Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-49-177/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-19
Bylos Nr.
1S-49-177/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Ražinskaitė
Kaltinamasis
R. V.
Advokatai
Rimas Andrikis
Byla Nr. 1S-49-177/2015
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė, sekretoriaujant Živilei Vološinienei,

dalyvaujant prokurorui Rolandui Juškevičiui,gynėjui Aleksandrui Vancevičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2015 m. sausio 28 d.

Teisėja, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis organizuotai veikė kartu su Ispanijos Karalystėje veikusiu N. M. ir E. K. bei kitais tyrime nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą laikyti, gabenti ir platinti didelį kiekį narkotinės medžiagos, t. y. 2014 m. balandžio 28 d. apie 9 val. neturėdamas leidimo laikė ir gabeno iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką per buvusį Lazdijų kelio postą, esantį Lazdijų rajone, 135 kelio Lazdijai–Seinai 9 kilometre, keleiviniu mikroautobusu „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki prie prekybos centro „Mega“ (Islandijos pl. 32, Kaunas) esančios degalinės „Statoil 1-2-3 Mega“, paslėpęs kelionės krepšyje buvusiose penkiose maisto produktų bei skalbimo priemonių pakuotėse Ispanijoje Nerijaus Mitalo perduotus 12 paketų su dideliu kiekiu narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurių svoris 2 093,29 g, turėdamas tikslą perduoti juos E. K., su kuriuo iš anksto susitaręs susitiko apie 13.30 val. prie nurodytos degalinės, kuris atvyko turėdamas tikslą įgyti iš jo (R. V.) nurodytą didelį kiekį narkotinės medžiagos; vėliau vykdamas nuo paminėtos vietos kartu su E. K. jo parūpintu narkotinėms medžiagoms neteisėtai gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu T. K., gabeno ir laikė automobilio bagažinėje krepšį su nurodytu dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, kol 2014 m. balandžio 28 d. 14.25 val. Vilniuje, Grigiškėse, (duomenys neskelbtini), atlikus automobilio kratą muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai surado ir paėmė krepšyje paslėptus 12 paketų su kanapėmis bei jų dalimis.

2014 m. balandžio 28 d. R. V. laikinai sulaikytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi R. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi kaltinamajam R. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismas nurodė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tiksl ai.

Šalies argumentai

Kaltinamasis R. V. skunde nurodė, kad apygardos teismo nutartis turi būti panaikinta kaip neteisėta ir nepagrįsta, nes ji grindžiama vien formaliomis, jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtintomis prielaidomis.

Viena iš būtinų suėmimo taikymo sąlygų – duomenų pakankamumas, kad būtent kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, tačiau bylos medžiagoje nėra objektyvių, teisėtų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių jį dalyvavus inkriminuojamose nusikalstamose veikose. Teismo išvados dėl pareikšto kaltinimo pagrįstumo grindžiamos vien prielaidomis, todėl skundžiama nutartis priimta, pažeidus BPK 121 straipsnio 2 dalies ir 125 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus.

Skunde akcentuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Pratęsdamas R. V. suėmimo terminą, teismas nepagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą. Konstatuodamas šį pagrindą, teismas nepagrįstai sureikšmino faktą, jog jis kaltinamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas ir jam gresia griežta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Pagal nacionalinių teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką vien nusikaltimo sunkumas bei gresiančios bausmės griežtumas negali būti esminis pagrindas skirti kardomąją priemonę – suėmimą ar ilgą laiką tęsti jos taikymą. Dėl to nesant byloje jokių faktinių duomenų, kad laisvėje jis gali imtis kokių nors nesąžiningų veiksmų, trukdančių vykstančiam baudžiamajam procesui, teismo išvada dėl jo galimo bėgimo (pasislėpimo) nuo teismo yra nepagrįsta. Jis turi deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje, kurioje paleistas į laisvę apsigyvens, jį palaikančius artimus žmones, būdamas laisvėje įsidarbintų ir gautų pragyvenimui legalių lėšų, tokiu būdu prisidėtų prie savo mažamečio vaiko išlaikymo.

Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog būdamas laisvėje R. V. darys naujus nusikaltimus. Dėl to apygardos teismo išvada esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą pagrindą taip pat niekuo nepagrįsta.

BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti, paskyrus vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

Šalies argumentai

Kaltinamasis R. V. skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartį ir jį iš suėmimo paleisti.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamojo skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. V. skundas atmetamas.

Skiriant R. V. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, nepažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos.

Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms, taip pat bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje bylos medžiagoje yra sąlygos R. V. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.

Nagrinėdamas skundą aukštesnysis teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti, tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą.

Būtina suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Nagrinėjant skundą vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamus nusikaltimus.

