Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-234-496/2019

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-02-22
Bylos Nr.: 1-234-496/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-13488-2018-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Daiva Valčiukienė
Kaltinamasis: J. A., V. A.
Advokatai: Genadijus Lukminas, Petras Simėnas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-234-496/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13488-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.9.1; 1.1.9.10; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.2; 2.1.14; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 22 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė,sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei,nukentėjusio nepilnamečio D. T. atstovams J. R., advokatui Genadijui Lukminui,kaltinamajai J. A., jos gynėjui advokatui Petrui Simėnui,kaltinamajam V. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, dirba G. G. ūkyje darbininke, teista:

1) 2010-01-12 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 201 str. 1 d., 22 str. 1 d.-201 str. 2 d., 63 str. 4 d. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas išnykęs,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį,

V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimės (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirba G. G. ūkyje darbininku, teistas:

1) 2001-09-26 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėn., vadovaujantis BK 47 ¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. A. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: 2018 m. sausio – vasario mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), namuose tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į dešinės akies sritį savo žmonos J. A. mažamečiui sūnui D. T., gim. 2005 m., ir ne mažiau šešis kartus šuns pavadėliu sudavė į kojas ir rankas, tuo sukėlė nukentėjusiajam D. T. fizinį skausmą.

Kaltinamoji J. A. 2018 m. sausio mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia nenustatytą skaičių kartų delnu ir kumščiu sudavė į nugarą ir pilvą, nenustatytą skaičių kartų su delnu per veidą bei nenustatytą skaičių kartų sudavė su šuns pavadėliu į nugarą ir kojas savo mažamečiui sūnui D. T., gim 2005 m., tuo sukėlė nukentėjusiajam D. T. fizinį skausmą.

Taip pat, kaltinamoji J. A. 2018 m. kovo 22 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia du kartus kumščiu ir vieną kartą delnu sudavė į nugarą, vieną kartą spyrė į dešinę koją savo mažamečiui sūnui D. T., gim 2005 m., dėl to šis suklupo, pešė nukentėjusiajam už plaukų, taip padarydama jam dešinės šlaunies poodinę kraujosruvą, dešiniojo kelio nubrozdinimus, kairės blauzdos poodinę kraujosruvą, tai yra nukentėjusiajam D. T. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji J. A. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad D. yra hiperaktyvus, drausminimo žodžiais jis neklauso. 2018 metų kovo 22 dieną, grįžusi į namus iš darbo, rado netvarką, prie D. lovos buvo numestos nešvarios mokyklinės kojinės. Ji paklausė D., kodėl jis neišsiplovė kojinių ir liepė greitai išsiplauti. Plaudamas kojines, sūnus skriaudė šuniuką. Tada ji įspyrė D. į koją, papešė už plaukų. D. pasakė: ,,ui". Ji tada D. pasakė, kad šuniukui taip pat skauda. Tuo konfliktas baigėsi. Į nugarą D. ji nesudavė, sužalojimo jam nepadarė. Vaikas yra judrus, jis galėjo bet kur užsigauti pats. Dėl kito kaltinimo ji nepripažįsta, 2018 m. sausio mėnesį savo sūnui D. jokių smūgių nesudavė, nei delnu per veidą, nei su šuns pavadėliu. Prieš keletą metų yra sudavusi kelis kartus diržu D. per užpakalį, nes paaiškėjo, kad jis gulėjo su viena iš dukterų. Tuo metu ji buvo ligoninėje su kitu vaiku. Kaltinamoji paaiškino, kad D. yra „sunkus“ vaikas, bet ji su juo sutardavo gerai. Su D. dėl jo netinkamo elgesio jie kalbėdavosi. Jei jis neklausydavo, kartais ji jį apšaukdavo. Pradėjęs lankyti (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą D. norėjo apsigyventi (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose. Kaltinamoji mano, kad dėl šios priežasties sūnus ją apkalba. Ji nurodo, kad D. mėgsta fantazuoti, meluoti. Jis neigia savo blogus darbus, kol juos įrodai ir jis nebegali neigti. Kaltinamoji paaiškino, kad su jos vyru V. A. D. sutarė gerai, jis mokė D. matematikos. Jos vyras D. net nedrausmindavo, nieko jam nesakydavo. Ji nėra mačiusi, kad A. muštų jos sūnų D..

Kaltinamasis V. A. nurodė, kad kaltės nepripažįsta visiškai ir parodė, kad su J. A. sūnumi D. kartu gyvena apie trejus metus. Jie su D. gerai sutardavo, vaikas dažnai eidavo jam padėti darbuotis. Jei D. nenorėdavo padėti, tai jis jo nebardavo, geriau pats viską padarydavo. Jis nurodė, kad D. T. niekada nėra mušęs, prieš jį smurtavęs. Jis nėra matęs, kad J. muštų D.. Paaiškino, kad D. turi jam paskirtus darbus, pavyzdžiui išvesti šunį, pasikloti lovą, susitvarkyti kambarius ar parnešti malkų. Jei D. nepadaro savo darbų, jam yra pasakoma, kad padarytų ir jis juos padaro. Kaltinamasis nurodė, nesuprantantis vaiko parodymų, kai šis jį kaltina mušimu. Yra buvę, kad D.buvo sužalota akis. Tai atsitiko jam susimušus su jo dukra A..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų V. A. ir J. A. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis D. T., apklaustas 2018-04-18 pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jis yra D. T., gimęs (duomenys neskelbtini), jam 12 metų. Gyvena (duomenys neskelbtini) Vaiko ir šeimos gerovės centre, mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, 5 klasėje. Mama prieš jį smurtauja. Kai jis šuniuką išvedžiodavo, mamai netikdavo ir ji jį trankydavo su šuns pavadėliu. Trankydavo per nugarą ir kojas. Labiausiai skaudėdavo blauzdas. Likdavo raudonumai, išsilaikydavo apie vieną dieną, kitą dieną jų nebūdavo. Tampydavo, mušė su pavadėliu, likdavo mėlynės. Pagal skausmo stiprumą įvertina 10 balų. Mušė du - tris kartus pavadėliu. Mušdavo jį savo ir jos kambaryje, (duomenys neskelbtini) kaime. Yra matę brolis D. A. ir sesuo A. A.. Niekam nesakė, kad mama jį muša. Jeigu būtų pasakęs vėl būtų mušusi. Dar yra trenkusi su delnu ir kumščiu. Kai mušė su pavadėliu, jam buvo 12 metų. Su delnu trankydavo per veidą (rodo skuostą). Skausmas smarkiai jausdavosi, parausdavo, raudonumas likdavo vieną dieną. Skausmo stiprumą įvertina 10 balų. Jam kraujas pradėdavo bėgti iš nosies, nes sukilo spaudimas. Tai buvo vienas kartas, kai persikraustė į (duomenys neskelbtini). Kai trenkdavo per veidą, bėgdavo kraujas iš nosies ir dėdavo šaltą vandenį. Matė brolis ir sesuo. Mama pradėjo trankyti kumščiais per nugarą ir per pilvą daug kartų. Jam buvo 11-12 metų. Kai trenkdavo su kumščiais labiausiai skaudėdavo pilvą. Kai mušdavo, matydavo brolis ir sesės. Mama pasakė, jeigu jis kam pasiskųs, mama jo atsisakys. Mama yra nervuota. Jau trejus metus mama užsikodavusi ir alkoholio nevartoja. Kai jis buvo neišsiplovęs kojinių, mama jį pradėjo keikti keiksmažodžiais, o kai pradėjo plauti kojines, ji pradėjo su kažkuo kalbėtis ir papasakojo apie tai. Kai mama išpasakojo, jis jautėsi negerai. Mama pasakė, jeigu dar kartą neišsiplausi kojinių, dar gausi. Į nugarą sutrenkė vieną kartą. Jautė skausmą. Skausmą įvertina 10 balų. Nugara skaudėjo, bet mėlynių nebuvo. Nevažiavo pas gydytojus. Tas įvykis įvyko sausio mėnesį. Viskas vyko namuose, (duomenys neskelbtini) kaime. Patikslina, tą įvykį matė sesė Aurelija. Buvo apie 9 val. ryto. Kai neišsiplovė kojinių sudavė į nugarą. Kumščiu davė du kartus į nugarą. Skaudžiai. Mėlynių nebuvo. Kad jį skriaudžia, jis pasakojo šiais metais kovo mėnesį. Jis per pamoką pradėjo rankas pjaustyti ir socialinei pedagogei pasakė. Socialinei darbuotojai papasakojo, kai jį pradėjo trankyti (duomenys neskelbtini) kaime ir tada važiavo į (duomenys neskelbtini). Trenkė su šuns pavaduku, kumščiu ir su delnu. Tas smurtas prasidėjo 2018 m. sausio mėnesį. Kai jis kojinių neišsiplovė, mama trenkė su delnu per nugarą, spyrė į koją, jis suklupo ir mama sudavė kumščiu į nugarą. Ar kas matė, neatsimena. Mama turi vyrą V. A.. Paskutinį kartą V. A. skriaudė, kai su kumščiu davė į dešinę akį (rodo į dešinę akį). Sudavė 2018 m. Jis su šuniu buvo lauke, o tėtis ėjo maudytis, šuo pastūmė jį ir jis atsitrenkė į tėtį ir po to sudavė į dešinę akį, į antakį kumščiu. Buvo patinimas, kuris išsilaikė savaitę. Pas gydytojus nevažiavo, gydėsi namuose, mama tepė su dantų pasta ir rudu tepalu, kuriuo tepasi mama veidą. Niekas nematė. Smūgis buvo koridoriuje. Kai išėjo į lauką, pradėjo verkti, skaudėjo. Buvo mėlynė. Tą mėlynę pamatė sesės ir broliai. Pamatė mokykloje, buvo geltona žymė ir jis pasakė, kad su flomasteriu. Socialinei darbuotojai nepasakojo, nes mama prašė nepasakoti. Tai buvo vienintelis kartas. Patėvis buvo neišgėręs, kai jam trenkė. Kai parėjo į namus, patėvis pavaduku sumušė. Su pavaduku trenkė, nes jis mokykloje savo auklėtojai pasakojo, kad jį namuose muša. Kai grįžo į namus, patėvis paėmęs pavaduką ir juo trenkė per kojas. Tuo metu jis gulėjo ant mamos lovos. Trenkė per kojas 6 kartus. Buvo mėlynės 5 dienas. Tą kartą dar kliuvo per rankas 2 kartus. Rankos skaudėjo, buvo raudonos žymės. Pavadėlis buvo ilgas, pagamintas iš storų siūlų ir kilpa buvo. Sutrenkė iš kilpos. Buvo rytas, mama buvo darbe (tomas 1, b. l. 97-98).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, jog D. T. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių gebėjimų (dėmesio, atminties), mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių jis negalėtų teisingai suvokti faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymų, tačiau praėjus ilgesniam laikui nuo įvykių, jo gebėjimas prisiminti įvykius detaliai ir nuosekliai tampa labiau ribotas dėl jam būdingų dėmesio ir atminties ypatumų (nustatyti dėmesio sunkumai trikdo informacijos išlaikymą atmintyje). Visa tai įvertinus, papildoma D. T. apklausa nėra tikslinga. Rekomenduojama remtis D. T. parodymais, kuriuos jis davė 2018-04-18. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti D. T. parodymais (2018-04-18). Polinkis fantazuoti, padidintas polinkis į įtaigumą D. T. nenustatyti. Nenustatyta objektyvių duomenų, kad D. T. iki nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo metu būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Ekspertizės atlikimo metu D. T. konstatuojama: kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8), susiję su įtariamųjų V. A. ir J. G. (šiuo metu pavardė A.) veiksmais: galimai buvusia neadekvačia priežiūra (medicininės priežiūros neužtikrinimas), fiziniu smurtu ir su negatyvia patirtimi, dėl to sutriko kasdienis vaiko funkcionavimas bei vaiko adaptacija. Objektyviai įvertinti atskirų įvykių (taip pat ir byloje nagrinėjamų) poveikio tiriamojo psichikai nėra galimybių; jo psichikos būklę paveikė visų šių faktorių visuma ir galėtų būti vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat D. T. nustatoma diagnozė: aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (F90.0). (I t., 141-148).

Nukentėjusiojo atstovė J. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad D. T. buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose 2018 metų kovo 26 dieną. Iš pradžių jis džiaugėsi apgyvendintas šiuose namuose, jis čia buvo nebe pirmą kartą, daug ką žinojo, Streso jam nesimatė. Vaiko atvežimo į globos metu jo atstovė dirbo ir prisimena, kad D. pasakojo, kad jį sumušė mama, minėjo, kad trenkė šuns pavadėliu, kad sudavė į nugarą. Atstovė neprisimena, ar vaikas pasakojo apie patėvį. Šiuo metu vaikas bendrauja su seserimis ir broliu, jis nori bendrauti su mama ir patėviu. D. yra labai aktyvus vaikas, nenustygsta vietoje, yra pastebėtas nedidelis polinkis fantazuoti, išsisukinėti dėl nesvarbių dalykų.

Liudytoja A. B. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė. 2018-03-23 dieną mokinys D. T. papasakojo, kaip jį skriaudžia mama J. G.. Jis sakė, kad mama jį mušė, spyrė į koją, tampė už plaukų. D. pasakojo, kad taip jis buvo baudžiamas dėl neišplautų kojinių. Vaikas pasakojo, kad ir anksčiau namuose jį skriausdavo, kad patėvis buvo trenkęs kumščiu į veidą – į antakį. Klasės vadovė buvo pastebėjusi sužalotą D. antakį, bet tada vaikas aiškino, kad jis pargriuvo eidamas parnešti malkų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. B. parodė, kad akivaizdžiai matėsi, jog D. sunku, kad jį skriaudžia mokykloje ir namuose. Iš pradžių jų pokalbio metu D. buvo graudulingas, o pokalbio su ja metu, D. aprimo, neverkė. D. T. pokalbio metu pasakojo, kad jis pastoviai yra namuose mušamas, užgauliojamas, spardomas mamos, tampomas už plaukų mamos, už bet kokį neįvykdytą mamos nurodymą. D. įvardijo, kad jis šeimoje yra pats nemėgstamiausias, nemylimiausias vaikas. Be to, D. pasipasakojo, kad jį skriaudžia namuose ir jo patėvis, kurio vardo ir pavardės nežino. Pasakojo, kad 2018 metais vasario mėnesio pradžioje, lauke, einant kartu su patėviu, D. vedantis kartu šuniuką, šuniukui pastūmus, jis atsitrenkė į patėvį ir už tai patėvis jam kumščiu vieną kartą sudavė į dešinį antakį. Ar D. skaudėjo, jo neklausė ir jis nesakė. Nori pasakyti, kad sužalotą D. antakį yra mačiusi būtent vasario mėnesio pradžioje, ir paklausus, kas jam nutiko, D. buvo paaiškinęs, kad tiesiog tamsoje eidamas į malkinę užsigavo. 2018-03-22 po pokalbio su D., jis nebuvo apžiūrėtas medikų, nes jokių sužalojimų ant jo nesimatė. Su D. bendravo ir 2018-03-23 ryte, apie 8 val., ir jo paklausė, kaip jis jaučiasi. D. jai papasakojo, kad jį vakar vakare (2018-03-22), po 19 val., namuose sumušė mama už tai, kad jis nesiplovė kojų. D. pasakojo vakarykščio sumušimo aplinkybes, kad mama vieną kartą spyrė į jam į dešinę koją, tiksliau jis parodė dešinę blauzdą, ir, jam suklupus, mama sudavė vieną kartą kumščiu į nugarą. Jai paprašius D. parodyti nugarą, jis parodė. Sužalojimų nesimatė, bet paklausus, ar jam skaudėjo, kai mama sudavė, paaiškino, kad tikrai skaudėjo. D. rodė ir blauzdą, tačiau ant jos taip pat sužalojimų nematė. Apie įvykusį įvykį iškart informavo Kelmės rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybą. D. T. dėl elgesio jokių problemų neturi, yra drausmingas, bendraujantis. Jokių sveikatos sutrikimų neturi. Pažįsta jo mamą J. G. ir su ja bendrauja telefonu dėl jos vaikų, nes be D., toje pačioje mokykloje mokosi ir D. brolis D. A. (7 metų amžiaus) ir seserys A. A. (10 metų amžiaus), A. T. (14 metų amžiaus) ir V. T. (16 metų amžiaus). J. G. vaikams mokykla nusiskundimų neturi, ji su J. G. bendrauja tik dėl to, kad V. yra jos auklėtinė ir šiaip ji praneša, kai vaikai serga. Kiti J. G. vaikai nesakė, kad mamos ar patėvio būtų skriaudžiami. D. E. pagrindinėje mokykloje mokosi nuo 2017-11-06, nes prieš tai mokėsi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje (I t., b. l. 150-151).

Liudytoja V. B. parodė, kad ji yra lietuvių kalbos mokytoja, o D. T. buvo jos mokinys maždaug nuo 2017 metų lapkričio mėnesio iki 2018 metų birželio mėnesio. Vienoje pamokoje D. T. neturėjo literatūros vadovėlio. Ji išėjo į kitą kabinetą paimti vadovėlio, užtruko iki trijų minučių. Jai sugrįžus į klasę, D. buvo liūdnas, susigūžęs. Kiti vaikai papasakojo, kad D. susistumdė su kitu vaiku. Pamokoje D. nedirbo, jį išsivedė pakalbėti socialinė pedagogė. D. T. yra pakankamai gabus vaikas, jo žodynas išlavėjęs. D. gebėjimas fantazuoti yra eilinis, kaip ir kitų vaikų. Jo nuotaikos yra permainingos.

