakovas teigia nutraukęs lizingo sutartis jose nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad sutarties šalių galimybė vienašališkai nutraukti sutartį ribojama ir tuo, kad įstatymas nustato privalomą vienašališko sutarties nutraukimo tvarką (CK 6.218 straipsnis). Įstatyme įtvirtinta vienašališko sutarties nutraukimo tvarka užtikrina, kad sutartį pažeidusi šalis iš anksto sužinos kitos sutarties šalies poziciją dėl tolimesnio sutarties likimo, ar pavėluotas sutarties įvykdymas bus priimtas, kokie bus dėl nevykdymo atsiradę nuostoliai ir pan. Vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos laikymąsi itin svarbu užtikrinti tokiais atvejais, koks yra nagrinėjamoje byloje, kai sutarties nutraukimas gali sukelti antrajai šaliai sunkias pasekmes, pvz., lizingo sutarties objekto, už kurį jau yra sumokėta didesnioji dalis įmokų, grąžinimą, sutartyje numatytų netesybų baudos forma taikymą. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas nenurodytas, - prieš trisdešimt dienų. Taigi įstatymo imperatyviai reikalaujama, kad antrajai sutarties šaliai privalo būti iš anksto pranešta apie numatomą sutarties nutraukimą. Teismas pabrėžė, kad pareiga pranešti apie sutarties nutraukimą yra nustatyta antrosios sutarties šalies naudai. CK 6.218 straipsnyje nedetalizuota pranešimo įteikimo būdų ir tvarkos bei imperatyviai nenustatyta termino, prieš kurį antroji šalis privalo būti įspėta, todėl dėl šių klausimų šalys gali susitarti sutartyje. Šalių sudarytų sutarčių bendrųjų sąlygų 12.3 punkte įtvirtinta, kad apie vienašališką sutarties nutraukimą lizingo davėjas praneša klientui raštu; sutartis laikoma nutraukta nuo pranešime apie sutarties nutraukimą nurodytos dienos, bet ne anksčiau nei po 7 kalendorinių dienų nuo raštiško pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimo dienos. Vadovaujantis sutarčių 12.4 punktu, jeigu iki sutarties nutraukimo dienos klientas pašalina sutarties nutraukimo pagrindu buvusį pažeidimą, sutartis, lizingo davėjui sutikus, lieka galioti. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovas nepateikė jokių duomenų, galinčių paliudyti apie tai, kad jis gavęs iš atsakovo 2018-05-10 raštus apie lizingo sutarčių nutraukimą, būtų bendradarbiavęs su ieškovu, padengęs susidariusius įsiskolinimus ar kitu konkrečiu atsakovui pasiūlytu būdu būtų siekęs išspręsti susidariusią situaciją. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovas nustatytais terminais nemokėjo lizingo įmokų pagal su atsakovu sudarytas, todėl atsirado lizingo sutarčių 12.2.4 punkte numatytas vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo pagrindas, atsakovas nutraukė lizingo sutartis jose nustatyta tvarka dėl esminio sutarčių pažeidimo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas laikėsi numatytos lizingo sutarčių nutraukimo tvarkos ir lizingo sutartys su ieškovu buvo nutrauktos tinkamai ir teisėtai, t.y. ieškovui pradelsus įvykdyti mokėjimo įsipareigojimus pagal kiekvieną iš sutarčių daugiau nei po 30 kalendorinių dienų, kas vertintina kaip esminis lizingo sutarčių pažeidimas, sudarantis pagrindą vienašališkam sutarties nutraukimui ne teismo tvarka (CK 6.217 str. 5 d., 6.156 str. 1 d., Sutarčių 12.2.4 punktas). Be to, teismas nurodė, kad neturi pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, kad lizingo sutarčių nutraukimas buvo nepagrįstas dėl to, kad atsakovas nesiekė išsaugoti sutarčių ir nebendradarbiavo su ieškovu, nes byloje nėra jokių įrodymų apie konkrečius pasiūlymus atsakovui dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo galimybių, kartu ieškovas, atsakovui nesutinkant pakeisti sutarčių sąlygų dėl pasikeitusių aplinkybių, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl sutarčių sąlygų pakeitimo, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, šia savo teise nesinaudojo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovas UAB „Velorsa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino sutarties nutraukimo aplinkybes. Pažymi, kad vienašalį sutarties nutraukimą sutarties šalys gali naudoti tik kaip ultima ratio priemonę, t.y. kai yra išnaudotos visos galimybės išsaugoti sutartinius santykius. Net ir tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių netinkamai vykdo sutartį, ji turi teisę tikėtis, kitos šalies adekvataus, t.y. įstatyme ar sutartyje nustatyto reagavimo į sutarties pažeidimą, o ne siurprizinio elgesio. Šiuo atveju teismas netinkamai taikė CK 6.574 str. nuostatas, neįvertino, ar atsakovo nustatytas papildomas terminas sutarčiai įvykdyti, gali būti laikomas protingu. Atsakovas sutarties pažeidimo faktu remiasi formaliai, nesiekė išsaugoti sutarties, nors galėjo atidėti mokėjimus dėl pasikeitusių aplinkybių, arba sutikti parduoti lizinguojamą turtą. Ieškovo vertinimu, atsakovas nepakankamai bendradarbiavo ir sutartis nutraukė nepagrįstai.
