Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-02-18 · Byla Nr. N-444-625-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-18
Bylos Nr.
N-444-625-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Nukentėjusysis
G.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-625/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. R. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nutarimo K. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos Kelių policijos valdybos pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. R. (toliau – ir pareiškėjas) už tai, kad jis 2009 m. gegužės 30 d., apie 15.20 val., Kupiškio rajone, vairuodamas G. K. priklausantį automobilį VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį Renault Traffic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgadindamas abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 132 ir 234 punktus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 12 d. nutarimu pareiškėją pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė 150 Lt baudą, pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, teismas paskirtas nuobaudas subendrino ir pareiškėjui skyrė galutinę administracinę nuobaudą - 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Teismas nurodė, kad ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog K. R., 2009 m. gegužės 30 d. vairuodamas automobilį VW Transporter, važiuodamas keliu ir apvažiuodamas kelyje stovėjusį automobilį Renault Traffic, jį kliudė ir apgadino, nesustojęs eismo įvykio vietoje bei nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Teismas K. R. ir liudytojo D. K. paaiškinimus, jog prasilenkimo metu pareiškėjo vairuojama transporto priemonė nekliudė kelyje stovėjusio automobilio ir nenulaužė veidrodėlio, vertino kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės, kadangi šie parodymai yra paneigti nukentėjusiojo G. J., liudytojo J. P. Č., betarpiškai buvusių eismo įvykyčio vietoje ir mačiusių jo eigą, parodymais, liudytojų policijos pareigūnų J. J., S. J., T. L., atvykusių pagal pranešimą apie eismo įvykį ir bendravusių su nukentėjusiuoju bei pareiškėju, parodymais bei tarnybiniais pranešimais, surašytais netrukus po eismo įvykio, eismo įvykio vietoje užfiksuotais duomenimis, automobilio Renault Traffic apžiūros aktu, netiesiogiai – ir policijos pareigūnų J. S. bei V. S. parodymais, kuriems teko bendrauti su pareiškėju, ir šis jiems neneigė dalyvavęs eismo įvykyje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų motyvų, kodėl jį nukentėjusysis, kartu su juo atvažiavęs liudytojas, policijos pareigūnai galėtų melagingai apkalbėti. Pareiškėjo nei su vienu iš šių asmenų nesiejo jokie santykiai, jie nebuvo pažįstami ir nėra duomenų, jog minėti asmenys galėtų apkalbėti pareiškėją. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį (sukėlęs eismo įvykį, nesustodamas pasišalino iš eismo įvykio vietos; vėliau bendraudamas su nukentėjusiuoju, policijos pareigūnais, trukdė aiškintis įvykio aplinkybes), į padarytą žalą (žala nedidelė), į pareiškėjo asmenybę (anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), nebaustas administracine tvarka (nuobaudos nebegalioja)), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas pažymėjo, kad pagrindų skirti švelnesnę nei sankcijos ribos numatyta administracinė nuobauda nėra (ATPK 30¹ str.).

II.

K. R. apeliaciniu skundu prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti arba grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; netenkinus šio prašymo, paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, sumažinant baudos dydį ir neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas, o eismo įvykio schema nubraižyta netinkamai. Mano, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas nepagrįstai. Nurodo, kad byloje yra labai daug prieštaravimų tarp liudytojų parodymų, įrodymai nesurinkti leistinais būdais. Pažymi, kad jo atžvilgiu skirta administracinė nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas neturi galiojančių administracinių nuobaudų, netrukdė tirti pažeidimo, nesislapstė, yra bedarbis, neturi jokio turto, turi mažametį sūnų, kurį reikia vežioti į menų mokyklą. Pažymi, kad tokios didelės baudos skyrimas jam yra nepakeliama finansinė našta, o pažeidimas pagal savo pobūdį nėra toks, už kurį būtų adekvatu atimti teisę vairuoti transporto priemones.

Atsiliepimas

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda - 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, kad bylos medžiagoje nėra pakankamų ir patikimų įrodymų, patirtinančių jo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, nustatė, kad aplinkybės, jog pareiškėjas sukėlė eismo įvykį, apgadino nukentėjusiojo automobilį ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, įrodytos: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1); eismo įvykio vietos schema (b. l. 16); transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusiojo automobilio Renault Traffic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sudužęs kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis (b. l. 17); policijos pareigūnų J. J., S. J. ir T. L., atvykusių pagal pranešimą apie eismo įvykį ir bendravusių su nukentėjusiuoju bei pareiškėju, tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodoma, kad įvykio vietoje buvo nustatyta, jog automobilį VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu vairavo K. R. (b. l. 18-20); policijos pareigūno J. S. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodoma, jog pareiškėjas K. R. žadėjo nukentėjusiajam G. J. geranoriškai atlyginti padarytą turtinę žalą, tačiau to nepadarė (b. l. 13-15); nukentėjusiojo G. J. rašytiniais paaiškinimais, kad jam priklausantį automobilį apgadino pareikėjo vairuojamas automobilis (b. l. 10-12); liudytojų nuketėjusiojo G. J., policijos pareigūnų J. J., S. J., T. L., J. S. ir V. S., įvykio liudininko J. P. Č. parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 50-55). Pažymėtina, kad šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, aiškūs, logiški, vienas kitą papildo, todėl jais nesivadovauti nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo K. R. ir liudytojo D. K. paaiškinimai, jog pareiškėjo vairuojamas automobilis prasilenkimo metu nekliudė kelyje stovėjusio automobilio ir nesulaužė veidrodėlio, neatitinka tikrovės ir yra laikytini pasirinktina gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tokie paaiškinimai yra paneigiami aukščiau aprašytų įrodymų visuma. Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas ir administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas bei prašoma pareiškėjui paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, sumažinant paskirtą baudą ir neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Pažymėtina, kad švelnesnė negu sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda, asmeniui galėtų būti paskirta tik taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17?103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1?1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda - 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams – yra teisinga ir pagrįsta. Pirma, pareiškėjui buvo paskirta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose numatyta administracinė nuobauda. Antra, padarytas administracinis teisės pažeidimas yra pavojingas ir pripažintinas šiurkščiu (ATPK 27 straipsnio 1 dalis), nes asmuo, pajutęs automobilių susidūrimą, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, kas rodo asmens neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Trečia, apeliaciniame skunde įvardintos aplinkybės (neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra bedarbis, turi mažametį sūnų, kurį reikia vežioti į menų mokyklą, paskirta bauda yra nepakeliama finansinė našta ir kt.) nėra išimtinės ar ypatingos, todėl nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sušvelninti pareiškėjui sankcijos ribose paskirtą administracinę nuobaudą, nes administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius.

Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas neteisėtai, yra nepagrįstas. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimo turinio (b. l. 2) darytina išvada, kad nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas motyvuotai ir pagrįstai. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad ir kiti apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimo.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo pareiškėjui skirta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose numatyta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

K. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius