- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-03-13
- Bylos Nr.
- 1-1238-119/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Mickevičienė
- Kaltinamasis
- B. B.
- Kategorijos
- 1.2.14.5Sukčiavimas (BK 182 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Mickevičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Dariaus Prankos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 57-1-698-12, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
kaltinama nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (du epizodai),
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. B. 2012-02-10 apie 10.00 val. V. V. prašymu priduodama IĮ J. B. lombarde, esančiame Kalvarijų g. 66, Vilniuje, nukentėjusiajai I. V. priklausančius 3 žiedus ir gavusi 500 Lt, apgaule išvengdama turtinės prievolės grąžinti visą sumą, melagingai pasakė V. V., kad už priduotus auksinius dirbinius gavo mažesnę sumą ir atidavė V. V. 80 Lt, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės grąžinti 420 Lt, tuo padarydama nukentėjusiajai I. V. 420 Lt materialinę žalą.
Ji gi, 2012-02-11 apie 10.00 val. V. V. prašymu priduodama IĮ J. B. lombarde, esančiame Kalvarijų g. 66, Vilniuje, nukentėjusiajai I. V. priklausančius 2 poras auskarų, 2 grandinėles ir žiedą, gavusi 600 Lt, apgaule išvengdama turtinės prievolės grąžinti visą sumą, melagingai pasakė V. V., kad už priduotus auksinius dirbinius gavo mažesnę sumą ir atidavė V. V. 120 Lt, tokiu būdu išvengė turtinės prievolės grąžinti 480 Lt, tuo padarydama nukentėjusiajai I. V. 480 Lt materialinę žalą.
Kaltinamosios B. B. kaltė grindžiama jos pačios prisipažinimu ir duotais parodymais, nukentėjusiosios I. V. parodymais, liudytojų V. V., J. B. parodymais, akistatos protokolu, daiktų apžiūros protokolu, kita bylos medžiaga.
Kaltinamoji B. B. kalta dėl jai inkriminuotų nusikaltimų prisipažino visiškai ir parodė, kad ji gerai pažįsta V. V., pastaroji ateidavo pas ją, nes ji globoja A. M., kuri yra Viktorijos pusseserė. 2012 vasario mėn., tikslios datos neprisimena, atėjo V. V. ir pakvietė išeiti į kiemą. Viktorija parodė jai auksinius dirbinius, tai buvo žiedai ir kitas auksas ir pasakė, kad jai reikia kažkaip parduoti šį auksą. Pati Viktorija bijojo, kad lombarde nepriims iš jos aukso, nes yra nepilnametė. Ji neklausinėjo, iš kur pas Viktoriją tie daiktai. Su vyru turėjo važiuoti į Vilniaus miestą, todėl paėmė kartu Viktoriją, kartu važiavo ir Viktorijos draugė J. B.. Ji paprašė vyro pavežti į lombardą, šis pavežė iki lombardo, esančio Kalvarijų gatvėje, tikslaus adreso nežino. Pats nuvažiavo savo reikalais, ji viena nuėjo į lombardą priduoti aukso. Viktorija su Julija liko laukti prie turgaus. Ji neprisimena, ar lombarde pareikalavo pateikti dokumentą, bet ji pridavinėjo auksą savo vardu. Kiek gavo pinigų, neprisimena, atrodo 500 Lt. Su Viktorija nesitarė, kiek gali pasiimti sau, turėjo visus pinigus atiduoti. Ji tada sumanė pasisavinti pinigus, nes Viktorija vis tiek nežinos, kiek ji gavo už auksą, todėl Viktorijai pasakė, kad gavo 80 Lt. Kai pirmą kartą pridavinėjo, iš Viktorijos gavo žiedus ir dar kažkokius dirbinius. Lombarde priėmė tik žiedus, kitų dirbinių nepriėmė, pasakė, kad tai bižuterija ir jai grąžino, ji tuos dirbinius atidavė Viktorijai, bei pasakė, kad visas auksas buvo žemos kokybės. Po to iš Vilniaus jie grįžo namo. Kitą dieną Viktorija vėl atnešė aukso dirbinius, atrodo - grandinėles, auskarus, ji tiksliai neprisimena, kokie buvo dirbiniai, vėl paprašė priduoti. Jos vėl nuvažiavo į Vilniaus m., vėl nuvažiavo prie to lombardo, ir tada ji paprašė vyro I. B., kad jis priduotų lombarde auksą, nes ji pridavinėjo dieną prieš tai ir nenorėjo, kad būtų kokių įtarimų. Ji paaiškino vyrui, kad tai Viktorijos auksas, vyras ją aprėkė, pasakė, kad geruoju jai nesibaigs, nes susidėjusi su Vika turės nemalonumų, bet jis pridavė auksą ir grąžino jai pinigus. Ji Viktorijai tada pasakė, kad gavo 120 Lt už auksą, nors antrą kartą pridavė jo už 600 Lt. Kitus pinigus vėl nutarė pasilikti. Pinigų Viktorijai nedavė, laikė pas save. Po to, kai antrą kartą pridavė auksą, nuvažiavo į piceriją, kur pavalgė, sumokėjo iš gautų lombarde pinigų, vėliau dar Viktorija pradūrė sau liežuvį, taip pat sumokėjo iš tų pinigų. Kartu su Viktorija išleido apie 200 Lt. Vikai pamelavo, kad neva gavo tik šią sumą, kitus pinigus pasiliko sau, savo reikmėms. Dėl padaryto gailisi. Su nukentėjusiąja I. V. pilnai išsiaiškino ir susitaikė, V. V. jai pretenzijų neturi (b.l. 102-103).
