- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-21
- Bylos Nr.
- N-62-583-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 50.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. Š. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarimo L. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. Š. už tai, kad 2009 m. lapkričio 13 d., 14.30 val., į Šalčininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos atvyko jos vairuojamas automobilis Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Muitinio tikrinimo metu L. Š. deklaravo, kad nieko negabena. Atlikus automobilio detalų muitinį tikrinimą, kuro bake ir dvigubame dugne buvo rasta paslėpta 1400 pakelių cigarečių. Tuo L. Š. pažeidė Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 40 ir 41 straipsnius. Sulaikytų prekių vertė – 8568 litai. Ši veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 210 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 3 d. nutarimu pripažino L. Š. kalta padarius ATPK 210 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jai 10000 litų baudą su 1400 pakelių cigarečių „Saint George lights“ ir R. S. (R. S.) vardu registruoto automobilio Mazda 626, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Teismo posėdyje L. Š. neprisipažino padariusi pažeidimą – paaiškino, kad automobilis Mazda priklauso jos pažįstamam R. S., kuris paprašė atvaryti jį iš Baltarusijos, pažadėjo sumokėti 200 Lt. Paaiškino, kad šį automobilį R. S. pardavė, tačiau pirkėjas neatsiskaitė su juo ir jis turėjo automobilį atsiimti. Tą pačią dieną kartu su R. S. jo automobiliu Mercedes nuvyko į Baltarusiją, o atgal jis grįžo savo automobiliu, o L. Š. – Mazda. Apie įrengtą slėptuvę ir paslėptas cigaretes teigia nežinojusi. Automobilį sutiko pervaryti tik dėl sunkios materialinės padėties. Tačiau tokią L. Š. versiją teismas atmetė, kaip paneigtą byloje surinktais įrodymais – administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojo pareigūno G. K. parodymais. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad iš muitinės pateiktų dokumentų matyti, jog R. S. 2009 m. lapkričio 2 d. kirto Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sieną būtent automobiliu Mazda, todėl tai paneigia jo parodymus, jog nuo 2009 m. vasaros jis nevažinėjo šiuo automobiliu. Todėl R. S. parodymus, kurie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, teismas vertino kaip siekį padėti L. Š. išvengti atsakomybės už neteisėtai gabentas cigaretes. Taip pat teismas nurodė, kad nors protokole veika kvalifikuota pagal ATPK 210 straipsnio 2 dalį, byloje esantys duomenys patvirtina, jog neteisėtai gabentų cigarečių vertė viršijo 50 MGL, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos, todėl veiką perkvalifikavo pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalį. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad L. Š. išsituokusi, viena augina du nepilnamečius vaikus, nedirba, anksčiau netraukta administracinėn atsakomybėn ir dėl to skyrė minimalią baudą. Taip pat teismas įvertino, kad automobilis buvo specialiai pritaikytas gabenti kontrabandinį krovinį, todėl nutarė automobilį konfiskuoti.
II.
Apeliaciniu skundu L. Š. prašo pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarimo dalį, kuria ji pripažinta kalta padarius ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir jai skirta 10000 litų bauda, ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus ir priėjo nepagrįstą išvadą. Atkreipia dėmesį, kad liudytojas G. K. neminėjo, jog būtent už cigarečių pergabenimą L. Š. buvo žadama sumokėti 200 litų, o tik už automobilio pergabenimą. Nurodo, jog jai nebuvo žinoma apie automobilyje esančias cigaretes, todėl jų ir nepateikė muitinės kontrolei, o ne todėl, kad jas slėpė. Taip pat pažymi, jog muitinės pateiktame pranešime nurodyta, jog 2009 m. lapkričio 2 d. automobilis Mazda, priklausantis R. S., įvažiavo iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Baltarusijos Respublikos teritoriją, tačiau, kas vairavo minėtą transporto priemonę, šiame pranešime nenurodyta. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino L. Š. elgesio, netyrė, ar jis buvo nerūpestingas. Nurodo, jog niekada nėra pažeidusi jokių teisės aktų, nėra buvusi traukta jokion atsakomybėn, turi tris nepilnamečius vaikus, kuriuos viena aprūpina, auklėja dorais žmonėmis. Sutinka, kad automobilis ir cigaretės turi būti konfiskuoti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. L. Š. administracinėn atsakomybėn patraukta už pažeidimo, numatyto ATPK 210 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Šioje teisės normoje numatyta, kad prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija dviejų šimtų penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, – užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Iš esmės pažeidimo padarymo aplinkybių L. Š. neneigia, pripažįsta kirtusi valstybės sieną automobiliu Mazda, kuriame muitinės pareigūnai atrado cigaretes. Gabentų cigarečių vertė – 8568 Lt (t. y. 65,90 MGL), todėl pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ATPK 210 straipsnio 1 dalį. Tačiau apeliantė neigia savo kaltę dėl padarytos veikos – nurodo, jog apie automobilyje buvusias cigaretes ji nežinojo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje surinktų įrodymų visumą, su tokiu jos teiginiu nesutinka. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 2) matyti, kad pažeidimo nustatymo dieną L. Š. paaiškinimą rašyti atsisakė – aplinkybės, kad apie cigarečių buvimą automobilyje nežinojo, nenurodė. Tokią versiją ji iškėlė tik bylą nagrinėjant teisme. Be to, apklausiamas teismo posėdyje pareigūnas G. K. nurodė, jog „L. Š. nuo paaiškinimų atsisakė, tik paminėjo, kad jai už pravažiavimą turėjo sumokėti 200 Lt. Pasakė, kad sugalvos, kaip pasiaiškinti teisme. <...> Pažeidėja neatsargiai prasitarė, kad jai už pravažiavimą su cigaretėmis turėjo sumokėti 200 Lt ir ji sutiko ne iš lengvo gyvenimo“ (b. l. 88). Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai buvo žinoma apie automobilyje gabenamus tabako gaminius. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilio savininkas R. S. ir L. Š. pareigūnams pradžioje teikė klaidingą informaciją, nurodydami, kad yra giminaičiai (b. l. 88). Pažymėtina, kad pareiškėja pastabų dėl teismo posėdžio protokolo nepareiškė, todėl jame užfiksuoti faktai laikomi tikrais. Be to, Baltarusijos Respublikos valstybinio pasienio komiteto pateiktoje pažymoje (b. l. 75-76) yra nurodyta informacija ne tik apie sieną kirtusį automobilį, bet ir apie juo vykusius asmenis ir paneigia R. S. teiginį, jog automobiliu Mazda jis nesinaudoja nuo vasaros. Šios aplinkybės leidžia R. S. ir L. Š. parodymus vertinti kritiškai, kadangi jie prieštarauja objektyviems byloje esantiems įrodymams. Dėl šių priežasčių spręstina, kad byloje neginčijamai įrodyta L. Š. kaltė dėl jai inkriminuojamo pažeidimo padarymo. Pirmosios instancijos teismas skyrė L. Š. 10000 litų baudą, t. y. ATPK 210 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas paskirtą nuobaudą sušvelninti, pritaikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nustatyta. L. Š. padarytasis pažeidimas, t. y. tabako gaminių gabenimas per valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų valstybės valdymo srityje, darantis ypatingą žalą valstybės finansų sistemai. Todėl vien tik simbolinės, jos pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju įvertintina tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiama L. Š. viena augina tris vaikus (b. l. 43, 45, 46, 48-50), šeimos materialinė padėtis ypatingai sunki – L. Š. yra bedarbė, registruota Širvintų darbo biržoje (b. l. 59-60), gaunamos pajamos nedidelės (b. l. 14-19), pareiškėja yra paėmusi paskolų tiek iš fizinių asmenų, tiek iš kredito įstaigų (b. l. 20, 30-35, 51, 54, 56), turi įsipareigojimų draudimo kompanijoms (b. l. 21, 26, 28), moka už vaikų ugdymą (b. l. 23, 25), moka įmokas už verslo liudijimus, žemę, kitus mokesčius (b. l. 37, 52, 53, 55, 57, 61-66), išlaiko pilnametę dukrą (b. l. 38-39), visi vaikai tinkamai auklėjami ir prižiūrimi (b. l. 67), be to, pati L. Š. turi sveikatos problemų, jai reikalingi brangūs vaistai (b. l. 58, 68). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, tai, kad pareiškėja anksčiau nėra traukta administracinėn atsakomybėn, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, kad nuobaudos tikslai būtų pasiekti sušvelninus pirmosios instancijos teismo parinktą baudą iki 5000 litų, konfiskuojant cigaretes ir automobilį Mazda. Tokio dydžio nuobauda, įvertinus nurodytas aplinkybes, nelaikytina simboline ir ji pasieks ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas atitinkamai sušvelninant paskirtos piniginės baudos dydį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
L. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarimą L. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeisti ir paskirtą 10000 (dešimt tūkstančių) litų baudą sumažinti iki 5000 (penki tūkstančiai) litų. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.