Baudžiamojoje byloje esantys teisėtais būdais gauti duomenys aukštesniajam teismui leidžia taip manyti. Tokie duomenys yra iš dalies kito kaltinamojo E. K. parodymai, liudytojų R. J. ir I. G. parodymai, taip pat duomenys, užfiksuoti muitinės kriminalinės tarnybos tarnybiniuose pranešimuose, parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, įvykio vietos, daiktų apžiūros, kratų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose, specialisto išvadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apygardos teismas nepažeidė BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų. Nenustatyta ir BPK 125 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimo, nes teismas priėmė nutartį, kurios turinys atitinka įstatymo reikalavimus, joje nurodė bylos duomenis, kuriais pagrindė savo išvadas.

Pratęsdamas kaltinamajam R. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, apygardos teismas nurodė priimto sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose – kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą pirmuoju pagrindu.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

R. V. kaltinamas padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurias baudžiamasis įstatymas nustato griežtas laisvės atėmimo bausmes: už BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiamasis įstatymas nustato laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų, o už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dešimties metų. Kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis leidžia skirti (pratęsti) suėmimą aptariamu pagrindu.

Aukštesnysis teismas sutinka su kaltinamojo skundo argumentu, kad nusikaltimų sunkumas bei gresiančios bausmės dydis nėra absoliuti sąlyga tęsti suėmimo terminą. Be nusikaltimo sunkumo ir gresiančios bausmės esant paminėtus suėmimo taikymo pagrindus turi patvirtinti ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Priešingai, nei nurodyta kaltinamojo skunde, tokių aplinkybių byloje yra.

Nors R. V. byloje nurodė, kad gyveno su moterimi Ispanijoje ir turi mažametį vaiką, tačiau jis iki sulaikymo Lietuvoje oficialiai nedirbo, anksčiau kelis kartus teistas. Įvertinus jam inkriminuojamų nusikaltimų tarptautinį pobūdį (pareikšti kaltinimai dėl nusikaltimų, susijusių su didelio kiekio narkotinės medžiagos kontrabanda veikiant organizuota grupe) bei tai, kad iki sulaikymo jis gyveno užsienyje, šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti R. V. turint ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas gali slėptis nuo teismo. Kita vertus, ryšiai užsienyje nebūtinai turi būti siejami konkrečiai su kaltinamuoju. Tarptautinis nusikalstamų veikų pobūdis rodo tokių ryšių galimai esant. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad suėmimą pratęsęs teismas pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti R. V., siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, galint bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Esant šį pagrindą nepaneigia kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės dėl R. V. turimos deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje, artimų ryšių su jį palaikančiais žmonėmis ir mažamečio vaiko, galimybės įsidarbinti. Šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau nepakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti ar keisti. Beje, kaltinamojo akcentuojami turimi socialiniai ryšiai nesulaikė R. V. nuo galimų nusikalstamų veikų darymo.

Apygardos teismas pagrįstai konstatavo esant dar vieną BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo darant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad R. V. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstamos veikos, kurias padaręs jis kaltinamas, numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, kad R. V. inkriminuoti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jie gerai organizuoti ir apėmė kelių valstybių teritorijas. R. V. vaidmuo galimai padarytose nusikalstamose veikose buvo aktyvus. Be to, jam inkriminuoti nusikaltimai susiję su neteisėtų pajamų gavimu.

Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, jog R. V. anksčiau penkis kartus teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, jis galimai vėl nusikalto, vos paleistas iš bausmės atlikimo įstaigos. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad R. V. iš ankstesnių teistumų nepadarė išvadų, nepasitaisė, priešingai, yra linkęs nusikalsti. Nors kaltinamasis yra nurodęs, kad Ispanijos Karalystėje oficialiai dirbo, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Ši aplinkybė, įvertinus jam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, leidžia pagrįstai manyti, jog nusikaltimų darymas galimai buvo kaltinamojo pragyvenimo šaltinis.

Išdėstytų aplinkybių visuma aukštesniajam teismui leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.

Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių R. V. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

Baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, 2014 m. spalio 20 d. perduota Vilniaus apygardos teismui, todėl teismo nesaisto BPK 127 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminai. Baudžiamojo proceso įstatymas bendrą suėmimo taikymo trukmę riboja tik ikiteisminio tyrimo metu.

Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo R. V. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas.

Be to, vadovaujantis EŽTT praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas, susijusias su didelio kiekio narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių disponavimu bei jos kontrabanda.

Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad R. V. suimtas gana ilgą laiką, tačiau skundžiamoje nutartyje išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, jog ilgas suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Konvencijos, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, teismų suformuotą praktiką bei EŽTT suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.

Išdėstyti motyvai aukštesniajam teismui leidžia teigti, kad kaltinamajam suėmimas įstatymo numatytais pagrindais pratęstas pagrįstai. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos. Nutartį priėmęs teismas turėjo pagrindą nurodyti, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tiksl ai.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo R. V. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Violeta Ražinskaitė