Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovui (gautas prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui A. B. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir kitų reikalavimų, institucija, teikianti išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gautas atsakovo A. B. ieškinio pripažinimas, kuriame nurodoma, kad A. B. su ieškovės reikalavimais sutiko visiškai, nurodė, kad visiškai (pilnai) pripažįsta E. S. ieškinį kaip pagrįstą su visais jame išdėstytais reikalavimais, sutiko (e. b. l. 97). Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu ( 2022 m. gruodžio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas 6 min. 4 sek. – 7 min. 6 sek.).

Po visiško ieškinio pripažinimo pareiškimo, išklausęs bylos šalių nuomones, teismas, priėmęs kaip neprieštaraujančius imperatyvioms įstatymų normoms, viešajam interesui ir gerai moralei, o pirmiausiai ir mažamečio vaiko interesams, visišką atsakovo ieškinio pripažinimą ir dėl to išnykus ginčui byloje, jos nagrinėjimą nutraukė ir įrodymų byloje toliau netyrė (Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 1 ir 2 d. d.).

Institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teisių perėmėja), atstovė išvadoje nurodė, kad skyrius pritaria ieškovės ieškinio reikalavimams, nes tai atitinka nepilnamečio vaiko D. S. poreikius, teises ir teisėtus interesus (e. b. l. 20-26).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl tėvystės nustatymo

Kadangi atsakovas ieškinį dėl vaiko D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvystės pripažino gera valia, šalys ją įregistravo administracine tvarka, ieškovė nuo šio reikalavimo atsisakė, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 4 p.)

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, remdamasis ieškovės, bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paaiškinimais, nustatyta, kad nepilnametis vaikas D. S. nuo pat gimimo gyvena kartu su motina, t. y. ieškove jos gyvenamojoje vietoje (e. b. l. 20-26). Byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, priešingai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog D. S. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo vaiko gimimo yra su motina jos gyvenamojoje vietoje, į tai, kad tokio amžiaus vaikui ypatingai reikalinga motinos priežiūra, rūpestis, vaikas prisirišęs prie gyvenamosios vietos, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų nuomone, nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Atsakovas jokių prieštaravimų, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, taip pat nepareiškė, priešingai sutiko su šiuo ieškinio reikalavimu. Todėl atsižvelgiant į tai, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nuo pat jo gimimo yra su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, nepilnamečio vaiko D. S. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, t.y. ieškove, nes pripažintina, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis).

Teismas kartu pažymi, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina, t.y. ieškove, nepanaikina tėvo, t. y. atsakovo, teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Atsakovas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su vaiku ir ieškovė negali tam kliudyti (CK 3.170 straipsnio 2, 3 dalis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo po 210 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, teismo posėdžio metu šį reikalavimą palaikė, prašydama priteisti vaikui išlaikymą po 210 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu sutiko. Laikytina, jog prašomas priteisti 210 Eur per mėnesį išlaikymo dydis atitinka CK 3.192 straipsnio nuostatas ir yra pakankamas užtikrinti nepilnamečio D. S. poreikius, todėl iš atsakovo A. B. priteistinas 210 Eur dydžio išlaikymas sūnui D. S. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.. iki jo pilnametystės, pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas).

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš A. B., materialinio išlaikymo D. S., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą po 210 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., viso 7560 Eur.

Vadovaujantis LR CK 3.200 str., išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas nuo tos dienos, kai tėvas nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti vaiką. Tačiau šis įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Toks įsiskolinimas gali būti priteisiamas CK 3.196 str. 1 d. 2,3 punktuose numatytais būdais, t.y. konkrečia pinigų suma ar priteisiant vaikui tam tikrą turtą.

Kadangi atsakovas išlaikymo sūnui neteikė pastaruosius tris metus. Ieškinys šioje dalyje taip pat tenkintinas. Be to, atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu sutiko, todėl iš atsakovo A. B. priteistinas sūnaus D. S. išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., viso 7560 Eur) (CK 3.200 straipsnis).

Kartu teismas pažymi, jog ateityje (bet kada iki vaikas sueis pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms: ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, o ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra visiškai atleista, valstybei apmokant ir garantuojant 100 proc. bylinėjimosi išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. lapkričio 17 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (e. b. l. 76), iš atsakovo A. B. valstybei priteistinos valstybės turėtos išlaidos ieškovės advokato pagalbai apmokėti – 216,67 Eur, 227 Eur žyminis mokestis (170 Eur, t.y. 3 proc. x 75 proc. nuo 7560 Eur įsiskolinimo sumos bei 57 Eur (3 proc. pagal bendrą išmokų sumą už vienerius metus, t.y. 210 Eur x 12 mėn. x 3 proc.x75 proc.) (LR CPK 88 str. 1 d.3 p., 96 str.).

Iš atsakovo taip pat valstybei priteisiamos 8,96 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 88 str. 93 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsnis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina ieškove E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 210 Eur (du šimtus dešimt eurų 0 centų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7560 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt eurų 0 centų) nepilnamečio vaiko D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 235,96 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus 96 centus) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 216,67 Eur (du šimtus šešiolika eurų 67 centus) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Bylą dalyje dėl tėvystės nustatymo nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.