Liudytoja apklausta I. V. parodė, kad 2012-03-07 vakare būdama namuose ir apžiūrėjusi savo bižuteriją pastebėjo, kad iš sekcijos servizo dingo auksiniai papuošalai. Jie buvo puodelyje nuo servizo. Dingo du žiedai ir vienas moteriškas vestuvinis žiedas, jos auksiniai auskarai, viena grandinėlė ant kaklo ir viena ant rankos. Jų vertė apie 1500 Lt. Ji iš karto pradėjo klausinėti savo vaikų, bet jie atsakė, kad tikrai nieko nežino. Vėliau vakare, sūnus išėjęs į lauką ieškoti dukros Viktorijos, sužinojo iš J. B., kad tai Viktorija išnešė iš namų visą auksą ir nunešė kaimynei B. B.. Tą pačią dieną namo grįžo dukra, ji prisipažino, kad paėmė motinos auksinius papuošalus, nes ją prikalbino tai padaryti kaimynė B. B., gyv. Kalveliuose, Sodų g. 14-9. Kitą dieną ji nuėjo pas Boženą į namus pasikalbėti dėl šito aukso. Sūnus papasakojo, kad J. B. prisipažino paėmusi jos auksą ir pridavė į lombardą Vilniuje, Kalvarijų g. Ji pabandė geruoju pasitarti su B. B. ir tikėjosi, kad ji atiduos tuos kvitus iš lombardo, bet jų pokalbis neįvyko, o ši pasakė, kad ji nieko neįrodys. Tada atėjusi namo ji kalbėjosi su dukra, iš kurios sužinojo, jog auksą ji paėmė 2012 m. sausio pabaigoje. Ji taip pat paaiškino, kad ją ir J. B. prikalbėjo B. B. išnešti iš namų auksą. J. B. pasakė, kad namuose nėra aukso, nes mama nešioja sidabrą. Tada B. B. pasakė, kad žino, kad pas ją tikrai namuose turi būti aukso. B. B. pasakė Viktorijai atnešti ir Viktorija namuose rado jos papuošalus ir nunešė B. B.. Po to, kaip paaiškino dukra, ji, J. B. ir B. B. su vyru nuvažiavo į Vilnių, Kalvarijų g. lombarde B. B. ir vyras pridavė visus papuošalus, bet pasakė Viktorijai, kad už juos gavo tik 200 Lt. Šių pinigų jie Viktorijai nedavė, jie nuvedė Juliją ir Viktoriją į „Čili“ piceriją, kur visi pavalgė ir ten sumokėjo 100 Lt. Po to Viktorija užsinorėjo už likusius pinigus nusipirkti džinsus. B. B., šios vyras, Viktorija ir Julija nuėjo į Kalvarijų turgų, kur Viktorijai nupirko džinsus už 85 Lt, kitų likusių pinigų jai neatidavė. Taip pat Viktorija prasitarė, kad B. B. ir jos vyras vežė jas į Vilnių vogti įvairių daiktų iš parduotuvės. Kaip ji prisipažino, tai darė nuo sausio mėn. ne vieną kartą, be to tai patvirtina ir Viktorijos vagystės Vilniuje vasario mėn. 12 d., kai Viktorija buvo sulaikyta „Maxima“ bazėje Savanorių pr. 247. Ten ji kartu su J. B., B. B. ir šios vyru, būdami parduotuvėje, visko