- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-20
- Bylos Nr.
- 1S-216-581/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Pareiškėjas
- K. M.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo K. M. atstovės advokatės L. D. skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015-04-08 nutarties, kuria atmestas pareiškėjo atstovės skundas panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2014-12-30 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir aukštesniojo prokuroro 2015-02-27 nutarimą atmesti pareiškėjo skundą, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama nutartimi ikiteisminio tyrimo teisėjas atmetė pareiškėjo atstovės skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2015-02-27 nutarimo, kuriuo paliktas galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2014-12-30 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjo atstovė prašo panaikinti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo K. M. skundą tenkinti ir ikiteisminį tyrimą atnaujinti. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas ir prokurorai skundžiamuose nutarimuose neteisingai įvertino tyrimo metu surinktus duomenis ir ikiteisminį tyrimą nutraukė nepagrįstai. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo konstatuotos aplinkybės, kad ikiteisminiame tyrime nebuvo nustatytas galimai padarytos nusikalstamos veikos laikotarpis, (duomenys neskelbtini) vežiojimų intensyvumas, nesurinkti tai patvirtinantys objektyvūs duomenys, patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas išsamiai. Tam, kad būtų galima daryti kategorišką išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ikiteisminiame tyrime buvo būtina išsiaiškinti šias aplinkybes, ir tik tada spręsti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, ar ne. Akcentuoja, kad byloje buvo pateikti įrodymai patvirtinantys, kad A. V. nuo 2012-04-16 buvo įdarbintas pagal viešųjų darbų programą (duomenys neskelbtini). A. V. priklausė dirbti nekvalifikuotą darbą, tačiau jis (duomenys neskelbtini) A. Z. nurodymu vykdė vairuotojo funkcijas, nors toks darbas yra laikomas kvalifikuotu darbu. Kad A. V. realiai dirbo kitokio pobūdžio darbą nei jam teisėtai priklausė patvirtino ne tik pareiškėjo teikti dokumentai, bet ir byloje apklausti liudytojai: R. K., V. A., J. B., N. K., V. B.. Kad vairuodavo (duomenys neskelbtini) automobilį, vežiodavo (duomenys neskelbtini) nurodė ir pats A. V., patvirtindamas, kad nei (duomenys neskelbtini), nei savivaldybė jam jokių papildomų pinigų nėra mokėję. A. Z. neneigia, kad tiek A. V., tiek V. B. atlikdavo vairuotojo funkcijas, nors niekada nebuvo įdarbinti vairuotojais, kadangi (duomenys neskelbtini) vairuotojo etatas nėra numatytas. Pareiškėjo atstovės nuomone, pirmiau aptartos aplinkybės ir ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad A. V. atliko vairuotojo funkcijas sistemiškai. Nesiėmus visų įstatymų numatytų priemonių esamiems prieštaravimams pašalinti ir motyvuotai nepaneigus pareiškėjo argumentų apie galimą piktnaudžiavimą tarnyba, prokuroro nutarimas bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais.
Be to, pareiškėjo žiniomis, A. Z. iki teisės vairuoti transporto priemones netekimo, ir atgavus teisę vairuoti, už nuosavo automobilio panaudojimą (duomenys neskelbtini)pareigoms atlikti gaudavo po 800 Lt kompensaciją per mėnesį. Tai turėjo būti kompensacija už degalus, amortizacija ir pan. Todėl manytina, kad (duomenys neskelbtini) pareigoms atlikti visu tuo laikotarpiu, kai (duomenys neskelbtini) buvo atimta teisė vairuoti, buvo būtina teisė vairuoti, o jos netekus - reikalingas nuolatinis vairuotojas, nagrinėjamu atveju šias funkcijas atlikdavo A. V..
Tvirtina, ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo išsiaiškinti, kokiu pagrindu A. Z. nurodydavo A. V. vairuoti jam priklausantį automobilį. Šiuo atveju, tiek nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, tiek ir skundžiamame nutarime nebuvo pasisakyta dėl V. B. atliekamų funkcijų, neapklaustas savivaldybės administracijos direktorius Z. A., nors 2014-05-02 pareiškime pareiškėjas prašė ištirti, ar Ž. A. veiksmuose nėra piktnaudžiavimo požymių. Ž. A., kaip (duomenys neskelbtini), turėjo žinoti, kad pagal viešuosius darbus ir terminuotas sutartis įdarbinti asmenys, (duomenys neskelbtini) A. Z. nurodymu, dirba visai kito pobūdžio darbą, negu jiems priklauso, ir juo labiau už tai jokio atlygio negauna. Neišsiaiškinta, kodėl viešiesiems darbams atlikti buvo pasirenkamas būtent A. V., o ne kiti asmenys, ar šioje situacijoje nebuvo galimo (duomenys neskelbtini) susitarimo.
Mano, kad šiuo atveju yra ir būtinasis BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis - didelė žala. Byloje yra pateiktas (duomenys neskelbtini) 2014-07-28 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad viešiesiems darbams atlikti įdarbintiems asmenims numatomi miesto ir seniūnijos priklausančių gyvenviečių gatvių, kelių, pakelių bei teritorijų tvarkymo, apželdinimo ir želdinių priežiūros darbai. Atstovės nuomone, kad (duomenys neskelbtini) piktnaudžiavo savo teisėmis išnaudodamas asmenis, nurodydamas jiems dirbti kvalifikuotą vairuotojo darbą, už kurį papildomai nemokėdavo. Toks (duomenys neskelbtini) elgesys rodo, kad (duomenys neskelbtini) toleruoja, kad (duomenys neskelbtini) galimai pažeidinėjama darbų sauga, nesilaikoma viešųjų darbų tvarkos aprašo ir taip diskredituojamas (duomenys neskelbtini) vardas. Mano, kad (duomenys neskelbtini) A. Z. atlikdamas savo pareigas, pažeidė tarnybos principus ir tikslus ir savo veikloje vadovavosi ne viešu, bet asmeniniais ir savanaudiškais interesais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo atstovės skundas atmetamas.