Nepilnametė liudytoja A. T., 2018-04-18 apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, 8 klasėje. D. yra jos brolis. Kai susigrąžino D. iš vaikų namų, visi susėdo ir mama paaiškino, ką reikės daryti namuose, pasisakyti, kas gerai, kas blogai. Po kelių mėnesių D. pradėjo neklausyti mamos, nesitvarkydavo. Įvykis su peiliu įvyko vakare. Sesuo V. T. pasakė broliui D., kad nueitų parnešti malkų. D. tinginiavo, paskui nuėjo parnešti malkų. Kai pirmą kartą parnešė, kraujo nematė, o kai antrą kartą parnešė, buvo kruvinas pirštas, sakė kad atsirėmė į vinį. Jai D. ranką parodė, kai jau buvo tualetinis popierius uždėtas. Kai tėvai grįžo iš darbo, 20 val., D. nedrįso iš pradžių pasakyti, pasakė vėliau: „mama tik nesupyk, ėmiau malkas ir užkliuvau už vinies“. Tėvai užbintavo. Su mama nesutarė, nevykdė savo pareigų, neišvedė šuns, neruošė pamokų. Mama nemušė, tik bandė sudrausminti žodžiais. Patėvis su D. sutaria gerai, nemuša D.. Kad patėvis trenkė su šniūru, tikrai netiesa. Policija jai pranešė, kad jai reikės dalyvauti apklausoje. Mama sakė sakyti tiesą, nesinervinti. Su tėčiu apie apklausą nekalbėjo (I t., b. l. 164-166).

Nepilnametis liudytojas D. A., 2018-07-18 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jam yra septyneri metai. Jo mama - J., tėtis - V. A.. Žino, kad yra pakviestas dėl brolio D.. Jo pavardės neatsimena, kiek metų neatsimena, bet nemažas. D. vos nepadegė medainės, malkos ten. D. pasiėmė žiebtuvėlį ir ten deginėjo, gerai, kad nepadegė. D. dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Į apklausas pakvietė. D. į (duomenys neskelbtini) norėjo pats, nes ten batutai, riedučiai. Dabar nori namo. Tėvams neleidžia D. aplankyti. Nežino, kaip jie namuose sutardavo. Mama D. apibara, bet nemuša. Mama yra sakiusi, būk geras, taip nebedaryk. Kai D. padarydavo ką nors netinkamo, mama sakydavo perdaryti. Jei blogo ką padarydavo, mama sakydavo ką padirbo. Mama D. neskriaudė, sakė, kad pasakė nebedaryti grėsmybių. Tėtis sutardavo su D., mylėdavo tėtį. Tėtis neskriausdavo D., kaip savo akį žiūrėdavo. Mama sakė, kad reikės viską papasakoti, neatsisakyti, nes ji išvažiuos į policiją. Mama sakė, kad D. nemušė. Mama sakė pasakoti, kad, jei klaus apie mušimą, sakyti mušė, ar nemušė. Mama jų neskriaudžia, nubraižė mašiną negavo diržo. Jokių sužalojimų, mėlynių pas D. nėra matęs. D. pats su žirklėmis susipjaustęs buvo ranką. Mama dėl to nekalta, jis pats prisidirbo. D. paakyje mėlynių nėra matęs. D. labai prisimelavęs, kad tėtis mušė jį, bet D. niekas nemušė (I t., b. l. 181-182).

Nepilnametė liudytoja A. A., 2018-07-18 apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jai yra dešimt metų. Jos mama J. A., tėtis V. A.. Ją pakvietė dėl mamos, tėčio ir brolio D. T., jam 11 m. Šiuo metu D. gyvena (duomenys neskelbtini). Negyvena su jais, nes D. buvo negeras, vos nepadegė malkininko, dėl to mama jam nudavė velnių, pasakė, kad taip negalima daryti. D. su mama sutardavo gerai. Mama jį drausmindavo pasakydama, kad negalima taip daryti ir daugiau taip nedarytų. Su tėčiu D. sutaria gerai. Jei D. padaro ką bloga, tėtis taip pat nuduoda velnių, pasako, kad negalima taip daryti. Kitokiais būdais nedrausmindavo, ji nėra mačiusi. Nėra mačiusi ant D. mėlynių, sužalojimų. Kai jie žaidė, D. jai dėjo iš galvos, o D. atsitrenkė į sieną ir dėl to buvo mėlynės paakiuose. Mama ir tėtis pasakė, kad reiks čia atvažiuoti. Sakė, kad viską reikės teisingai papasakoti, ką paklaus, turėsiu atsakyti. Sakė, kad ji turės viską teisingai atsakyti. Ko nepasakoti, nesakė. Jie šunį turi, šuo pavadėlį turi. Nėra mačiusi, kad su šuns pavadėliu kas nors muštų D. (I t., b. l. 184-185).

Kelmės rajono (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė A. B. 2018-03-23 raštu kreipėsi į Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pranešė, kad 5 klasės mokinys D. T. galimai patiria smurtą namuose. Lietuvių kalbos mokytoja V. B. pastebėjo, kad D. pamokos metu žaloja savo rankas žirklėmis. Socialinė pedagogė, pasikvietusi mokinį, aiškinosi priežastis, kas iššaukė tokį elgesį. D. papasakojo, kad namuose jis yra mušamas kiekvieną dieną, guodėsi, kad yra nekenčiamas, nuolat užgauliojamas, stumdomas. Mokinys pasakojo, kad dažnai yra spardomas, mušamas su virve už menkiausią nusižengimą, mamos nurodymų nevykdymą. Namuose bijo valgyti matant mamai ir patėviui, nes tuo metu būna užgauliojamas (t. I, l. 30).

Tarnybiniame pranešime 2018-03-23 nurodyta, jog J. A. (G.) ir V. A. nustatytas 0,00 promilių girtumas (I t., b. l. 36).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas gyvenamasis namas. Į įvykio vietą patenkame važiuodami keliu (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) nuvažiavus 16,1 km. dešinėje kelio pusėje 25 m. nuo kelio atstumu matosi baltų plytų, vieno aukšto mūrinis namas. Į namo vidų patenkame iš vakarų pusės pro medines, rudos spalvos duris. Įėjus pro šias duris patenkame į 1x2 m. pločio patalpą, kurios kairėje pusėje yra medinės, rudos spalvos durys, tiesiai priešais įėjimą matosi mediniai laiptai į namo palėpę, dešinėje pusėje yra medinės, rudos spalvos durys. Pro kairėje patalpos pusėje esančias medines, rudas duris patenkame į 2 x 3 m. ploto patalpą (virtuvę), kurios kairėje sienoje yra langas. Aprašyti virtuvėje stovintys baldai ir daiktai. Patalpos (virtuvės) grindys išklotos rudos-baltos spalvos linoleumu. Apžiūrint įvykio vietą jokių pėdsakų nerasta ir nieko nepaimta (I t., b. l. 37-44).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2018-03-23 11:16 val. Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja D. T. pranešė apie nusikalstamą veiką dėl smurto prieš nepilnametį D. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini) (t. I, l. 45-48).

Specialisto išvadoje Nr. G 431/2018(04) nurodyta, kad tyrimas pradėtas 2018 m. kovo 26 dieną, D. T. nustatyti sužalojimai:

a. dešinės plaštakos odos nubrozdinimas, kuris galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu 7-14 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu;

b. dešinės šlaunies poodinės kraujosruvos, kurios galėjo būti padarytos mažiausiai vienu trauminiu poveikiu 3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu;

c. Dešiniojo kelio nubrozdinimai kurie galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu 3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu;

d. kairės blauzdos poodinė kraujosruva, kuri galėjo būti padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu 2-5 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimas galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu.

Visi nustatyti sužalojimai, tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku (I t., b. l. 57-58).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Taigi, fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kaip fizinis skausmas gali būti suprastos ir kitokios nukentėjusiajam sukeltos fizinės kančios, pvz., negalėjimas įkvėpti, labai aukštos ar žemos temperatūros pojūtis ir kitos panašios būklės. Kita vertus, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-474-489/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2017 ir kt.).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiuoju pripažintas D. T., gimęs (duomenys neskelbtini), 2018 metų sausio – kovo mėnesiais buvo mažametis. Ši aplinkybė nėra ginčijama. J. A. (G.) yra D. T. mama.

Kaltinamoji J. A. pripažino kaltę pagal pareikštą kaltinimą dėl 2018-03-22 dienos veiksmų, tačiau ji neigė kaltę dėl sausio mėnesio veiksmų, nurodė, kad sausio mėnesį prieš sūnų D. ji nesmurtavo. Kaltinamasis V. A. visiškai neigia kaltę, nurodo, kad prieš D. T. jis niekada nėra smurtavęs.