prisikrovė, bet pro kasas pranešė J. B. ir jos dukra. Viktorija taip pat sakė, kad tada B. B. išvažiavo, nes sužinojo, kad jas sulaikė. Visą tai ji sužinojo dabar, nes anksčiau dukra tikrai jokių vagysčių nebuvo padariusi. Viktorija pinigų neturi nuvažiuoti iki Vilniaus, todėl tai dar kartą įrodo, kad B. B. ir jos vyras naudojasi nepilnamečiais, be to, Viktorija pasakojo, kad pas B. B. namuose yra Viktorijos pavogti ir parduotuvės daiktai, kurių Božena neatiduoda. Kaip suprato, dukra labai bijo B. B. ir šios vyro, kurie prigąsdino mergaites, liepdami niekam nieko nepasakoti (b.l. 29-30). Papildomai apklausta liudytoja parodė, kad iš jos namų dingo auksas, tai pastebėjo 2012-03-07 vakare. Iš Viktorijos sužinojo, kad ji auksą pavogė maždaug prieš mėnesį, tikslios datos nežino. Tie papuošalai buvo sekcijoje, puodelyje. Tai buvo du paprasti žiedai, vienas moteriškas vestuvinis žiedas, žiedai po 300 Lt už vieną, viena grandinėlė ant kaklo labai plona apie 100 Lt vertės ir viena ant rankos 100 Lt vertės, bei auskarai 300 Lt vertės. Bendra aukso vertė 1500 Lt. Dar prieš vagystę jos namuose peržiūrinėjo jos turimus aukso dirbinius ir dukros paklausė, ką ji vėliau darys su šiuo auksu, ji pasakė, kad, kai paaugs, pusę padovanos savo jaunesnei dukrai o kita pusė atiteks Viktorijai. Kad tą auksą išdalins vėliau joms. Viktorija tai girdėjo. Kadangi tie dirbiniai, kuriuos pavogė Viktorija, vėliau vis tiek būtų priklausę Viktorijai ir ji būtų galėjusi naudotis ir daryti su jais, ką nori, disponuoti kaip nori, tai dėl tos priežasties ji atsisako savo pareiškimo ir nereikš jokių pretenzijų dėl vagystės. Todėl ji mano, kad Viktorija paėmė auksinius dirbinius, kurie būtų priklausę jai, anksčiau laiko ir dėl to nuostolis jai nepadarytas. Dėl Boženos gali pasakyti, kad jai taip pat nereiškia pretenzijų, jos vyras I. B. žuvo eismo įvykyje, ir mano, kad tai pakankama bausmė ir Boženai. Prašė tyrimą nutraukti (b. l. 33-34). Papildomai apklausta liudytoja parodė, kad tiksliai neatsimena, kiek buvo auksinių žiedų, ji parašė, kad buvo pavogti 3 auksiniai žiedai, bet tarp jų galėjo būti ir seni žiedai, kurių ji nevertino, kaip vertingų. Dėl B. B. nori pasakyti, kad ji pastarajai nei materialinių nei moralinių pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio nereikš. Sutinka, kad Boženai būtų paskirta bauda ir tyrimas būtų užbaigtas įsakymo tvarka (b.l. 36).
