- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- II-38-817/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02040-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ž. Š. 2021 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 12-ANR_N-2698-2021 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ž. Š. 2021 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 12ANR_N-2698-2021 (toliau – ir Nutarimas) K. S. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dėl to, kad jis 2021 m. liepos 28 d., apie 15.45 val., parduotuvėje „E.”, esančioje (duomenys neskelbtini), valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 506 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ laikotarpiu, nedėvėjo kaukės ar kitos nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė minėto nutarimo 3.1.1 papunkčio reikalavimų. Jam paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda.
Šalies argumentai
K. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjas nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos. Pareiškėjo vertinimu, jo atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole klaidingai nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 506 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ 3.1.1. papunkčio“ reikalavimus. Pirmiausia pareiškėjas pažymi, jog 2021 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iš tiesų priėmė nutarimą Nr. 506, tačiau nurodytą dieną priimto Vyriausybės nutarimo Nr. 506 pavadinimas iš esmės skiriasi nuo nurodytojo institucijos priimtame ir jo skundžiamame nutarime, t. y. 2021 m. birželio 28 d. Vyriausybės priimto nutarimo Nr. 506 pavadinimas yra „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“. Pareiškėjo vertinimu, toks neatitikimas negali būti laikomas vien tik rašymo apsirikimo klaida, neturinčia įtakos teisingam ir objektyviam administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog jis yra kaltinamas pažeidęs jau minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. priimto nutarimo Nr. 506 3.1.1. papunktį, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 506 turi tik 2 punktus, iš kurių vienas yra: „1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija“, o antras punktas nustato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 506 įsigalioja nuo 2021 m. liepos 1 d. Taigi, pareiškėjo vertinimu, nors jis yra kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. priimto nutarimo Nr. 506 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ 3.1.1. papunktį, tačiau konstatuotina, jog pirmiausia tokio teisės akto – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 506 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijoje“, teisės aktų sistemoje nėra, antra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarime Nr. 506 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“ nėra ir 3.1.1. papunkčio, kurio pažeidimo padarymu pareiškėjas yra kaltinamas. Pareiškėjas nurodo, jog toks papunktis yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 506 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“ tekste, tačiau jis yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ sudedamoji dalis. Taigi pareiškėjui nėra aišku, kokio pažeidimo padarymu jis yra kaltinamas. Be to, pareiškėjas pažymi, jog ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, o skundžiamame nutarime nurodytas teisės aktas – Vyriausybės nutarimas, kurio pažeidimu jis yra kaltinamas, nors ir yra priimtas dėl COV1D-19 ligos infekcijos plitimo grėsmės, tačiau šio poįstatyminio teisės akto priėmimo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas Nr. V1I1-971. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog kvalifikuojant asmens padarytą veiką pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti ne tik tai, kad asmuo padarė ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimą, bet ir nustatyti bei byloje surinktais įrodymais ir kitais objektyviais duomenimis patikimai ir įtikinamai įrodyti, kad asmuo, kuris padarė nurodytų teisės aktų pažeidimą, realiai sukėlė pavojų išplisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamajai ligai. Pareiškėjas pažymi, jog asmuo, kuris neserga užkrečiamąja liga, kuris nėra įtariamas, kad serga užkrečiamąja liga, o taip pat asmuo, kuris nėra pripažintas turėjęs sąlytį su sergančiuoju užkrečiamąja liga (ir dėl to neprivalo izoliuotis), Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo kontekste yra laikomas nepavojingu asmeniu (nuo jo negali užsikrėsti kiti asmenys), todėl asmenys, kuriuos įstatymas laiko nepavojingais asmenimis, objektyviai negali kelti pavojaus išplisti užkrečiamajai ligai. Pareiškėjas skunde taip pat analizuoja teismų praktiką, susijusią su administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymu. Be to, pareiškėjas pažymi, jog kvalifikuojant asmens padarytą veiką pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį būtina nustatyti ir įrodyti, kad tuo atveju, jei pažeidimas nebūtų buvęs padarytas, pavojus išplisti užkrečiamajai ligai nebūtų kilęs, t. y. byloje turėtų būti patikimai ir įtikinamai įrodyta ir tai, kad kaukės dėvėjimas pavojų išplisti užkrečiamajai ligai eliminuoja, t. y. ne jį sumažina, o jį visiškai eliminuoja. Tačiau asmuo, kuris dėvi kaukę, taip pat kelia pavojų išplisti užkrečiamajai ligai, kaip ir tas asmuo, kuris jos nedėvi.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad su skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka. Institucija pažymėjo, kad byloje surinktų įrodymų, kuriais remiasi pareigūnas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarime Nr. 12-ANR_N- 2698-2021, pakanka pripažinti K. S. kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai. Skundo teiginiai, kritikuojantys kaltinančius įrodymus, nesukelia abejonių, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, liudytojos paaiškinimu, vaizdo įrašu ir kita medžiaga. Pažymima, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikiant pranešimą dėl įvykusio incidento iš esmės pripažino jam inkriminuotą pažeidimą, nurodydamas, kad kategoriškai atsisakė dėvėti veido ir nosies apsaugos priemonę, nes asmeniškai prieštarauja tokiai jam nesuprantamai tvarkai. Be to, veikos kvalifikavimui pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį pakanka nustatyti tai, jog asmuo padarė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymo pažeidimą. Šioje normoje įtvirtinti pavojingi padariniai nėra siejami su tuo, ar pažeidimą darantis (padaręs) asmuo serga COVID-19 liga, ar ne. Institucijos nuomone, pažeidimas yra kvalifikuotas tinkamai, nuobauda paskirta sankcijos ribose, procesinių pažeidimų nepadaryta, todėl Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo K. S. skundas netenkintinas.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ž. Š. 2021 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 12 – ANR_N-2698-2021 K. S. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dėl to, kad jis 2021 m. liepos 28 d., apie 15.45 val., parduotuvėje „E. ”, esančioje (duomenys neskelbtini), valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 506 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ laikotarpiu, nedėvėjo kaukės ar kitos nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė minėto nutarimo 3.1.1 papunkčio reikalavimų.
Iš liudytojos I. R. 2021 m. rugpjūčio 4 d. apklausos protokolo nustatyta, kad liudytoja nurodė, jog 2021 m. liepos 28 d. jai dirbant parduotuvėje „E.”, esančioje (duomenys neskelbtini), apie pietus atėjo vyriškais, kuris nedėvėjo apsauginės veido kaukės. Liudytoja nurodė, kad ji paprašė vyriško užsidėti veido kaukę, tačiau vyriškis elgėsi nemandagiai, pradėjo reikalauti, kad liudytoja duotų veido kaukę. Tačiau parduotuvė nemokamai kaukių asmenims nedalino, todėl liudytoja apsauginės veido kaukės vyriškiui nedavė. Vyriškis nedėvėdamas apsauginės veido kaukės užėjo į prekybos salę, kurioje vaikščiojo apie 10 minučių. Vyras nedėvėdamas veido kaukės, priėjo prie kasos, kurioje liudytoja dirbo. Liudytoja vyriškiui iš karto pasakė, kad, jei jis neužsidės apsauginės veido kaukės, ji negalės jos aptarnauti. Vyras pradėjo liudytojai sakyti, kad ji vykdo Konstitucijos pažeidimus, reikalaudama užsidėti kaukę. Tačiau liudytoja ir toliau vyro prašė, kad šis užsidėtų apsauginę veido kaukę. Vyriškis pradėjo liudytoją filmuoti, filmuodamas reikalavo, kad ji paaiškintų, kodėl ji atsisako parduoti jam prekes. Vyrui liudytoja nurodė, kad jis turi dėvėti kaukę. Parduotuvėje buvusi klientė vyrui taip pat pasakė, kad parduotuvėje aptarnaujami tik dėvintys apsauginę kaukę asmenys, po ko vyriškis išėjo. Užeinant į parduotuvę, yra pakabintas užrašas, kad į parduotuvę įeinantys asmenys privalo dėvėti kaukes (b. l. 19-20).
Iš byloje pateikto vaizdo įrašo ir jo apžiūros protokolo nustatyta, kad yra užfiksuota, jog į parduotuvę „E.” apie 15.43 val. įeina ir apie 15.49 val. iš jos išeina vyriškis, vilkintis baltos spalvos marškinėlius, melsvos spalvos šortus. Vyriškis buvimo parduotuvėje metu (tiek vaikščiodamas po parduotuvę ir rinkdamasis prekes, tiek stovėdamas prie kasos, tiek bendraudamas su parduotuvės kasininke) nedėvi veido apsauginės kaukės. Vaizdo įraše užfiksuota, kad vyriškio buvimo parduotuvėje metu, parduotuvėje yra ir kitų asmenų (b. l. 14, 22-23, 31).
ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas, sukėlęs pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 (toliau – ir Vyriausybės nutarimas) paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. Šio nutarimo (redakcija nuo 2021 m. liepos 20 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d.) 3.1.1 punktu nustatyta ūkinės veiklos apribojimo priemonė (valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemonė) – paslaugos, teikiamos kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų darbo veikla vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, išskyrus šio nutarimo 3.1.2 papunktyje nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (toliau – ir Sprendimas) 2 punkte įtvirtinta, kad vyresni nei 6 metų amžiaus asmenys uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse įpareigojami dėvėti kaukes. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke.
Byloje surinkta medžiaga (vaizdo įrašai, liudytojos I. R. parodymai ir kt.) patvirtina, kad K. S. 2021 m. liepos 28 d. apie 15.45 val. parduotuvėje „E.”, esančioje (duomenys neskelbtini), nedėvėjo kaukės ar kitos nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad K. S. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimus.
Teismas pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog kvalifikuojant asmens padarytą veiką pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti ne tik tai, kad asmuo padarė ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimą, bet ir nustatyti bei byloje surinktais įrodymais ir kitais objektyviais duomenimis patikimai ir įtikinamai įrodyti, kad asmuo, kuris padarė nurodytų teisės aktų pažeidimą, realiai sukėlė pavojų išplisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamajai ligai, pažymi, kad atsakomybė už teisės aktų pažeidimą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kyla tuomet, kai tokia veika: 1) sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms; 2) jos padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Sukėlimas pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms yra savarankiškas požymis, kuris sudaro įrodinėjimo dalyką ir negali būti preziumuojamas vien tik nustačius ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimo padarymo faktą šio straipsnio 4 dalies dispozicijoje nurodytu metu, t. y. esant karo, paskelbtos nepaprastosios padėties ir kt. situacijai. Pažeidimas kvalifikuojamas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį tik esant nustatytoms abiem pirmiau paminėtoms šios straipsnio dalies dispozicijoje nurodytoms sąlygoms. Pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis laikomos ligos, kurios įstatymu nustatyta tvarka yra įtrauktos į tokių ligų sąrašus. Pažymėtina, kad COVID-19 yra įtraukta į 2002 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais patvirtintą ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ANK 45 straipsnio prasme pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms gali sukelti asmens nesilaikymas teisės aktų, priimtų šių ligų profilaktikos ir kontrolės srityje. Šis požymis inkriminuotinas, kai asmenys pažeidžia Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau - ŽULPKĮ) nustatytas jiems pareigas, kai ligoniai ir asmenys, turėję sąlytį ar įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, šių ligų, įrašytų į šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, sukėlėjų nešiotojai atsisako arba vengia hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo (ŽULPKĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kai tokia veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Tačiau šis požymis gali būti inkriminuojamas ir kitais atvejais, pavyzdžiui, kai plintant ypač pavojingai užkrečiamajai ligai asmuo pažeidžia kitas teisės aktuose nustatytas priemones, skirtas šios ligos plitimui suvaldyti. Tai yra vertinamasis požymis, kurio buvimą ar nebuvimą konkrečioje asmens veikoje nustato teismas ar bylą nagrinėjanti institucija (jos įgaliotas pareigūnas). Sprendžiant dėl šio požymio buvimo, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į konkrečią situaciją, įvertinant turimas mokslines žinias apie pavojingą ar ypač pavojingą užkrečiamąją ligą - tos ligos šaltinius, sukėlėjų perdavimo žmogui būdus ir ypatumus bei konkrečiu asmens elgesiu sukeliamą riziką tokiai ligai plisti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-511/2022).
Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. S. 2021 m. liepos 28 d. apie 15.45 val. parduotuvėje „E.”, esančioje (duomenys neskelbtini), nedėvėjo kaukės ar kitos nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. Byloje nustatyta, kad ši veika padaryta esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl ypač pavojingos užkrečiamosios ligos koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Pažymėtina, kad ši liga tiek pagal Pasaulio sveikatos organizacijos, tiek pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikiamus mokslinius duomenis plinta pirmiausia perduodant iš žmogaus žmogui per lašelius ir aerozolius, susidarančius kvėpuojant, kalbant ar kosint įkvėpus arba nusėdus ant gleivinės, ir ypač uždarose patalpose. Liga pasižymi labai dideliu užkrečiamumu, prie šios ligos plitimo gali prisidėti žmonės, turintys nežymių ligos simptomų arba net jų neturintys. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad asmuo gali užsikrėsti šia liga ir nekontroliuojamai ją platinti net pats to nežinodamas. Teisės aktai nustato sveikatos tikrinimo dėl užkrečiamųjų ligų sąlygas ir tvarką, tačiau ji apima tik tam tikras asmenų grupes, o didėjant ligos išplitimui, be to, esant besimptomiams COVID-19 infekcijos atvejams, ištirti kiekvieną ligos atvejį ir jį kontroliuoti nėra įmanoma. Todėl pagrindinė priemonė ligos plitimui suvaldyti yra mokslu pagrįstų kovos su liga priemonių laikymasis, ir priešingai - laikytina, kad jų nesilaikymas sąlygoja ligos plitimą. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, nosį ir bumą dengiančios kaukės pripažįstamos reikšminga priemone, taikytina kartu su kitomis priemonėmis siekiant sumažinti šios ligos plitimą, ypač uždarose patalpose.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo be burną ir veidą dengiančios kaukės viešoje vietoje, parduotuvėje, t. y. uždaroje patalpoje, kurioje paprastai vyksta žmonių judėjimas ir kontaktai nedideliu atstumu, tuo pačiu metu parduotuvėje buvo ir kitų asmenų (tiek parduotuvės pardavėja, tiek pirkėjai), pareiškėjas be veidą ir burną dengiančių priemonių vaikščiojo po parduotuvę, rinkosi prekes, bendravo su parduotuvės pardavėja, net ir jos paprašytas burną ir veidą dengiančios kaukės neužsidėjo. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip sukėlęs pavojų ypač pavojingai užkrečiamai ligai (COVID-19) išplisti. Todėl jo veika pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kvalifikuota pagrįstai.
