- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- e2-14379-1094/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09243-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Bielskytė
- Ieškovas
- N. S.
- Atsakovas
- M. V.
- Advokatai
- Giedrė Daironė
išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danai Sederevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui M. V. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė N. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas), prašydama: 1) neterminuotai apriboti atsakovui M. V. tėvo valdžią jo nepilnamečiam vaikui D. V.; 2) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), jiems gimė sūnus D. V.. Laikui bėgant tarp šalių prasidėjo tarpusavio konfliktai ir nesutarimai, todėl šalys nuo 2009 m. pradėjo gyventi atskirai. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4508-96/2012 nutraukta šalių santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4 punkto pagrindu M. V. įsipareigojo teikti nepilnamečiam sūnui D. V. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt (prilyginama 115,85 Eur) kas mėnesį nuo sutarties pasirašymo iki sūnaus pilnametystės. Tačiau nuo pat sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo ir nuo teismo sprendimo priėmimo momento M. V. iš viso nevykdė savo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Paskutinį kartą M. V. su sūnumi D. V. buvo susitikęs 2012 m. rugsėjo mėnesį, kai atvyko į vaiko lankomą ugdymo įstaigą, ir po šio karto nepareiškė jokio noro su vaiku bendrauti ar palaikyti ryšį telekomunikacijos priemonėmis. Atsakovas M. V. per visą laiką nuo 2013 m. rudens iš viso nesidomi sūnumi (jam neskambina, nepalaiko su vaiku jokio ryšio, daugiau nei aštuonerius metu neteikia išlaikymo), nebendrauja, tėvas vaiką yra matęs prieš daugiau nei aštuonerius metus, kuomet sūnui buvo penkeri metai. D. V. savo tėvo nepažįsta. Dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo ir priverstinio teismo sprendimo vykdymo (išlaikymo teikimo nepilnamečiam vaikui dalies), buvo kreiptasi į antstolį. Užvedus vykdomąją bylą Nr. 0179/16/01917, net ir antstoliui nepavyko priverstinai išieškoti iš M. V. mokėtinų sumų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui. Dėl vaiko tėvo nusišalinimo nuo vaiko poreikių tenkinimo, 2017 m. balandžio 28 d. Vaikų išlaikymo fondo administracija priėmė sprendimą dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo Nr. V2-4493, kuriuo nusprendė D. V. mokėti išmoką. Taigi atsakovui nusišalinus nuo vaiko poreikių tenkinimo, valstybė iš dalies perėmė M. V. pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. V.. Nuo 2013 m. nepilnametį D. V. padėjo išlaikyti ne jo tėvas, kuris tokią pareigą turi, tačiau ieškovės draugas (šiuo metu sutuoktinis) O. S.. Pats nepilnametis D. V. savo tėčiu įvardina ne M. V., tačiau savo motinos sutuoktinį. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad daugiau nei aštuonerius metus tėvas nėra matęs sūnaus, su vaiku jokia forma nebendrauja, nesidomi, vaikas tėvo nepažįsta, atsakovas sūnaus neišlaiko, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas ir nėra pagrindo manyti, jog atsakovas pradės teikti išlaikymą sūnui, rūpinsis vaiku, įgyvendins tėvo valdžią vaikui, reiškia ieškinį dėl tėvo valdžios neterminuoto apribojimo jo nepilnamečiam vaikui.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis).