Liudytoja J. B. parodė, kad 2012 m. vasario pradžioje, ji susitiko su V. V., kuri jai pasakė, kad pavogė auksinius papuošalus iš savo mamos I. V.. Tiksliai neprisimena, ar tą pačią dieną ji kartu su Viktorija nuėjo pas B. B.. Kaip ji suprato, Božena su Viktorija buvo susitarusios, kad važiuos į Vilnių priduoti auksinius papuošalus. Ji su Viktorija, Božena ir Boženos sugyventiniu nuvažiavo į Vilnių, Kalvarijų gatvėje į lombardą, kur Božena pridavė auksą, o jos buvo pasilikusios automobilyje. Božena atėjusi pasakė, kad jai sumokėjo 200 Lt. Božena pinigų Viktorijai neatidavė, o vėliau už tuos pinigus visi kartu pavalgė picerijoje, Viktorija sau įvėrė auskarą į liežuvį. Nuo 2012 m. sausio mėn. iki vasario mėn. B. B. kartu su savo vyru vežiodavo ją su Viktorija į Vilnių, kur ji su Viktorija vogdavo iš parduotuvių. Vogdavo visokius daiktus. Tuo metu, kai jos vogdavo, B. B. su sugyventiniu laukdavo jų prie parduotuvės. Kai kuriuos pavogtus daiktus pasilikdavo sau, kitus atiduodavo B. B.. Už tuos daiktus ji joms nieko nemokėjo. Viskas prasidėjo nuo to, kad B. B. sužinojo, kad jos su Viktorija vagiliauja. Tada B. B. joms su Viktorija pasiūlė nuvažiuoti į Vilnių, į parduotuvę, kur galima būtų kažką pavogti. Jos važiuodavo kiekvieną kartą savo noru. Jų niekas nevertė vogti, ji vogė dėl to, kad kartais jai buvo įdomu, norėjo sau pavogti kažkokių vertingų daiktų. Kiek kartu jos buvo nuvažiavusios su B. B. ir jos sugyventiniu į Vilnių vogti iš parduotuvių, nežino, bet tai buvo daug kartų. B. B. ją su Viktorija tik vieną kartą prigąsdino, kad nieko niekam nepasakotų apie tai, kad V. V. pavogė auksą iš savo mamos ir, kad pridavė auksą Kalvarijų g. esančiame lombarde (b.l. 39-40). Papildomai apklausta liudytoja parodė, kad Viktorija su Božena auksą pridavinėjo per du kartus. Pirmą kartą Viktorija atnešė dalį aukso pas Boženą, Viktorija norėjo pati priduoti auksą, bet pagalvojo, kad iš jos nepriims, nes yra nepilnametė, ir Božena pasiūlė pati priduoti auksą. Ji tiksliai nežino, kokius auksinius dirbinius pridavinėjo Božena. Kai važiavo pirmą kartą, ir Božena nuėjo priduoti aukso, jos su Viktorija galvojo, kad už auksą bus nemaža suma, bet Božena pasakė, kad gavo apie 90 Lt, tiksliai neprisimena, kokią sumą. Kai nuvažiavo antrą kartą ir Božena vėl pridavė, sakė, kad gavo vėl panašią sumą, kiek neprisimena, bet buvo 200 Lt per du kartus. Ji matė, kad Božena nebuvo davusi Viktorijai pinigų, ji pasakė, kad nuveš jas, kur reikia, ir pati nupirks Viktorijai už tuos pinigus, ko ši norės. Viktorijai taip pat Božena paaiškino, kad auksas buvo blogos kokybės ir lombarde jai nedavė pridavimo kvitų. Už gautus pinigus jos nuėjo į piceriją ir dar Viktorijai pradūrė liežuvį (b.l. 41).
Liudytoja V. V. parodė, kad 2012-02-10 nutarė paimti iš mamos dalį aukso, kad priduotų ir gautų pinigų savo reikmėms. Kadangi tas auksas ateityje būtų priklausęs jai, nutarė jį priduoti. Kadangi bijojo, kad iš jos aukso nepriims, paprašė B. B., kad pastaroji priduotų. Ji paėmė auksinius žiedus ir dar kažką ir davė Boženai. Jos tarėsi, kad Božena tik priduos auksą ir atiduos jai pinigus, kad Božena gaus nuo pridavimo kažkokį procentą, nekalbėjo. Ji su Božena, I. B. bei J. B. 2012-02-10 apie 10.00 atvažiavo į Vilniaus m., ir Božena nuėjo į lombardą. Ji su Julija nėjo į lombardą, laukė Boženos. Kai Božena pridavė auksą, pasakė, kad auksas buvo labai žemos kokybės, todėl ji gavo tik 80 ar 90 Lt, tikslios sumos ji neprisimena. Jokių pinigų Božena jai nedavė. Tarp aukso buvo dar bižuterija, kurią Božena atidavė, tai buvo geltono metalo auskarai. Kitą dieną ji vėl paėmė dar auksinių dirbinių, kadangi pagalvojo, kad gavo labai mažai pinigų. 2012-02-11 vėl tuo pačiu laiku nuvažiavo į Vilniaus m. Božena nuėjo kartu su Ivanu į lombardą. Pridavusi auksą Božena pasakė, kad gavo 120 Lt. Jos nutarė kartu išleisti gautus pinigus, nuvažiavo į saloną, kur ji pradūrė liežuvį, o Božena sau nosį. Už tai, kad jai pradūrė liežuvį, Božena sumokėjo 80 Lt, ir už save sumokėjo 80 Lt. Vėliau nuvažiavo į piceriją ir Božena už visus sumokėjo virš 100 Lt. Ji nežinojo, kad Božena gavo daugiau pinigų, Božena ją apgavo. Vėliau, kai jos mama sužinojo, kad dingo auksas ir, kad auksą paėmė ji, iš karto neketino rašyti pareiškimo, sakydama, kad Viktorija anksčiau laiko pasinaudojo savo turtu. Vėliau, kai sužinojo, kad auksą pardavė Božena, nutarė parašyti pareiškimą, kad Božena būtų patraukta atsakomybėn. Ji mamai neprieštaravo, be to, kadangi tas auksas dar jai nebuvo perduotas, tai nukentėjo jos mama (b.l. 96-97).