Atsiliepimas
7. Atsakovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškina, kad tarp šalių sudarytų sutarčių bendrųjų sąlygų 12.2.1. - 12.2.16. punktuose buvo nustatyti vienašališko sutarties nutraukimo atvejai ir sąlygos. Kaip jau minėta, sutartys su ieškovu nutrauktos sutarčių bendrųjų sąlygų 12.2.4. punkto pagrindu, kadangi ieškovas pradelsė įvykdyti mokėjimo įsipareigojimus pagal kiekvieną iš sutarčių daugiau nei po 30 kalendorinių dienų. Teisė nutraukti lizingo sutartį, kai egzistuoja esminis šios sutarties pažeidimas, yra sutarties laisvės principo išraiška ir tai neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Tokia nuostata ne kartą pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012). Ieškovas, turėdamas įstatymu jam suteiktą teisę kreiptis į teismą dėl sutarčių sąlygų pakeitimo, ja nesinaudojo, tačiau toliau nemokėjo sutartinių įmokų. Dėl to apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, kad atsakovas nesiderėjo su ieškovu dėl sutarčių sąlygų pakeitimo, atsiskaitymo pagal sutartis, nebendradarbiavo, šio ginčo kontekste nėra aktualūs ir nedaro įtakos sutarčių nutraukimo teisėtumo vertinimui. Taip pat atmestini ir ieškovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CK 6.574 straipsnyje įtvirtintą lizingo davėjo pareigą prieš lizingo sutarties nutraukimą raštu pareikalauti lizingo gavėjo per protingą terminą ištaisyti šio padarytą esminį lizingo sutarties pažeidimą (pažeidimus). Atsakovo nuomone, faktinės aplinkybės paneigia ieškovo teiginius apie „siurprizinį“ atsakovo elgesį, kadangi ieškovė telefonu buvo nuolat informuojama apie augantį įsiskolinimą, žinojo apie sutarčių nuostatose numatytas esminio sutarties pažeidimo sąlygas ir dėl to ateityje galinčias kilti pasekmes. Kadangi atsakovas nebematė galimybių, jog ieškovas ateityje ims tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartis, o pradelstas įsiskolinimas nuolat augo, atsakovo sprendimas nutraukti sutartis esant esminiam jų pažeidimui, buvo proporcingas bei atitinkantis tiek sutarčių sąlygas, tiek teisės aktų reikalavimus bei teismų praktiką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
8. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
9. Šioje byloje ieškovas ginčija atsakovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ vienašališką Lizingo sutarčių Nr. 201704F-372, Nr. 201709F-822, Nr. 201711F-1137, Nr. 201711F-1140, Nr. 201706F-584 nutraukimą, įformintą atsakovo 2018 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 01-13-09/481 ir 2018 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 01-13-09489.
10. Apeliants teigia, kad atsakovas sutartis nutraukė formaliai, nesiekdamas bendradarbiauti, iš anksto neįspėjęs ir nesudaręs galimybės įvykdyti sutartį per papildomą protingą terminą. Tačiau iš atsakovo 2018 m. gegužės 10 d. raštų turinio matyti, kad atsakovas ieškovui vis dėlto buvo nustatytęs 7 dienų terminą pašalinti sutaries pažeidimus. Tokia termino trukmė yra numatyta Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 12.3 punkte, taigi jis atitinka CK 6.218 str. 1 d. nuostatas, pagal kurias sutarties šalys gali susitarti dėl kitokios termino trukmės, nei nustatytas įstatyme (30 dienų).
11. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ieškovas suprato tokio termino paskirtį ir siekė pašalinti sutarčių pažeidimus per šį terminą, t.y. 2018 m. gegužės 17 d. atliko mokėjimus pagal sutartis, padengdamas 998 EUR skolos dalį (b.l. 75), iš atsakovo nurodytos skolos, kurią įspėjimo metu sudarė 3548,47 EUR pradelsti mokėjimai ir 200,04 EUR delspinigių (t. 1, b.l. 89-50).
12. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo įsiskolinimai už einamąsias įmokas susidarė ieškovui nevykdant mokėjimų nuo 2018 m. kovo mėnesio, todėl net ir atsižvelgiant į ieškovo atliktus mokėjimus po įspėjimo, ieškovas yra praleidęs mokėjimų terminus daugiau nei 30 kalendorinių dienų. Byloje nustatyta, kad 423,68 EUR suma vertei dengti ir 80,41 EUR palūkanų, 2018 m. gegužės 17 d. sumokėta pagal sutartį Nr. 201704F-372, nors pagal šios sutarties grafiką turėjo būti sumokėta 2018 m. kovo 25 d. (b.l. 75-14), 180,53 EUR suma vertei dengti ir 55,80 EUR palūkanų, 2018 m. gegužės 17 d. ieškovo sumokėta pagal sutartį Nr. 201709F-822, nors pagal šios sutarties grafiką turėjo būti sumokėta 2018 m. kovo 25 d. (b.l. 75, 22); 161,47 EUR suma vertei dengti ir 35,65 EUR palūkanų, 2018 m. gegužės 17 d. ieškovo sumokėta pagal sutartį Nr. 201706F-584, turėjo būti sumokėta 2018 m. kovo 25 d. (b.l. 49, 19). Taip pat matyti, kad ieškovas 2018 m. gegužės 17 d. sumokėjo 60,46 EUR pagal sutartį Nr. 201711F-1137, nors skola pagal šią sutartį nuo 2018 m. kovo 25 d. sudarė 728,71 EUR vertei dengti ir 66,49 EUR palūkanų (b.l. 49, 25). Taip pat nustatyta, kad sutarties nutraukimo metu, t.y. 2018 m. gegužės 17 d., ieškovo skola pagal sutartį Nr. 201711F-1140 sudarė 540,50 EUR (iš jų 495,31 vertei dengti ir 45,19 EUR palūkanų), kuri pagal grafiką taip pat turėjo būti sumokėta 2018 m. kovo 25 d. (b.l. 49, 29). Duomenų apie šios skolos sumokėjimą byloje nėra. Taip pat nėra įrodymų apie ieškovo atliktus mokėjimus, sumokant 2018 m. balandžio mėnesio įmokas. O tai rodo, kad ieškovo pradelsti mokėjimai pagal visas nurodytas Lizingo sutartis viršijo 30 kalendorinių dienų. Tokia aplinkybė pagal Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 12.2.4 punktą sudaro esminį sutarties pažeidimą, dėl kurio atsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį.
13. Taigi nors pirmosios instancijos teismas ir neįvertino ieškovo 2018 m. gegužės 17 d. atliktų mokėjimų, tačiau iš esmės teisingai nustatė, kad atsakovas turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti sutartis ir kad ieškovas nepašalino sutarties pažeidimų per sutartyje numatytą terminą.
14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto teiginiais, jog sutarties nutraukimas šiuo atveju nebuvo būtinas ir kad atsakovas įgyvendindamas tokią savo teisę elgėsi neproporcingai ir nesąžiningai. Šioje byloje ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kokios yra konkrečios ieškovo finansinių sunkumų priežastys, dėl kurių ieškovas laiku negali vykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovas realiai būtų galėjęs vykdyti sutartis ir kad abiejų sutarties šalių interesus labiau atitiktų ne sutarties nutraukimas, bet jos sąlygų pakeitimas – mokėjimų atidėjimas ar išdėstymas iki kol bus pašalinti įmonės laikini finansiniai sunkumai. Pastebėtina, kad šioje byloje teismas 2018 m. liepos 25 d. nutartimi buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones palikdamas lizinguojamus daiktus ieškovo dispozicijoje iki kol bus išspręstas šis ginčas. Nepaisant to, jog ieškovui buvo sudarytą galimybė tęsti ūkinę veiklą ir ūkinėje veikloje naudoti lizinguojamus daiktus, per visą ginčo laikotarpį ieškovas nepašalino įmonės laikinų finansinių sunkumų ir nepateikė įrodymų, kad būtų bent iš dalies sumokėjęs lizingo įmokas. Pagal byloje esančius įrodymus matyti, kad paskutinius mokėjimus už ieškovą pagal sutartį Nr. 201711F-1140 atliko draudimo bendrovė 2018 m. rugpjūčio mėnesį (b.l. 75). Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad ieškovo įmonėje šiuo metu nėra apdraustųjų socialiniu draudimu asmenų, ir be to, Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamas kreditoriaus ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui (civilinė byla eB2-4025-643/2019).
15. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
16. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, todėl ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 93 str.). Atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovo UAB „Velorsa“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.