4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad dėl paskelbto šalyje karantino Tarnybos darbuotoja negalėjo apsilankyti šeimos gyvenamojoje vietoje, tačiau su ieškove ir nepilnamečiu vaiku kalbėjosi mobiliuoju telefonu ir surašė šeimos aplinkos tyrimo katą bei vaiko nuomonės išklausymo aktą. N. S. nurodė, kad ji su sutuoktiniu O. S. ir nepilnamečiais vaikais: D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S.,(duomenys neskelbtini), gyvena nuomojamame dviejų kambarių su visais patogumais bute (duomenys neskelbtini). D. V. su jaunesniuoju broliuku dalinasi vienu kambariu, kuriame yra visi reikiami baldai ir daiktai, vaikams sudarytos sąlygos gyventi, mokytis, ugdytis. Vyresnysis sūnus, pasak motinos, mokosi (duomenys neskelbtini), 6 klasėje, papildomai jokių būrelių nelanko. Tarnybos darbuotojai pakalbinus D. V., jis teigė, kad savo biologinio tėvo nematė jau seniai, apie jį nieko nežino, jie nebendrauja. Pasak berniuko, jam labai gera gyventi su mama ir patėviu, jam patinka butas, kuriame gyvena, bute daug kambarių, jis turi savo kompiuterį, telefoną. D. V. teigimu, mama yra gera, būdamas su ja jis jaučiasi saugus, mėgsta pabūti lauke, pasikalbėti, taip pat saugus jaučiasi ir su mamos sutuoktiniu, kuris yra protingas, sportiškas, draugiškas, jis vadina jį tėčiu. Pasak berniuko, juo rūpinasi mama ir tėtis O. S., jie daro valgyti, perka jam rūbus, batus, duoda kišenpinigių, domisi jo mokymosi pasiekimais, padeda su namų darbais, į tėvų susirinkimus dažniausiai eina mama. D. V. teigimu, jis nelabai nori vėl pradėti bendrauti su biologiniu tėvu, nes jis yra visiškai svetimas jam žmogus. N. S. nurodė, kad ji dirba lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini), auklėtoja, darbo pajamos 600 Eur/mėn. Pasak ieškovės, su atsakovu M. V. išsituokė 2012 m., vaiko tėvas neteikia jokio išlaikymo sūnui, paskutinį kartą bendravo su D. V., kai jam buvo 7 m., pastaruosius 5 m. nepalaiko jokio ryšio su vaiku, nebendrauja, neskambina, yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo, ugdymo. N. S. teigimu, ji nežino M. V. telefono numerio, ieškinyje nurodytas adresas yra jo tėvų, kiek ji žino, atsakovas turi problemų su narkotikais, niekur nedirba, pas tėvus ateina tik nusiprausti ir paprašyti pinigų. Pasak ieškovės, nei M. V. tėvai, nei kitos giminės taip pat nerodo jokios iniciatyvos bendrauti su D. V. Anot moters, jos sutuoktinis O. S. augina D. V. nuo 5 m., tarp jų yra stiprus ryšys, anksčiau eidavo kartu sportuoti, žaisti futbolą, dabar visa šeima kartu važiuoja į svečius, eina pasivaikščioti. Vaiko motinos teigimu, ji kartu su sutuoktiniu rūpinasi sūnumi D. V., jį išlaiko, auklėja ir ugdo, berniukas tėčiu vadina O. S.. Tarnybos nuomone, tėvų vengimas atlikti savo pareigą auklėti vaiką, nesirūpinimas juo, išlaikymo neteikimas yra teisinis pagrindas tėvų valdžios apribojimui.
5. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad po santuokos sudarymo ir vaiko gimimo, atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, atsirado kompanijos, draugai, todėl nuo 2009 m. šalys pradėjo gyventi atskirai. Nuo 2013 m. rudens atsakovas visiškai nesidomi sūnumi. Sūnus tėvu vadina ne savo biologinį tėvą, kurio nepažįsta (nematęs daugiau nei 8 m.), o dabartinį ieškovės sutuoktinį O. S..
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovas žinodamas, jog turi pareigą rūpintis nepilnamečiu vaiku, jos nevykdo, taip pat nerodo iniciatyvos bendrauti su vaiku net nuotolinėmis ryšio priemonėmis (internetu, telefonu), todėl tokiais veiksmais yra demonstruojamas absoliutus nusišalinimas nuo vaiko poreikių tenkinimo, rūpinimosi juo. Daugiau nei aštuonerius metus atsakovas nesiėmė priemonių pradėti rūpintis savo vaiku, domėtis jo sveikata, priežiūra, ugdymu, todėl nėra pagrindo teigti, kad situacija gali keistis. Dėl šių aplinkybių yra tikslinga neterminuotai apriboti M. V. valdžią sūnaus D. V. atžvilgiu. Atsakovui neterminuotai apribojus tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, vaiko interesai nebus pažeisti.
7. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam 2020 m. rugpjūčio 11 d. pranešta tinkamai – asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). CPK 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi šiame kodekse nustatytų priemonių, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieškinys ir teismo šaukimas, tačiau tinkamu atstovavimu teisme atsakovas nepasirūpino, įrodymų neteikė, neprašė parengiamąjį teismo posėdį atidėti, o ieškovė sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).