Nagrinėjamoje byloje Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2014-05-09 nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl K. M. prašyme nurodytų aplinkybių (b. l. 1-2). Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-07-02 nutartimi vyriausiojo prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikintas (b. l. 18-19) ir 2014-07-07 ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas bei atliekamas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje (b. l. 20-21), siekiant patvirtinti ar paneigti pirmiau minėtame prašyme nurodytas aplinkybes, pašalinti apylinkės teismo nutartyje nurodytus trūkumus. Atlikus ikiteisminį tyrimą, Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras nutarimu 2014-12-30 ikiteisminį tyrimą nutraukė tuo pačiu BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto numatytu pagrindu – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių (b.l. 74-78). Šį prokuroro nutarimą K. M. atstovė skundė aukštesniajam prokurorui ir aukštesnysis prokuroras 2015-02-27 nutarimu skundą atmetė (b.l. 111-116). Skundžiama nutartimi Kupiškio rajono apylinkės teismas taip pat K. M. atstovės skundą atmetė (b. l. 120-121).
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus, teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo, tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui, o pareiškėjo atstovės skunde išdėstyti argumentai, pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia. Skundžiamoje Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartyje išsamiai išdėstyti motyvai, kuriais remiantis atmestas pareiškėjo atstovės L. D. skundas, su šiuo vertinimu sutinka skundą nagrinėjantis teismas.
Skundo argumentai, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių ir nesurinkus pakankamai duomenų tokio procesinio sprendimo priėmimui, yra deklaratyvūs. Šiuo atveju, prokuroro 2014-12-30 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pateiktos išvados yra aiškios, išsamios ir skundą nagrinėjantis teismas jų nekartoja. K. M. atstovės skunde dėstoma pozicija dėl ikiteisminio tyrimo duomenų vertinimo nėra nauja. Šie argumentai ikiteisminio tyrimo metu jau buvo išnagrinėti, prokurorų 2014-12-30 ir 2015-02-27 priimtuose sprendimuose pateiktos išvados yra motyvuotos, išdėstyta nuomonė yra pagrįsta ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, todėl pakartotinai tirti tas pačias faktines aplinkybes ir iš esmės atlikti pakartotinius ar jokios reikšmės asmens kaltei pagrįsti neturinčius, skundą pateikusios pareiškėjo atstovės pageidaujamus ikiteisminio tyrimo veiksmus nėra teisinio pagrindo.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas, nagrinėdami skundus, turi įvertinti ikiteisminio tyrimo išsamumą, esant būtinybei, nurodyti tyrimo trūkumus ir jų ištaisymo būdus ir tik po to daryti išvadą dėl tyrimo nutraukimo pagrįstumo, tačiau teismas negali įpareigoti prokurorą atlikti konkrečius procesinius veiksmus, tarp jų ir surašyti kaltinamąjį aktą, taip pat nurodyti, kaip vertinti surinktus duomenis, nes prokuroro statusas leidžia bei BPK įpareigoja prokurorą surinktus byloje duomenis vertinti savarankiškai, nepriklausomai ir būtent prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo priėmimas yra tik prokuroro kompetencija (BPK 170 straipsnis). Net ir aukštesnysis prokuroras, kuriam įstatymas tiesiogiai suteikia teisę duoti privalomus nurodymus žemesniajam prokurorui, neturi teisės duoti nurodymą, kokį procesinį sprendimą priimti. Todėl visiškai nepagrįstas pareiškėjo atstovės prašymas – atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Aukštesnės instancijos teismo prerogatyva vertinant prokuroro procesinį sprendimą, apsiriboja nurodymu pašalinti nustatytus pažeidimus, o prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis.
Išanalizavęs visą, skundą nagrinėjančiam teismui, pateiktą medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai ir visapusiškai, tyrimo metu buvo atlikti būtini procesiniai veiksmai analizuojant ir vertinant duomenis bei aplinkybes, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, imtasi visų galimų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti K. M. atstovės skunde nurodomas aplinkybes. Vien tai, jog nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmęs prokuroras ir su tokiu sprendimu sutikęs vyriausias prokuroras bei tokius sprendimus teisėtais pripažinusio teismo išvados nesutampa su pareiškėjo atstovės nuomone, nepagrindžiant tokios savo pozicijos objektyviais, tai patvirtinančiais duomenimis, o tik argumentuojant subjektyviomis prielaidomis ir svarstymais, nereiškia, kad nagrinėjamoje byloje priimti procesiniai spendimai yra neteisėti. Skundą nagrinėjantis teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustačius BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui svarbių faktinių aplinkybių, nėra būtini ir (duomenys neskelbtini) parodymai šioje byloje, jo veiksmų įvertinimas.
Apibendrindamas aukštesnysis teismas sprendžia, kad panaikinus skundžiamus procesinius sprendimus, nėra jokio pagrindo tikėtis, kad bus gauti kokybiškai skirtingi duomenys dėl A. Z. veiksmų, nulemsiantys priešingas nei šiuo metu padarytos išvadas dėl ikiteisminio tyrimo baigties. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir įvertinti visi reikiami duomenys procesinio sprendimo priėmimui, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro 2014-12-30 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir šį sprendimą palikęs galioti aukštesniojo prokuroro 2015-02-27 nutarimas yra išsamūs ir motyvuoti ir dėl jų priimtą Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015-04-08 nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti, skunde nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjo K. M. atstovės advokatės L. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kupiškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.