Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus pareiškėjo M. K. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011 m. spalio 24 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK PS tyrėjos 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo bei Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorų 2011 m. rugsėjo 21 d., 2011 m. rugsėjo 23 d. nutarimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK 2011 m. rugpjūčio 12 d. buvo gautas M. K. pareiškimas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2011 m. rugpjūčio 11 d., apie 21.30 val., prekybos centre „Rimi“, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo prekystalio buvo pavogta pareiškėjo geltonos spalvos odinė piniginė, kurioje buvo Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė, išduota pastarojo vardu, banko „Swedbank“ kortelė, Sodros pažymėjimas, Lietuvos Respublikos studento pažymėjimas, skaitytojo pažymėjimas bei 100,00 Lt grynųjų pinigų. Pareiškėjui buvo padaryta 120,00 Lt dydžio turtinė žala. Pareiškimo patikslinimo metu M. K. nurodė, jog 2011 m. rugpjūčio 11 d., apie 21.30 val., jis buvo prekybos centre „Rimi“, adresu (duomenys neskelbtini), ir užėjo į ten esančią kavinę „Čili“, kur užsisakė maisto patiekalų, susimokėjo už maistą ir atsisėdo pavalgyti. Pavalgęs jis nuėjo į prekybos centrą apsipirkti, tačiau parduotuvėje pastebėjo, jog neturi savo piniginės. Pareiškėjas teigė, jog piniginę paliko kavinėje ant prekystalio. Kavinės darbuotojai paaiškino, kad piniginę paėmė vienas iš kavinės lankytojų.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK PS tyrėja 2011 m. rugpjūčio 31 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodydama, jog nenustatyta duomenų, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 185 str.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė 2011 m. rugsėjo 23 d. nutarimu atmetė M. K. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK PS tyrėjos 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo panaikinimo.

Be to, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje 2011 m. rugsėjo 6 d. buvo gautas M. K. pareiškimas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2011 m. liepos 26 d. laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo išspausdintas šmeižikiškas S. G. straipsnis „Lietuvos radikalai - pilnomis apkabomis“, kuriame gausu tikrovės neatitinkančių teiginių. Minėta publikacija taip pat buvo išspausdinta „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Straipsnyje yra teiginys „... pasirodė dar vieno kraštutinių pažiūrų radikalo M. K. straipsnis, kuriame bandoma atsiriboti, tiesa, gana nesėkmingai, nuo A. Behringo-Breiviko pažiūrų ir skleistų idėjų, paskatinusių jį žudyti. Kaukolėmis ir esesininko uniforma neretai „pasipuošęs“ M. K. visus kovojančius už toleranciją paniekinamai vadina tolerastais”. Šiame teiginyje, kaip teigia pareiškėjas, yra paskleistos trys melagingos žinios - pirma, kad buvo pateiktos nuotraukos ir vaizdo įrašai apie tai, kad jis dabinasi kaukolėmis ir SS uniforma; antra, kad bando atsiriboti nuo Anderso Bėringo-Breiviko (Anders Behring Breivik), kas reiškia, jog yra kažkaip su juo susijęs; trečia, niekada pareiškėjas nėra visų kovojančių už toleranciją laikęs ar vadinęs „tolerastais“. M. K. už melagingus teiginius prašė pradėti ikiteisminį tyrimą S. G. atžvilgiu, o leidinius „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, išleidusius minėtus straipsnius, įpareigoti paneigti juose išspausdintą melagingą informaciją.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuodamas, jog nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. (šmeižimas) ir 155 str. (įžeidimas), yra privataus kaltinimo bylos. Be to, nagrinėjamu atveju, teksto autorius S. G. ir leidinių buveinės yra žinomi, todėl ikiteisminis tyrimas nepradėtinas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjo M. K. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK PS tyrėjos 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo bei Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorų 2011 m. rugsėjo 21 d., 2011 m. rugsėjo 23 d. nutarimų panaikinimo.

Skunde nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir prokuroras, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjas neteisingai nurodo vietą, kurioje buvo palikta piniginė. Pareiškėjas tvirtina, jog piniginę jis prarado prekybos centre. Be to, pareiškėjas nurodo, kad įvykį galėjo užfiksuoti parduotuvėje esančios vaizdo kameros, apie šį įvykį parodymus gali duoti kavinės darbuotoja. Skunde pažymima, jog procesiniuose dokumentuose yra neteisingai užrašyta pareiškėjo pavardė, taip pat kalbama apie moteriškos lyties pareiškėją, neįvardijant nei vardo, nei pavardės. Šie faktai leidžia daryti išvadą, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas dirbo aplaidžiai arba supainiojo įvykius.

Skunde teigiama, kavinės padavėjai buvo melagingai nurodyta, jog piniginę pasiima jos savininkas, todėl teigtina, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str.