8. Tarnybos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad Tarnyba, susipažino su ieškiniu, ištyrusi ieškovės šeimos sąlygas, surašė šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, išvadą pateikė teismui. Tiek Tarnybos atstovams bendraujant su nepilnamečiu vaiku, tiek teismo posėdyje išklausius ieškovės, paaiškėjo, kad vaiko tėvas yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų rūpintis nepilnamečiu sūnumi. Vaiko ir tėvo šeimos ryšiai yra nutrūkę, jie nėra puoselėjami aktyviais tėvo veiksmais, tėvas netenkina nei materialių, nei fiziologinių vaiko poreikių, neteikia sūnui išlaikymo, taip pat netenkina emocinių ir vaiko ugdymo poreikių ir šie tėvo veiksmai, Tarnybos vertinimu, pažeidžia vaiko interesus. Berniukas mamos sutuoktinį O. S., kurį vadina tėčiu, apibūdino kaip protingą, mėgstantį su juo ir broliu žaisti, būdamas su juo berniukas jaučiasi saugus. Todėl Tarnyba, atsižvelgdama į išsakytą vaiko nuomonę, į ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovės išsakytą poziciją, mano, kad visgi yra įstatymo nustatyti pagrindai riboti atsakovo tėvo valdžią jo nepilnamečiam sūnui D. V.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.
9. Tėvų valdžios esmę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
10. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
11. Iš į bylą pateikto gimimo liudijimo kopijos nustatyta, kad D. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės N. S. (buvusi (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. V. sūnus. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini), sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4508-96/2012, nutraukta N. V. ir M. V. santuoka bendru sutuoktinių sutikimu ir, be kita ko, nustatyta nepilnamečio D. V. gyvenamoji vieta su motina N. V., priteistas iš atsakovo 400 Lt (115,85 Eur) išlaikymas nepilnamečiam sūnui, nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka. Iš 2020 m. balandžio 8 d. vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 1TSD-1004 nustatyta, kad nagrinėjant minėtą civilinę bylą, teismo pavedimu Tarnybos atstovas išklausė D. V. nuomonę, berniukas nurodė, jog savo biologinio tėvo nematė jau seniai, jis neskambina, nebendrauja, berniukas apie jį nieko nežino. D. V. labai gera gyventi su mama ir patėviu, jam patinka butas, kuriame dabar gyvena, bute daug kambarių, jis turi savo kompiuterį, telefoną. Berniukas teigė, kad mama yra gera ir juokinga, būdamas su ja jis jaučiasi saugus, mėgsta pabūti lauke, pasikalbėti. Mamos sutuoktinį jis apibūdino kaip protingą, mėgstantį žaisti su juo ir broliu, sportišką ir draugišką, būdamas su juo taip pat jaučiasi saugus, jį vadina tėčiu. Pasak berniuko, juo rūpinasi mama ir tėtis, jie daro valgyti, jeigu jis blogai jaučiasi, padeda, perka jam rūbus, batus, kitus reikiamus daiktus, duoda kišenpinigius. Jis pasakojo, kad abu tėvai domisi jo mokymosi pasiekimais, padeda su namų darbais, mama dažniausiai eina į tėvų susirinkimus, nes tėtis dažniausiai dirba. Berniukas teigė, kad nelabai nori vėl pradėti bendrauti su biologiniu tėvu, nes jis visiškai svetimas jam žmogus.
12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad tarp tėvo (atsakovo) ir sūnaus dėl atsakovo kaltės nėra jokio emocinio, dvasinio, fizinio ar kitokio ryšio. Atsakovas vengia atlikti savo pareigas, vaiko neaugina, nesirūpina, nesidomi jo poreikiais, sveikata. Su sūnumi ryšių nepalaiko ir nesiima aktyvių veiksmų siekiant jį atkurti.
13. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius ieškovės paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovas yra iš esmės nusišalinęs nuo savo sūnaus D. V. auklėjimo ir priežiūros, nuo 2013 m. rudens nepalaiko jokio ryšio su sūnumi, nedalyvauja jo gyvenime, nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvo, teisių ir pareigų, neteikia vaikui išlaikymo, vaiko neaugina ir nededa jokių aktyvių pastangų, kad būtų atstatytas tėvo ir sūnaus ryšys. Objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti ir (ar) atsakovas dėtų realias pastangas, jog būtų atstatytas tėvo ir sūnaus ryšys, byloje nėra.
14. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią sūnui D. V. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas nepilnamečiam vaikui neužkerta atsakovui galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.
15. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvo valdžią, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, vaikas be atskiro tėvo sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
16. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93–94, 96–96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
17. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
18. Byloje pareikštas ieškinys dėl tėvo valdžios apribojimo. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), tačiau bylos duomenimis ieškovė 200 m. kovo 28 d. AB „Swedbank“ mokėjimo pavedimu Nr. 253 sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Ieškovė patyrė 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių.
19. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovo M. V. ieškovei priteistina 75 Eur žyminio mokesčio suma už reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis) ir 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso – 425 Eur.
20. Teisme patirta 11,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Neterminuotai apriboti atsakovo M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečiam sūnui D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 425 (keturių šimtų dvidešimt penkių) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 11,88 Eur (vienuolika eur 88 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).
Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.