2012-11-21 akistatos protokolas patvirtina, kad akistatos metu su V. V., B. B. parodė, kad pasakė Viktorijai, kad gavo mažiau pinigų, negu buvo iš tikro. Pinigų Viktorijai nedavė, tik mokėjo už tai, kad Viktorija pradūrė liežuvį 80 Lt ir už maistą Čili picerijoje apie 100 Lt, kitus pinigus pasiliko sau. Ji nutarė pasisavinti pinigus ir Viktorijai nesakė, kiek gavo (b.l. 66-67).
2012-11-22 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus Individuliai Bogdanovos įmonei priklausančio lombardo apskaitos žurnalą, jame rastas 2012-02-10 įrašas, kad B. B. pridavė 3 auksinius (585 prabos) žiedus, kurių svoris 8,74 g, jai išmokėta 500 Lt, 2012-02-11 I. B. pridavė aukso (585 prabos) auskarus, žiedą ir dvi grandinėles, už kuriuos buvo išmokėta 600 Lt (b.l. 23-24).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas
B. B. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 182 str. 1 d.
LR BK 182 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino.
Kaltinamoji pripažino, kad abiem atvejais V. V. prašymu lombarde pridavusi V. V. duotus aukso papuošalus, už juos gavo didesnes sumas, nei nurodė V. V., tokiu būdu panaudodama apgaulę išvengė turtinės prievoles atiduoti jai visas už papuošalus gautas pinigų sumas, ir nuslėptas pinigų sumas pasiliko sau. Kaltinamosios nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojų V. V. ir J. B. parodymai, lombardo apskaitos žurnalo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. B. B. veikos vertinamos kaip atskiri nusikaltimai, kadangi V. V. 2013-02-20 apklausoje patvirtino, kad 2012-02-10 ji B. B. atnešė ir paprašė priduoti lombardui tik dalį motinos auksinių papuošalų, o kitą dieną nusivylusi gauta pinigų suma, nusprendė priduoti lombardui ir kitą dalį motinos papuošalų, tuo tikslu vėl kreipėsi į Boženą. Tokiu būdu kaltinamosios veiksmų nejungė vieningas sumanymas parduoti visus nukentėjusiosios auksinius papuošalus ir apgaulės būdu pasisavinti dalį už juos gautų pinigų. Kaltinamoji B. B. veikė tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos baigtos, kadangi kaltinamoji turėjo galimybę disponuoti ir disponavo neteisėtai įgytais pinigais.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Nukentėjusioji atsisakė nuo žalos atlyginimo, civilinio ieškinio nereiškė, sutiko kad kaltinamosios atžvilgiu būtų priimtas teismo baudžiamasis įsakymas (b.l. 36). Kaltinamoji sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė skirti mažesnę nei prokuroro siūlomą 5 MGL baudą, kadangi materialinė padėtis sunki, viena augina vaiką (b.l. 115).
Bausmės skyrimas
Kaltinamoji B. B. padarė du tyčinius savanaudiškus nesunkius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.).
Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lengvina jos atsakomybę tai, kad ji pripažino baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Tiriant kaltinamosios asmenybę nustatyta, kad ji neteista (b.l. 109), administracine tvarka nebausta (b.l. 110), psichiatrinėse įstaigose negydyta ( b.l. 113-114).
Už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti baudą.
Įvertinęs kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas mano, kad bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas ir prokuroro siūlomas bausmes – baudas. Įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūlomos baudos bei galutinis baudos dydis (5 MGL) nagrinėjamu atveju yra proporcingas ir parinktas tinkamai. Tačiau atsižvelgiant į kaltinamosios prašymą baudos mokėjimui nustatomas šešių mėnesių terminas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
nusprendė:
B. B. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d., ir paskirti jai 4 MGL (520 litų) dydžio baudą.
B. B. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d., ir paskirti jai 4 MGL (520 litų) dydžio baudą.
LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę B. B. nustatyti 5 MGL (650 Lt) dydžio baudą.
Išaiškinti kaltinamajai, kad bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudos, teismo įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.
Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.