Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2019-06-06 · Civilinė byla Nr. e2-3602-939/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-06
Bylos Nr.
e2-3602-939/2019
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00433-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Lubauskienė
Ieškovas
Kauno teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
V. K.
Civilinė byla Nr. e2-3602-939/2019Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00433-2019-4
Procesinio dokumento kategorijos:2.6.10.5.2; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.5; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2(S)ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 6 d.Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei V. K. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus su ieškiniu atsakovei V. K. (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 20,85 Eur žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (elektroninės bylos apyrašo b. l. 1-4).

Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2016 m. balandžio 1 d. atsakovei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose buvo suteiktos sveikatos priežiūros (t. y. ortopedo traumatologo) paslaugos. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo socialinio draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų paslaugų kaina – 20,85 Eur. Medicinos paslaugų teikimo metu atsakovė nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu, todėl ji Valstybinei ligonių kasai turi atlyginti 20,85 Eur žalą už neapdraustą gydymo laikotarpį.

Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka – šeimos nariui (elektroninės bylos apyrašo b. l. 16-17).

Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, termino pratęsti neprašė. CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai. Atsakovė per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nėra duomenų apie nurodyto procesinio dokumento nepateikimo priežastis. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis). Apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu statusą ir atvejus kuomet asmuo yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas). Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu – draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu, kurie Įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Įstatymo nustatyto dydžio įmokos. Minėto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė V. K. nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu (elektroninės bylos apyrašo b. l. 10). 2016 m. balandžio 1 d. atsakovei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose buvo suteiktos ortopedo traumatologo paslaugos (elektroninės bylos apyrašo b. l. 5). Už atsakovei suteiktas minėtas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, suteiktų paslaugų kaina – 20,85 Eur (elektroninės bylos apyrašo b. l. 6, 7). Atsakovė, nustojusi mokėti sveikatos draudimo įmokas 2016 m. kovo 31 d., galėjo gauti paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, dar vieną mėnesį, t. y. 2016 m. balandžio mėnesį, tačiau privalėjo sumokėti kitą sveikatos draudimo įmoką iki paskutinės 2016 m. balandžio mėnesio dienos. Atsakovė neįvykdė Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų (Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga), todėl konstatuotina, kad tokiu būdu atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, neturėdama apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu statuso ji gavo iš PSDF biudžeto kompensuotas medicinos paslaugas (gauta nauda). Asmuo, kuriam, remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgijęs apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, padaro žalą PSDF biudžetui. Nagrinėjamu atveju atsakovei suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 20,85 Eur, ji sudaro žalą PSDF biudžetui.

Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovei kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) ji neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) bei tuo pačiu pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių - žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, žala taip pat gali būti pripažįstama nauda, kurią dėl neteisėtų veiksmų gavo už juos atsakingas asmuo. Atsakovės naudos (medicinos paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jos įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu.

Atsižvelgiant į paminėtą, teismas sprendžia, kad atsakovė, kuriai buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios nebuvo kompensuotos iš PSDF lėšų, nes atsakovė nebuvo sumokėjusi Privalomojo sveikatos draudimo įmokų, privalo visiškai atlyginti ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su atsakovei suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 20,85 Eur žalos, padarytos PSDF biudžetui (CK 6.248 straipsnio 3 dalis, 6.263 straipsnis, Įstatymo 8 straipsnio 5 dalis, 17 straipsnis).

Atsakovei, praleidusiai terminą įvykdyti piniginę prievolę, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis), todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis.

Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 7 dalį už ieškinį turi būti sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminio mokesčio.

Valstybė šioje byloje patyrė 1,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, jos iš atsakovės valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188783839, adresas Aukštaičių g. 10, Kaune, naudai 20,85 Eur (dvidešimt eurų 85 ct) žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, žalos sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB.

Priteisti iš atsakovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), 15,00 (penkiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5660.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Laima Lubauskienė