Nors kaltinamieji neigė, kad 2018 metų sausio, vasario mėnesiais D. smūgių nesudavė, tačiau teismas tai vertina, kaip siekimą išvengti atsakomybes už padarytas nusikalstamas veikas. Kaltinamųjų kaltę įrodo mažamečio nukentėjusiojo D. T., apklausto pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymai. Apklausos, įvykusios 2018 balandžio 18 d., metu mažametis patvirtino visas aplinkybes ir fizinio smurto veiksmus, kuriuos jam atliko mama J. A. (G.) ir patėvis V. A.. Mažametį apklausė psichologė, todėl jo parodymai nekelia abejonių. Nors apklausos metu nukentėjusysis D. T. netiksliai, neplačiai pasakodamas, nurodė kai kurias 2018 metų sausio, vasario mėnesių įvykių aplinkybes, tačiau atsižvelgiant į nukentėjusiojo amžių bei į tai, kad apklausa įvyko beveik po mėnesio laiko nuo 2018-03-22 dienos įvykio (šio įvykio aplinkybes prisiminė tiksliai), o nuo sausio-vasario mėnesių iki apklausos praėjo du – trys mėnesiai, taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad įvykiai buvo keli, įvykių metu vaikas patyrė stresą, pripažįstama, kad mažametis galėjo tiksliai neprisiminti kai kurių aplinkybių, tačiau smūgių sudavimo būdą ir vietas, į kurias buvo suduoti smūgiai, patirtą skausmą jis nurodė konkrečiai ir aiškiai. D. T. apklausoje aiškiai nurodė, kad „mama jam trenkė su šuns pavadėliu, kumščiu ir su delnu. Smurtas prasidėjo 2018 m. sausio mėnesį. Mama trenkė su delnu per nugarą, spyrė į koją, jis suklupo ir mama sudavė kumščiu į nugarą. Mamos vyras V. A. paskutinį kartą skriaudė, kai su kumščiu davė į dešinę akį, į antakį. Buvo patinimas, kuris išsilaikė savaitę. Patėvis pavadėliu šešis kartus trenkė per kojas, kai jis gulėjo ant mamos lovos, kliuvo ir per rankas du kartus. Buvo mėlynės 5 dienas. Rankas skaudėjo, buvo raudonos žymės. Sudavė su pavadėliu, su jo kilpa“. D. T. visas aplinkybes, kaip prieš jį smurtavo mama J. A. ir patėvis V. A. kitą dieną po 2018-03-22 įvykio papasakojo mokyklos socialinei pedagogei A. B.. Ji buvo apklausta kaip liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu ir paaiškino analogiškai kaip ir mažametis nukentėjusysis D. T.. Sužalotą D. antakį pastebėjo ir mokykloje, tačiau iš pradžių vaikas nenurodė, kad antakį sužalojo patėvis. Tai nešalina kaltinamojo V. A. kaltės, nes akivaizdu, kad mažamečiui vaikui yra sunku kalbėti apie patiriamą smurtą šeimoje ir visas aplinkybes jis nurodė tik tada, kai pradėjo pasakoti viską po kovo 22 dienos įvykio. Dėl 2018-03-22 dienos įvykio nukentėjusiajam nustatytas sveikatos sutrikdymas, kurį nustatė specialisto išvada. Nustatyti sužalojimai vaikui atitinka vaiko paaiškinimus. Tai įrodo, kad D. T. parodymai yra patikimi.

Pažymėtina, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiui vaikui smūgį, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-511/2015 ir kt.).

Kaltinamieji J. A. 2018 metų sausio mėnesį ir kovo 22 dieną sudavė smūgius mažamečiui sūnui ir sukėlė jam fizinį skausmą tyčia, atlikdama smurtinius veiksmus prieš vaiką, ji turėjo suprasti savo veiksmų pobūdį ir privalėjo numatyti dėl to galinčius atsirasti padarinius. Kaltinamasis V. A. sudavė smūgius žmonos sūnui – vaikui kumščiu į akį - antakį, bei pavadėliu į kojas ir rankas, taip jis tyčia sukėlė vaikui fizinį skausmą. Byloje ištirtų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad kaltinamųjų prieš vaiką panaudotas smurtas buvo tyčinis, nulemtas pykčio, vaikui neatlikus užduočių, ar neatsakingai pasielgus. Esant išvardintoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo abejoti D. T. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotais parodymais, kad jis nuo motinos ir patėvio smūgių patyrė fizinį skausmą. Juo labiau, kad nei pagal nukentėjusiojo amžių, nei pagal suvokimo lygį (kas matyti iš jos parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui turinio) taip pat nėra pagrindo abejoti, kad jis sugeba teisingai suvokti įvykius, juos prisiminti ir atpasakoti. D. T. parodymų, užfiksuotų 2018-04-18, patikimumą patvirtina Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas. Polinkis fantazuoti, ką nors nepagrįstai kaltinti nukentėjusiajam nėra nustatytas. Todėl sunkiai tikėtina, kad vaikas kažkodėl ryžtųsi apkaltinti motiną ir patėvį smurtu, jei to nebūtų buvę. Teismo nuomone, šių aplinkybių visuma (nukentėjusiojo vienodo turinio parodymai skirtingiems asmenims skirtingomis aplinkybėmis) pakankamai patikimai patvirtina, kad D. T. motinos ir patėvio neapkalba.

Taigi, byloje ištirtais ir teismo įvertintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji J. A. 2018 m. sausio mėnesį namuose, tyčia nenustatytą skaičių kartų delnu ir kumščiu sudavė į nugarą ir pilvą, nenustatytą skaičių kartų su delnu per veidą bei nenustatytą skaičių kartų sudavė su šuns pavadėliu į nugarą ir kojas savo mažamečiui sūnui D. T., tuo sukėlė nukentėjusiajam D. T. fizinį skausmą. Ši jos veika kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 3 dalį.