Taip pat skunde pažymima, jog Lietuvos Respublikos BK 154 str., 155 str. leidžia prokurorui šmeižimo ir įžeidimo atvejais imtis iniciatyvos keliant baudžiamąją bylą, tačiau prokuratūra šia galimybe nepasinaudojo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. nustatyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. nustatyta, kad pagal šį straipsnį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Iš M. K. pareiškimo matyti, jog iš jo galimai buvo pagrobtas turtas, kurio vertė yra mažesnė nei 1 MGL (pagal Lietuvos Respublikos 190 str. 1 d. nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė yra didesnė nei vienas MGL (t. y. 130,00 Lt) ir mažesnė nei trys MGL(t. y. 390,00 Lt). Tokiu būdu, net ir nustačius, kad šis pareiškėjo turtas buvo pagrobtas, kaltininkas vis tiek negalėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. ir tuo labiau pagal šio straipsnio pirmą dalį. Taigi akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju, nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. požymių ir ikiteisminis tyrimas pagal minėtus straipsnius negali būti atliekamas.

Aplinkybė, kad iš pareiškėjo buvo pagrobti ir dokumentai, kurių atstatymo vertė yra 50,00 Lt, neleidžia teigti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 str., kadangi dokumentai nėra šio nusikaltimo dalykas, o dokumentų atstatymo išlaidos, baudžiamosios atsakomybės prasme laikytinos išlaidomis, atsiradusiomis dėl dingusio dokumento atstatymo, ir negali būti laikomos pagrobto daikto verte, į kurią turi būti atsižvelgiama, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą. Tuo pačiu konstatuotina, jog iš M. K. pareiškimo matyti, jog kartu su pinigine buvo pagrobti: Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė, banko „Swedbank“ kortelė, Sodros pažymėjimas, Lietuvos Respublikos studento pažymėjimas, skaitytojo pažymėjimas. Dėl šios priežasties teigtina, jog galimai buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 302 str. ar 214 str. Dėl šių nusikalstamų veikų nepasisakė nei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nei prokuroras, nei ikiteisminio tyrimo teisėjas. Taigi, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog atlikti ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta nepagrįstai, kadangi nebuvo įvertintos visos pareiškėjo nurodytos reikšmingos aplinkybės. Nustatyti ar galimai buvo padarytos nusikalstamos veikos, galima tik atliekant ikiteisminį tyrimą ar pasinaudojant Lietuvos Respublikos BPK 168 str. numatytomis teisėmis.

Aukštesniajam teismui, kaip ir pareiškėjui yra neaišku, kodėl ikiteisminio tyrimo pareigūnas nurodė, kad kavinėje „Čili“ nėra vaizdo kamerų. Ši ikiteisminio tyrimo pareigūno nustatyta aplinkybė yra visiškai nereikšminga, kadangi pagal M. K. pareiškimus matyti, jog piniginė buvo pagrobta ne kavinėje „Čili“, o prekybos centro kavinėje (pagal M. K. pareiškimą). Taip pat iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas nenustatė jokių įvykio liudytojų. Visgi, pareiškėjas nurodo, jog įvykį galėjo matyti tuo metu kavinėje buvusi darbuotoja. Taigi, nagrinėjamu atveju, būtina nustatyti, kas įvykio metu dirbo kavinėje ir ar šis asmuo matė piniginės ir joje buvusių daiktų pagrobimo faktą.

Pažymėtina, kad skundą nagrinėjantis teismas sutinka su procesinių sprendimų argumentais, susijusiais su atsisakymu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 185 str. ir šių argumentų nekartoja.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei prireikus nustatyti kitus reikšmingus faktus (pvz., apklausus pareiškėjo nurodytą liudytoją ir pan.), turi būti įvertinta ir tai, ar nagrinėjamoje situacijoje, nebuvo padaryta kitų Lietuvos Respublikos BK numatytų nusikalstamų veikų.

Lietuvos Respublikos BPK 407 str. yra nustatyta, kad baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 str., 155 str., procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio BPK 409 str. numatytus atvejus. Lietuvos Respublikos BPK 409 str. nustatyta, kad jeigu 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą. Nagrinėjamu atveju, nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog M. K. nurodytos galimai padarytos nusikalstamos veikos (kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str., 155 str.) turi visuomeninę reikšmę ar pareiškėjas dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Taigi, prokuroras pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl minėtų nusikalstamų veikų. M. K. savo teises bei teisėtus interesus gali ginti Lietuvos Respublikos BPK XXX skyriuje nustatyta tvarka.

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011 m. spalio 24 d. nutartis dalyje dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK PS tyrėjos 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo bei Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2011 m. rugsėjo 23 d. nutarimo naikintina, o dalyje dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarimo paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. K. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011 m. spalio 24 d. nutartį dalyje, kuria buvo atmestas M. K. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK PS tyrėjos 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo bei Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2011 m. rugsėjo 23 d. nutarimo panaikinimo, panaikinti.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK PS tyrėjos 2011 m. rugpjūčio 31 d. bei Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2011 m. rugsėjo 23 d. nutarimus panaikinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011 m. spalio 24 d. nutartį dalyje dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarimo panaikinimo palikti galioti ir pareiškėjo skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.