- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-05
- Bylos Nr.
- e2S-922-210/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05575-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Kreditorius
- UAB „ITM Inkasso“
- Skolininkas
- E. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-6933-291/2015, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus UAB “ITM Inkasso“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei E. K., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius UAB “ITM Inkasso“ kreipėsi į teismą CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka, prašydamas priteisti iš skolininkės E. K. 513,90 Eur skolą, 99,84 Eur delspinigius, 222,83 Eur sutartines palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. liepos 25 d. nutartimi kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei E. K. atsisakė priimti.
Grąžino kreditoriui UAB „ITM Inkasso“ 5,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2015-07-10, mokėjimo nurodymu per banką Swedbank, AB.
Išaiškino kreditoriui, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Išaiškinto kreditoriui, kad atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta kelio ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Teismo nurodyta, kad šiuo atveju kreditorius prašo jam priteisti iš skolininkės 222,83 Eur palūkanų, kurių metinė norma – 82,98 proc. Teismas akcentavo reikalavimo kildiną iš vartojimo kredito teisinių santykių ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką, padarė išvadą, kad prašomos priteisti tokio dydžio palūkanos laikytinos aiškiai per didelėmis (CK 1.5 str.). Teismas nurodė, kad vertindamas prašomų priteisti palūkanų dydį, turi teisę jas mažinti (CK 6.37 str. 3 d.), bet to negali daryti bylą nagrinėjant CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka. Dėl to, vadovaujantis CPK 435 straipsnio 2 dalimi, pareiškimą atsisakė priimti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius „ITM Inkasso“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas, nes aiškų pareiškimo nepagrįstumą teismas turėtų konstatuoti įvertinęs jame nurodomą reikalavimą ir jo faktinį pagrindą. Apeliantas įsitikinės, kad šiuo atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas iš esmės yra realus ir pagrįstas.
Apeliantas nesutinka su teismo teigimu, kad kreditoriaus prašomos priteisti 222,83 Eur palūkanos yra aiškiai per didelės. 2013-11-06 sudarytos Vartojimo kredito sutarties bendra vartojimo kredito kainos metinė norma yra 82,98 proc., t.y. nesiekia maksimaliai įstatymo leidžiamos ribos, kuri negali būti didesnė kaip 200 procentų. Šios įstatymo nuostatos laikymasis suponuoja, kad Vartojimo kredito sutartyje nurodyta metinių palūkanų norma 82,98 proc. yra protinga ir pagrįsta. Apelianto manymu, skundžiamoje nutartyje iškelti klausimai gali būti sprendžiami skolininkui CPK 439 str. nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą, argumentuodamas, kad kreditoriaus prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditorius UAB “ITM Inkasso“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolininkės E. K. 513,90 Eur skolą, 99,84 Eur delspinigius, 222,83 Eur sutartines palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 5 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakymą priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo motyvavo tuo, jog šiuo atveju skolininkė yra fizinis asmuo – vartotojas bei, kad kreditoriaus prašomos priteisti 222,83 Eur palūkanos, kurių metinė norma yra 82,98 proc. laikytinos aiškiai per didelėmis. Apeliantas nesutinka su tokia pirmos instancijos teismo pozicija ir prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartį, kuria jo pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo buvo atsisakyta priimti.
CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 straipsnio 3 dalis), be to, teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis). Teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tik tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 straipsnio 2 dalis). Šis pagrindas taikytinas, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra absurdiškas arba vadovaujantis materialiosiomis teisės normomis vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kreditoriaus reikalaujamas priteisti delspinigių ir sutartinių palūkanų dydis, jeigu jie atitinka sutarties sąlygas, sprendžiant klausimą dėl teismo įsakymo priėmimo, negalėjo būti vertinami. Šis klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (CPK 439 straipsnis). Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip aiškiai nepagrįstą, teismas turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimo klausimą pagal kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kreditorius reikalavimą dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo iš skolininkės grindė 2013-11-06 vartojimo kredito sutartimi, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditoriaus pareikštas reikalavimas dalyje dėl delspinigių bei kitų sumų, taikant vartojimo kredito sutartyje nustatytą bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, priteisimo iš skolininkės nėra iš esmės neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip aiškiai nepagrįstą, šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka (šiuo atveju – supaprastinto proceso tvarka) yra vienas iš teisėtų jo pažeistų teisių gynybos būdų skolininkui laiku negrąžinant skolą. Be to, gavęs teismo įsakymą, skolininkas turi teisę CPK nustatyta tvarka pareikšti prieštaravimus ir tokių būdu gintis nuo kreditoriaus pareikštų reikalavimų priteisti ne tik skolą, bet ir delspinigius (CPK 439 straipsnis).
Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą (CPK 435 straipsnis), kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos nagrinėti iš naujo, nes pagal CPK nuostatas tik pirmosios instancijos teismas sprendžia pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti ir kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei E. K. dėl skolos, delspinigių, sutartinių bei procesinių palūkanų, bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.