Taip pat, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji J. A. 2018 m. kovo 22 d., apie 19.00 val. namuose tyčia pešė nukentėjusiajam už plaukų, du kartus kumščiu ir vieną kartą delnu sudavė į nugarą, vieną kartą spyrė į dešinę koją savo mažamečiui sūnui D. T., dėl to šis suklupo, taip padarė vaikui dešinės šlaunies poodinę kraujosruvą, dešiniojo kelio nubrozdinimus, kairės blauzdos poodinę kraujosruvą, tai yra nukentėjusiajam D. T. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Ši jos veika kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 3 dalį.

Taip pat, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. A. 2018 m. sausio – vasario mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, namuose tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į dešinės akies sritį savo žmonos J. A. mažamečiui sūnui D. T., ir ne mažiau šešis kartus šuns pavadėliu sudavė į kojas ir rankas, tuo sukėlė nukentėjusiajam D. T. fizinį skausmą. Ši jo veika kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės skyrimo ir kiti klausimai

Kaltinamųjų J. A. ir V. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamieji J. A. ir V. A. yra buvę teisti, tačiau teistumas yra išnykęs, V. A. padarė vieną, o J. A. padarė du nesunkius smurtinius nusikaltimus prieš mažametį vaiką, jie nebausti administracine tvarka, dirba, augina kitus nepilnamečius vaikus. Skiriant bausmę atsižvelgiama į nusikalstamos veikos motyvus, tikslus ir aplinkybes (smurtas nepateisinamai panaudotas siekiant nubausti ar auklėti vaiką), taip pat atsižvelgiama į kaltinamųjų asmenybę, jų šeiminę padėtį (augina mažamečius vaikus). Teismas sutinka su prokurorės nuomone, kad, atsižvelgiant į kaltinamųjų šeiminę ir turtinę padėtį (keturi mažamečiai vaikai gyvena kartu su kaltinamaisiais ir yra jų išlaikomi, nors kaltinamieji dirba, tačiau duomenų apie jų gaunamo darbo užmokesčio dydį byloje nėra), skirti kaltinamiesiems švelnesnės rūšies įstatyme numatytas bausmes – baudą ar areštą – būtų netikslinga. Nors J. A. ir V. A. laikomi teisiamais pirmą kartą, tačiau jiems yra skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad skiriama griežčiausios bausmės rūšis, skiriama mažesnė už vidutinio dydžio bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Atsižvelgiant, kad J. A. padarė du nusikaltimus, už kuriuos jai skiriamos bausmės šiuo nuosprendžiu, jai skiriamos bausmės bendrintinos pagal BK 63 straipsnio 4 dalį.

BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad, kaltinamiesiems teistumas yra išnykęs, jie dirba, nėra kitos, neigiamai juos charakterizuojančios informacijos, daroma išvada, kad bausmės tikslai, atsižvelgus į nustatytų aplinkybių visumą, gali būti pasiekti kaltinamiesiems bausmės vykdymą atidedant. Todėl bausmės vykdymas kaltinamiesiems atidėtinas minimaliam galimam terminui, t. y. vieneriems metams, nustatant jiems įpareigojimus, kurie teismo nuomone užtikrins tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą, t. y. jai skirtinas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (Kelmės rajono) ribų be nuteistųjų priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas) bei skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes smurtas buvo pavartotas prie mažametį šeimos narį – sūnų ir posūnį D. T.. (BK 75 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paskirtos abiem kaltinamiesiems. Kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir panaikintinos įsiteisėjus nuosprendžiui.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš kaltinamųjų lygiomis dalimis priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam D. T. pagal koordinatoriaus parinkimą, baudžiamojoje byloje, t. y. 112,81 Eur., t. y. po 56,41 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

J. A.:

- pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dėl 2018 m. sausio mėn. veikos), ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams,

- pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dėl 2018 m. kovo 22 d. veikos), ir nuteisti laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie didesnės bausmės pridedant minimalią bausmės dalį – 3 mėnesius - už kitą nusikaltimą, ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (Kelmės rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, 75 straipsnio 3 ir 4 dalimis, įpareigoti J. A. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio perdavimo vykdyti dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – J. A. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

V. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, 75 straipsnio 3 ir 4 dalimis, įpareigoti V. A. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio perdavimo vykdyti dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – V. A. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Priteisti iš J. A. ir V. A. valstybei po 56,41 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 41 ct.) iš kiekvieno antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajam D. T. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Išaiškinama, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, jame turi būti pasisakyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 313 straipsnis).

Teisėja Daiva Valčiukienė