Teismas, pasisakydamas dėl skundo argumentų, jog Nutarime nurodyto teisės akto, kurio pažeidimu yra kaltinamas pareiškėjas teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ yra ne sveikatos srities, o civilinės saugos srities teisės aktas, kas lemia, jog pareiškėjui administracinė atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nekyla, pažymi, kad pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas padarė visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, sukėlusius pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. Šio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo redakcijoje, galiojusioje byloje nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu, aiškiai nurodyta, kad valstybės lygio ekstremalią situaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė siekdama apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įvežimo, išplitimo, taip pat išvengti naujo sergamumo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) protrūkio šalies teritorijoje. Iš minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo turinio akivaizdu, kad jame yra reglamentuojami ir visuomenės sveikatos srities klausimai, todėl, teismo vertinimu, administracinė atsakomybė asmenims už šio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, o taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ pažeidimus, padarytus esant ekstremaliajai situacijai, keliančiai pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, kyla būtent pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad K. S. valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 506 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ laikotarpiu, nesilaikė minėto nutarimo 3.1.1 papunkčio reikalavimų. Pareiškėjo skunde teisingai atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 506 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“ yra patvirtinta nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ redakcija, todėl šioje naujoje redakcijoje įtvirtintas 3.1.1 punktas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ sudedamąja dalimi.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017). Kita vertus, kaip matyti iš bylos medžiagos, duomenys, apibūdinantys nagrinėjamo nusižengimo padarymo vietą, laiką, pobūdį, veikos kvalifikavimą pagal ANK nuostatas buvo aiškūs ir žinomi traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui nuo pirmųjų dokumentų byloje surašymo momento – administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo. Nustatytas administracinio nusižengimo protokolo trūkumas – netinkamai nurodytas teisės aktas, kurio pažeidimu, pareiškėjas buvo kaltinamas, pareiškėjui suvokiant jam pareikštą kaltinimą bei jo turinį, ką patvirtina jo paties skunde išdėstyti argumentai, iš esmės netrukdė pareiškėjui suvokti, už kokį nusižengimą jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn ir kokia yra kaltinimo teisinė kvalifikacija. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nagrinėjant skundą teismo posėdyje nedalyvavo, įvertindamas, kad 2021 m. liepos 28 d. pareiga parduotuvėse dėvėti veido kaukes buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkte, siekdamas nepažeisti pareiškėjo teisės į gynybą, atnaujino įrodymų tyrimą. Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo ir atnaujinus įrodymų tyrimą, tačiau iš minėtos, pareiškėjui išsiųstos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. turinio akivaizdu, kad joje yra aiškiai nurodyta teismo teisė daryti korekcijas kaltinimų formuluotėse, taip pat išdėstyti teisės aktai, kurie šiuo atveju galėjo būti taikomi pareiškėjui. Teismo vertinimu, iš Nutarimo turinio, byloje surinktų duomenų matyti, kad pareiškėjui buvo žinoma, kuo jis yra kaltinamas, visos nusižengimo aplinkybės buvo aiškiai nurodytos, jis suprato jam inkriminuoto administracinio nusižengimo esmę. Nevisiškai tikslus administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto norminio teisės akto punkto įvardijimas nėra tos aplinkybės, kurių negali ištaisyti apylinkės teismas ar kurios iš esmės trukdytų išnagrinėti pareiškėjo skundą. ANK 642 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose yra numatytas baigtinis sąrašas sprendimų, kuriuos gali priimti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Todėl teismas patikslina Nutarimą, nurodydamas, kad K. S. 2021 m. liepos 28 d. apie 15.45 val. (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje “E.”, valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ laikotarpiu, nedėvėjo kaukės ar kitos nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimų. Tikslintina ir Nutarimo skiltis „Teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas“, nurodant, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimus. Teismo vertinimu, toks patikslinimas pareiškėjo padėties nepasunkins, teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam, nebus pažeistos, kadangi jo veikos kvalifikavimas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nesikeičia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-788/2017).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ž. Š. 2021 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 12 – ANR_N-2698-2021 palikti nepakeistą ir K. S. skundo netenkinti.
Patikslinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ž. Š. 2021 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 12 – ANR_N-2698-2021 nurodant, kad K. S. 2021 m. liepos 28 d. apie 15.45 val. (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje “E.”, valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ laikotarpiu, nedėvėjo kaukės ar kitos nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ 2 punkto reikalavimų.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.