Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2023-05-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-2981-1032/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-05-05
Bylos Nr.
e2YT-2981-1032/2023
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01147-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Zubrickaitė
Pareiškėjas
B. J.
Suinteresuotas asmuo
A. J., valstybės įmonei Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2981-1032/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01147-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2; (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo B. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. J. ir valstybės įmonei Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog B. J., gim. (duomenys neskelbtini), priėmė po savo sutuoktinės D. J. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą faktiškai, teisėtai pradėdamas jį valdyti; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog B. J., gim. (duomenys neskelbtini), priėmė po savo mamos D. J. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą faktiškai, teisėtai pradėdamas jį valdyti. Nurodė, kad po mamos D. J. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjas kartu su tėvu B. J. liko gyventi bute, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Testamento D. J. nebuvo sudariusi. Pareiškėjas kartu su tėvu, gyveno ir rūpestingai prižiūrėjo butą, mokėjo ir iki šiol moka mokesčius, toliau rūpinosi ir globojo savo tėvą B. J.. Nežinojo, jog reikia kreiptis į notarą ir susitvarkyti palikimą po mamos mirties kartu su tėvu. Manė, kad viskas liko bute adresu (duomenys neskelbtini), tėvui kur ir gyveno iki mirties mama. Be to, tėvas sirgo, negalėjo išsiaiškinti, kaip viską susitvarkyti. Buvo nuvykęs pas notarą, tačiau nesusikalbėjo, todėl praleido terminą kreiptis pas notarą mirus mamai ir sutuoktinei D. J.. (duomenys neskelbtini) mirė tėvas B. J.. Po tėvo mirties kreipėsi į Klaipėdos miesto 5-ąjį notaro biuro notarą ir 2023 m. sausio 10 d. pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą ir prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Notaras nurodė kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo po mamos ir sutuoktinio mirties, kadangi po mamos D. J. mirties palikimas nebuvo priimtas, praleidus terminą.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonės Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos D. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį D. J. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad B. J. ir pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

3. Suinteresuotas asmuo A. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškime išdėstytais faktais ir motyvais sutinka visiškai, išdėstyta informacija ir faktai yra teisingi, prašo pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas

4. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

5. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.

6. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. J. mirė būdama santuokoje su B. J., gimusiu (duomenys neskelbtini). D. J. (iki santuokos turėta pavardė – L.), gimusios (duomenys neskelbtini), ir B. J., gimusio (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas B. J., gimęs (duomenys neskelbtini) (gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), ir suinteresuotas asmuo A. J., gimęs (duomenys neskelbtini) (gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), yra D. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir B. J., gimusio (duomenys neskelbtini), vaikai.

8. D. J., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Mirties liudijime nuolatinė mirusiosios gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Po jos mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė. Iš 2023 m. rugpjūčio 17 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus D. J. sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų.

9. B. J., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Mirties liudijime nuolatinė mirusiojo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas B. J., gimęs (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 10 d. pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos miesto 5-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo po tėvo B. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)).

10. VĮ „Registrų centras“ duomenimis D. J., gimusi (duomenys neskelbtini), ir B. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra juridinių asmenų dalyviai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis B. J., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje nėra, D. J., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu, nuosavybės teise nuo 1994 m. lapkričio 11 d., registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei nuo 1992 m. rugsėjo 3 d., nuosavybės teise registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis D. J., (duomenys neskelbtini), ir B. J., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu registruotų transporto priemonių nėra.

11. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ir jo tėvas B. J. iki D. J. mirties (duomenys neskelbtini), gyveno su ja bute, esančiame (duomenys neskelbtini), butas registruotas D. J. vardu. Gyventojų registro duomenimis D. J. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – mirusi santuokoje. Sutuoktinis B. J., gimęs (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), kitų duomenų apie santuokų įregistravimą registre nėra. Vaikai B. J., gimęs (duomenys neskelbtini), A. J., gimęs (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) pareiškėjas nuo 1988 m. vasario 5 d. deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).

12. Pareiškėjas pateikė duomenis apie jo tėvo B. J. sveikatos būklę - VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro 2022 m. liepos 12 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“, kurioje nurodyta, kad B. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmuo negali savarankiškai priimti sprendimų tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Jis nesugeba savarankiškai ir adekvačiai mąstyti bei tvarkytis kasdieniuose buitiniuose, finansiniuose reikaluose, jam reikalinga pastovi kito asmens priežiūra bei atstovavimas visais gyvenimo atvejais. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2022 m. gegužės 31 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) B. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. gegužės 12 d., neterminuotai nustatyta vidutinių specialiųjų poreikių lygis bei 2022 m. gegužės 31 d. specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. B. J. mirus (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi nutraukta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl B. J., gimusio (duomenys neskelbtini). pripažinimo neveiksniu. Pareiškėjas B. J., gimęs (duomenys neskelbtini), dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ (darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), uždirbamos pajamos per mėnesį sudaro 2 336 Eur. Pareiškėjo teigimu, po D. J. mirties pareiškėjas ir toliau kartu su savo tėvu B. J. (D. J. sutuoktiniu) gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi tėvu ir jo sveikata, išlaikė turtą, likusį po D. J. mirties, mokėjo mokesčius bei jį valdė kaip savo.

13. Pareiškėjas po tėvo B. J. mirties (duomenys neskelbtini), liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), turtą, likusį po D. J. mirties prižiūri, juo taip pat rūpinasi, išlaiko bei valdo jį kaip savo iki šiol.

14. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas bei jo tėvas B. J. priėmė D. J. palikimą, pradėję faktiškai jį valdyti, kadangi liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), valdė ir naudojo turtą, mokėjo mokesčius. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus tai, kad suinteresuotas asmuo A. J. dėl palikimo priėmimo neprieštarauja, teismui abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjas B. J. ir jo tėvas B. J. po D. J. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdami įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

15. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas ir jo tėvas B. J. (D. J. sutuoktinis) po D. J. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

16. Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pažeistų suinteresuotų asmenų teises ir interesus.

17. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjui turint tikslą paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

18. Pažymėtina, jog teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių. Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 442, 443, 576 – 578, straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė savo motinos D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rūta Zubrickaitė