Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2026-02-04 · Civilinė byla Nr. e2YT-829-1139/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-02-04
Bylos Nr.
e2YT-829-1139/2026
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ilona Rimkuvienė
Pareiškėjas
D. R.
Suinteresuotas asmuo
G. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-829-1139/2026Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00038-2026-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.1; 3.4.6.2 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 4 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Ilona Rimkuvienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. R. atstovo advokato padėjėjo A. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo G. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas D. R. (toliau – ir pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po mamos D. R. mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį jos palikimą priėmė sūnus pareiškėjas D. R., pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Nurodė, kad gimė tėvų G. R. ir D. R. šeimoje. Kartu šeimoje gimė pareiškėjo sesuo G. Š. (mergautinė pavardė R. pirmosios santuokos pavardė Ž.). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas G. R., o (duomenys neskelbtini) mirė jo motina D. R.. Po pareiškėjo motinos mirties liko palikimas, kurį sudaro nekilnojamieji daiktai: 1/2 dalis buto, unikalus (duomenys neskelbtini) butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49/200 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sav. (toliau – Nekilnojamieji daiktai).

Žemesnės instancijos teismas

2. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Ž. R., su kuria susilaukė dukters A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), o teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimu jo santuoka nutraukta. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2023 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-4132-1069/2023 išdavė pareiškėjui ir buvusiai sutuoktinei Ž. R. teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po D. R. mirties, nepilnametės A. R., vardu.

3. Po D. R. mirties niekas iš galimų pretendentų į jos palikimą per įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą nuo jos palikimo atsiradimo dienos į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas likusį motinos D. R. palikimą priėmė aktyviais veiksmais: priėmė motinos paliktus Nekilnojamuosius daiktus, kurie buvo prastos būklės, todėl pareiškėjas juos ėmėsi atnaujinti, tvarkyti, prižiūrėti ir rūpintis, kad šio turto būklė neblogėtų, ir užtikrina, kad nekiltų grėsmė šiam turtui ir aplinkiniams. Taigi, Pareiškėjas po motinos D. R. mirties rūpinasi jos paliktais Nekilnojamaisiais daiktais ir visą laiką iki pat šiol elgiasi su paliktu motinos turtu kaip jo savininkas. Palikimo priėmimo fakto nustatymas reikalingas palikėjos D. R. paveldėjimo dokumentams sutvarkyti.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo G. Š. atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo brolio D. R. pareiškimu sutinka ir jį palaiko. Jokie kiti įpėdiniai palikėjos D. R. palikimo nepriėmė ir nevaldė.

5. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotam asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

6. CPK 444 straipsnis numato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ir pabaiga. CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo mama D. R., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdama našlė. Jos sutuoktinis G. R. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas D. R. ir G. Š. buvo D. R. vaikai. Iš Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad D. R. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49/200 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

9. Pagal D. R. mirties dieną galiojusį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnį, palikimą buvo galima priimti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties momento kreipiantis į notarų biurą arba faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Nustatyta, kad po D. R. mirties, jos įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta, paveldėjimo liudijimas nebuvo išduotas. Tai patvirtina 2025 m. gruodžio 29 d. Testamentų registro išrašas. Tačiau nustatyta, kad pareiškėjas po mamos mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

10. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja). Pagal Lietuvos A. T. jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise (moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

11. Iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad po D. R. mirties sūnus D. R. faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ir jį valdo iki šiol. D. R. priklausantį turtą pareiškėjas valdo kaip savo: priėmė motinos paliktus nekilnojamuosius daiktus, kurie buvo prastos būklės, reguliariai lankė, ėmėsi juos atnaujinti, tvarkyti, prižiūrėti ir rūpintis, kad šio turto būklė neblogėtų, ir užtikrina, kad nekiltų grėsmė šiam turtui ir aplinkiniams. Tai patvirtina ir pateikta 2025 m. gruodžio 16 d. Pagėgių savivaldybės administracijos Stoniškių seniūnijos pažyma. Suinteresuotas asmuo – pareiškėjo sesuo G. Š. neprieštarauja dėl šio fakto patvirtinimo, todėl konstatuotina, kad ginčo tarp šalių byloje nėra.

12. Byloje nėra duomenų, kad būtų kitų įpėdinių ar suinteresuotų asmenų, kurių interesus pažeistų juridinio fakto pripažinimas. Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų pakanka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad sprendimu yra nustatomas pats juridinę reikšmę turintis faktas nedetalizuojant konkretaus turto.

13. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas po motinos D. R. mirties priėmė palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti ir valdė faktiniu valdymu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

14. Juridinis faktas nustatytinas tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniu, 263-268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini) ), mirties jos palikimą priėmė palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti ir valdė faktiniu valdymu turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Ilona Rimkuvienė