Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)rūmų 2021 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-2573-641/2021 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys L. P., D. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

14. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą paimti nepilnametę dukrą iš jos atstovų pagal įstatymą.

Dėl naujų įrodymų prie bylos pridėjimo

15. Suinteresuotas asmuo L. P. apeliacinės instancijos teismui teikia prašymą pridėti prie bylos prašymą Skyriui dėl informacijos suteikimo bei (duomenys neskelbtini) charakteristiką.

16. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui teikia prašymą dėl papildomų dokumentų prie bylos pridėjimo nurodydama, kad Skyrius inicijavo vadybos procesą bei sudarė Mobiliąją komandą intensyviam darbui su L. P. ir D. P. šeima, siekiant identifikuoti šeimos problemas bei nustatyti būdus joms spręsti suteikiant maksimalią pagalbą per socialines paslaugas.

17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad naujai teikiami įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamais klausimais, gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, suinteresuoto asmens L. P. ir apeliantės Skyriaus prašymą tenkina, naujai teikiamus įrodymus priima ir juos vertina visų byloje esančių įrodymų kontekste.

19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) į Skyrių savo iniciatyva kreipėsi nepilnametės mama L. P., kuri nurodė, jog susiduria su sunkumais auklėjant dukrą, prašė Skyriaus pagalbos, taip pat nurodė, kad dukrai reikia psichologo pagalbos. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju rašytiniuose įrodymuose fiksuota, kad mama galimai panaudojo (duomenys neskelbtini) nepilnametės D. P. atžvilgiu, t. y. L. P. (duomenys neskelbtini), tačiau byloje taip pat nustatyta, jog L. P. šį savo poelgį pripažįsta, dėl jo gailisi, o nepilnametė D. P. Skyriui nurodė, jog mama galimai smurtavo prieš ją pirmą kartą, tėtis niekuomet nėra smurtavęs, su tėčiu santykiai yra puikūs, labai nori grįžti namo, kadangi su tėčiu jaučiasi saugi, su mama taip pat bendrauja, kalbėjosi telefonu. Taip pat iš byloje esančių nepilnamečio vaiko rašytinių paaiškinimų matyti, jog jos ir mamos santykiai yra komplikuoti, mergaitė norėtų, kad mama gautų pagalbos, kuri padėtų normalizuoti jų santykius. Byloje nenustatyta, kad iki (duomenys neskelbtini) įvykio L. P. būtų piktnaudžiavusi motinos valdžia ir kitaip pažeidusi nepilnametės D. P. teises, įrodymų, jog motina nesirūpintų dukters auklėjimu, mokslais, jos sveikata byloje taip pat nėra.

20. Įvertintos bylos aplinkybės pirmosios instancijos teismui neleido pripažinti, kad nepilnametei D. P. kyla realus pavojus jos fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jos gyvybei. Teismas sprendė, jog byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų šeimos išskyrimą, kaip išimtinę priemonę ar galėtų patvirtinti vaiko paėmimo iš šeimos kaip išskirtinės priemonės taikymo būtinybę pagal nustatytas aplinkybes bei atitikimą geriausiems vaikų interesams. Byloje nėra duomenų, kad šeimos materialinės ir buitinės sąlygos keltų grėsmę vaiko sveikatai, gerovei, saugumui ar būtų netinkamos jam gyventi šeimoje. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti visišką vaiko nepriežiūrą, nesirūpinimą ir nesidomėjimą, šiurkštų ir akivaizdų motinos bei tėvo pareigų pažeidimą, piktnaudžiavimą tėvų valdžia, todėl pareiškėjos prašymo netenkino. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms.

21. Pagal CK 3.254 straipsnį, vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) (1 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių (2 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (3 punktas). CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, esant CK 3.254 straipsnyje nustatytiems pagrindams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija VTAPĮ nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.

22. VTAPĮ numatyta, kad valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, jeigu: a) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos taikant vaiko laikinosios priežiūros priemones ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei, arba b) vaiko laikinosios priežiūros priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei, 1) gali paimti vaiką iš tėvų (VTAPĮ 36³ straipsnio 1 dalis, 36⁵ straipsnio 1 dalis); 2) inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą ir organizuoja mobiliosios komandos sudarymą (VTAPĮ 36³ straipsnio 3 dalis); 3) paėmusi vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą (VTAPĮ 36⁵ straipsnio 7 dalis); 4) CK ir šio įstatymo nustatyta tvarka inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo organizavimą (VTAPĮ 42 straipsnio 3 dalis).

23. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį, nedelsdamas imasi vieno iš šių veiksmų: užtikrina vaikui laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 36⁴ straipsnio 1 dalį arba, jeigu nėra galimybių taikyti vaiko laikinąją priežiūrą pagal šio įstatymo 36⁴ straipsnio 1 dalį, paima vaiką iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą šio įstatymo 36⁵ straipsnyje nustatyta tvarka (VTAPĮ 36³ straipsnio 1 dalis).

24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą, vertindama vaiko situaciją turi nustatyti priežastis, dėl kurių vaikas yra nesaugioje aplinkoje, ir galimybes tas priežastis pašalinti. Visų pirma turi būti pasitelkiami tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą (VTAPĮ 35 straipsnio 4 dalis). Kai vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą dėl vienų ar kitų priežasčių yra nepajėgūs savarankiškai užtikrinti vaikui saugių gyvenimo ir vystymosi sąlygų, valstybės institucijos vertina pagalbos šeimai poreikį. Nepaisant galimų trumpalaikių ar net ilgalaikių socialinių ir kitų biologinės šeimos problemų, vaikas turi teisę augti savo biologinėje šeimoje – ten jam geriausia (VTAPĮ 33 straipsnio 4 dalis). Todėl valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos visų pirma padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą tinkamai įgyvendinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti (VTAPĮ 13 straipsnis). Atsiradus vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniams bei rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, kai nėra pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, prioritetas taikomas vaiko išsaugojimui šeimoje, teikiant vaikui ir jo tėvams įstatymų nustatyta tvarka prevencinę ir (ar) kompleksinę pagalbą (VTAPĮ 33 straipsnio 5 dalis). Jei pagalbos teikti nėra galimybių, pavyzdžiui, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą yra nepajėgūs jos priimti ar atsisako ją priimti, arba ji neduoda teigiamų rezultatų, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendžia, ar vaiko palikimas tokioje aplinkoje nesukelia realios tikimybės grėsmei vaikui kilti. Tik nepavykus prevencinėmis ir (ar) kompleksinės pagalbos paslaugomis ir priemonėmis išsaugoti vaiko jo biologinėje šeimoje, vaikas paimamas iš jos, nustatant jam laikinąją globą (rūpybą), o jeigu ir tai neperspektyvu, vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) arba jis įvaikinamas (VTAPĮ 33 straipsnio 6 dalis). Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra trauminė patirtis vaikui, todėl abiem atvejais valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

25. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (Nr. 1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje, ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr., pvz., 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą, priimtą byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79 ir kt.).

26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismo nutartimi, kuria sprendžiamas klausimas dėl teismo leidimo paimti nepilnamečius vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą, patvirtinamas tik valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atliktas veiksmas – vaiko paėmimas iš šeimos. Spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y. dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką. Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

27. Atskirajame skunde Skyrius akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis geriausiais vaikų interesais, tinkamai neįvertino galimo motinos smurto prieš dukrą D. P., nes byloje pateikti duomenys įrodo, kad D. P. buvo galimai nukentėjusi nuo (duomenys neskelbtini) motinos L. P. smurto, ką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo institucijos pateikti dokumentai. D. P. nurodė, kad mama (duomenys neskelbtini), vaikas vertino, kad jos ir motinos santykiai komplikuoti dėl motinos nevaldomų pykčio priepuolių, teigė, kad motinai reikalinga pagalba. Atvykus policijos pareigūnams vaiko tėvui suinteresuotam asmeniui D. P. nustatytas (duomenys neskelbtini) prom. girtumas. Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai D. P. likti tokioje aplinkoje buvo nesaugu, nes kilo realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

28. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su šiuo argumentu pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išanalizavęs bylos duomenis, išklausęs šalių paaiškinimus, pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju byloje nėra pakankamai duomenų, kurie pagrįstų šeimos išskyrimą, kaip išimtinę ir kraštutinę priemonę.

29. Skyrius leidimą paimti nepilnametį vaiką grindė Vaiko situacijos vertinimo aprašo 30.4., 30.3 ir 31.10 punktuose nustatytais riziką ir apsaugos veiksniais, dėl vaiko motinos galimo smurto prieš nepilnametį vaiką panaudojimo bei nepilnametės tėvui dėl galimo smurto prieš nepilnametę dukrą nesiėmus veiksmų, neinformavus policijos pareigūnų, taip pat dėl vaiko tėvo galimai žalingo alkoholio vartojimo bei tėvams nebendradarbiaujant, atsisakant siūlomų pagalbos priemonių bei neįvertinant susidariusios situacijos rimtumo, nesistengiant jos keisti.

30. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad buvo tinkamai nustatytas rizikos veiksnys, jog D. P. galimai turi priklausomybę nuo alkoholio, turi žalingo alkoholio vartojimo požymių ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų ne tik vaiko fiziniam bet ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai nepatvirtina Skyriaus pareiškime nurodytų aplinkybių, jog vaiko tėvas D. P. galimai nesaikingai vartoja alkoholį ar visiškai nesirūpina dukra ir dėl šių priežasčių išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje. Byloje nėra duomenų, jog nepilnametės tėvas nuolat piktnaudžiautų alkoholiu, jo girtumas fiksuotas tris kartus, iš jų antrąjį kartą jam nustačius (duomenys neskelbtini) prom., o trečią (duomenys neskelbtini) prom. neblaivumą. Teismo vertinimu reikšminga tai, kad D. P. nustatyti šie neblaivumai nėra susiję su Skyriaus nustatyta nesaugia aplinka nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini) įvykio metu. Taigi, sutiktina su bylą nagrinėjusio teismo pozicija, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo vertinti, kad nepilnametės tėvas D. P. galimai turi priklausomybę nuo alkoholio, žalingo alkoholio vartojimo požymių ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. P. nėra visiškai nusišalinęs nuo rūpinimosi savo nepilnamete dukterimi, su ja bendrauja, atvyksta aplankyti į globos namus, atveža jai reikalingus daiktus. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Iš (duomenys neskelbtini) nepilnametės D. P. paaiškinimo Skyriui matyti, jog mergaitė sutinka pagyventi globos namuose, nurodė, jog suvokia, kad namo grįžti negali, nes jai namuose nesaugu dėl mamos neadekvataus elgesio, taip pat nurodė, jog su tėčiu bendrauja, tačiau jis nesupranta susidariusios situacijos. Iš (duomenys neskelbtini) Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 6VSV-252 (toliau – anketa) nustatyta, jog bendraujant su nepilnamete D. P. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose mergaitė pasakojo, jog su tėčiu sutaria gerai, jis nėra prieš ją smurtavęs ar kitaip skriaudęs, nurodė, kad juo gali pasitikėti, su juo pasikalbėti. Akivaizdu, kad vaiko noras yra grįžti į namus, dukra nesiskundžia tėvo elgesiu, jai namuose nesaugu tik dėl mamos neadekvataus elgesio, kas galimai ir lėmė smurto prieš ją panaudojimą. D. P. patvirtino, kad mama galimai smurtavo prieš ją pirmą kartą, tėtis niekuomet nėra smurtavęs, su tėčiu santykiai yra puikūs, labai nori grįžti namo, kadangi su tėčiu jaučiasi saugi, su mama taip pat bendrauja, kalbėjosi telefonu. Teismo vertinimu, reikšminga tai, kad tai pirmas ir vienkartinis kilusio konflikto tarp motinos ir dukros atvejis, nepilnametė dukra yra nurodžiusi, jog nors jos ir mamos santykiai yra komplikuoti, mergaitė norėtų, jog mama gautų pagalbos, kuri padėtų normalizuoti jų santykius.

33. Skyrius apeliuoja į tai, jog sprendimas paimti vaiką iš tėvų buvo priimtas ne dėl šeimos nepakankamos materialios ar buitinės gerovės, kas galėtų neigiamai veikti vaiko interesus, tačiau dėl tėvų netinkamo elgesio vaiko atžvilgiu. Tik iš dalies sutikdamas su tokia apelianto pozicija, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju yra reikšmingos teismo vertintos aplinkybės, kad suinteresuoti asmenys neteisti, nebausti už administracinius nusižengimus, neturėti sveikatos problemų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad iki (duomenys neskelbtini) įvykio L. P. būtų piktnaudžiavusi motinos valdžia ir kitaip pažeidusi nepilnametės D. P. teises, įrodymų, jog motina nesirūpintų dukters auklėjimu, mokslais, jos sveikata byloje taip pat nėra. Priešingai, L. P. pateiktas prašymas Skyriui, patvirtina, kad ji domisi ir rūpinasi dukros sveikata.

34. Apeliantas atskirajame skunde tvirtina, kad situacija šeimoje iki šiol nėra pasikeitusi, L. P. pareikšti įtarimai smurtavus prieš dukterį, D. P. pakartotinai nustatytas girtumas, todėl suinteresuotų asmenų siekis keisti situaciją yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais aktyviais tėvų veiksmais. Su šiais argumentais teismas nesutinka.

35. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria bylą nagrinėjusio teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) buvo taikyta kraštutinė priemonė – vaiko paėmimas iš tėvų, kai tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, jog atvejo vadyba šeimai laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) taikoma nebuvo. Taigi, šeimai nurodytu laikotarpiu nebuvo taikytos jokios pagalbos priemonės, atvejo vadyba pradėta (duomenys neskelbtini), t. y. po nepilnamečio vaiko paėmimo iš šeimos. L. P. atstovas atsiliepime nurodė, jog nepilnamečio vaiko motina sutinka laikinai išsikelti gyventi kitu adresu, (duomenys neskelbtini), kad dukra su tėčiu galėtų gyventi šeimos bute (duomenys neskelbtini). L. P. nurodo, kad visada atsiliepia į Skyriaus skambučius, o atvykusius Skyriaus darbuotojus, net ir nepranešusius iš anksto apie savo vizitą, įsileidžia į namus. Skyriui rekomendavus, L. P. vieną kartą lankėsi pas psichologą. Kitas vizitas pas psichologą numatytas šių metų balandžio mėnesį. Pateiktoje Daugiabučių namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) charakteristikoje, L. P. apibūdinama kaip paslaugi ir tvarkinga bendrijos gyventoja, su kaimynais sutarianti gerai, (duomenys neskelbtini) metų laikotarpiu dirbo bendrijos (duomenys neskelbtini), savo pareigas atliko kruopščiai ir sąžiningai. Buvusi L. P. darbovietė (duomenys neskelbtini) charakteristikoje nepilnametės D. P. mamą taip pat apibūdina kaip pareigingą darbuotoją, nurodė, jog ji yra nekonfliktiška, žalingų įpročių neturėjo, pareigingai laikėsi savo darbo grafiko. Nuo (duomenys neskelbtini) L. P. Užimtumo tarnyboje yra registruota kaip ieškanti darbo. Pateikta (duomenys neskelbtini) darbo sutartis Nr. 27 įrodo, jog D. P. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), pateikta charakteristika patvirtina, kad D. P. dirba neilgai, matomas jo atkaklumas, noras dirbti, su kolektyvu sutaria.

36. Skyrius (duomenys neskelbtini) atlikęs vaiko situacijos vertinimą, bei nustatęs vaiko apsaugos poreikį, (duomenys neskelbtini) inicijavo vadybos procesą bei sudarė Mobiliąją komandą intensyviam darbui su L. P. ir D. P. šeima, siekiant identifikuoti šeimos problemas bei nustatyti būdus joms spręsti suteikiant maksimalią pagalbą per socialines paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės yra pakankamos įsitikinti, kad L. P. ir D. P. nėra nusišalinę nuo konstitucinės pareigos auginti savo vaiką, tačiau tikėtina, kad stokoja socialinių bendravimo kompetencijų ir tėvystės įgūdžių. Vertinant šeimos situaciją bei galimybes jai keistis pripažintina, jog šiuo metu suinteresuoti asmenys sutinka bendradarbiauti su Skyriumi ir įrodyti, kad gali būti gerais tėvais bei tinkamai rūpintis savo dukra D. P.. Taigi, siekiant užtikrinti vaiko teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamai ir aprūpinamai savo tėvų šeimoje, nenustačius aplinkybių, kurios pateisintų nepilnamečio vaiko ir tėvų tolesnį išskyrimą, nagrinėjamu atveju išduoti teismo leidimą paimti nepilnametę dukrą D. P. iš jos atstovų pagal įstatymą nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko teisių apsaugos institucijos pareiga visų pirma yra padėti tėvams įveikti iškilusius sunkumus. Vadovaujantis geriausių vaiko interesų principu vaikams turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jų gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą (VTAPĮ 4 straipsnio 1 punktas). Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šeimai teikiant intensyvias socialines paslaugas galima užtikrinti, kad vaikas su tėvais gyventų kartu ir nebūtų pažeidžiamos vaiko teisės ir teisėti interesai.

37. Suinteresuotiems asmenims L. P. ir D. P. išaiškinama, jog jie ir toliau turi pareigą bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, vaiko teisių apsaugos institucijomis, aktyviai dalyvauti socialinių paslaugų programose, lankyti psichologo konsultacijas, rodyti pažangą realiais veiksmais formuojant tinkamo savo elgesio ir rūpinimosi vaikais įgūdžius. Taip pat išaiškintina, kad pasikeitus situacijai ar esant nustatytoms naujoms aplinkybėms klausimai dėl vaikų paėmimo iš nesaugios aplinkos turi būti sprendžiami operatyviai atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus.

38. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.